|
Apie Šiaulių miesto aplinką.
Šiauliai įsikūrę rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, gana pakilioje vietoje, Mūšos , Dubysos, Ventos ir Nevėžio baseinų takoskyroje. Prasidedantys upeliai beveik nepastebimi. Miesto vaizdą pagyvina nedidelės kalvos, ežerai ir tvenkiniai. Pietinėje Šiaulių pusėje, už 5 km nuo miesto centro, pelkių ir durpynų apsuptas tyvuliuoja 10 pagal didumą Lietuvoje Rėkyvos ežeras. Jo plotas 1179 ha. Rėkyvos ežeras, didesnė dalis Piktmiškio durpyno ir visas pabalių durpynas priklauso miestui, o kiti Rėkyvos ežero baseino durpynai - Rėkyvos, Aukštapelkės, Lieporių - jau rajono teritorijoje.
Pačiame mieste, įduboje, yra 4 ha užimantis Prūdelio tvenkinys, šalia jo telkšo 2000 m iš šiaurės į pietus ištįsęs Talšos ežeras. Jo plotas - 56,2 ha. Tuoj pat į šiaurę nuo Talšos 16,6 ha ploto - Ginkūnų ežeras.
Iš Rėkyvos ežero ištekanti ir pro durpynus pravinguriuojanti Kulpės upė (jos ilgis 25,8 km) nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva maždaug iki Prūdelio sujungia Talšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įteka į Mūšą . Kulpė dešinysis Mūšos intakas. Kulpėn vandenys suteka ir iš kitų Rėkyvos ežero baseino vietų. Nedidelis Vijolės upelis, tekėdamas per miesto pramoninį rajoną, "surenka" paviršines (lietaus) nuotekas nuo įvairių pramonės įmonių teritorijų (į šį upelį suvesta apie 20 lietaus nuotekų išleistuvų).
Kalvočiausią rytinę Šiaulių pusę dabina Švedės (Ginkūnų) tvenkinys, įrengtas Švedės pelkėje, išnaudoto durpyno vietoje. Jo plotas - 112, 1 ha.
Vandens telkinių Šiaulių mieste yra palyginus nemažai - jie užima apie 1280 ha (15,7 %) miesto teritorijos. Daugelio ežerų, tvenkinių, upelių ir griovių būklė skatina imtis hidrotechninių priemonių, tačiau jų įgyvendinimą komplikuoja biologinės įvairovės apsaugos ir kt. reikalavimai. Atvirų vandens telkinių hidrocheminius tyrimus ir paviršinių (lietaus) nuotekų tyrimus nuo 1994 m. vykdo Municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija (www.matl.lt).
Šiaulių apylinkių dirvožemiai labai nevienodi.Vyrauja derlingi, karbonatingi lygumų priesmėliai bei priemoliai. Kvartero nuogulų paviršiuje yra durpių, kurias eksploatuoja AB "Rėkyva". Šiauliuose vyraujančius dirvožemius geochemiškai reiktų priskirti prie "turtingesnių" mikroelementais. Foniniais geocheminiais parametrais išsiskiria didesni ličio, nikelio, urano, stroncio kiekiai.
Per metus vienas šiaulietis vidutiniškai išmeta apie 300 kg atliekų. Visos buityje susidarančios atliekos iš miesto gyventojų patenka į daugiau kaip 40 metų eksploatuojamą Kairių sąvartyną. Beveik pusė jų yra nerūšiuotos namų ūkio atliekos. Jų tvarkymas ir sąvartynų eksploatavimas ne tik brangiai kainuoja, bet dalis atliekų yra kenksmingos mūsų pačių sveikatai, teršiančios atmosferos orą, dirvožemį bei gruntinius vandenis. Kai kurios atliekos nesuyra net per kelis šimtus metų.
Svarbus žingsnis, reorganizuojant komunalinių atliekų tvarkymą Lietuvoje, buvo regioninių atliekų tvarkymo centrų įsteigimas. 2002m. birželio 25 d. septynios Šiaulių apskrities savivaldybės įsteigė viešąją įstaigą "Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras"( www.sratc.lt ). Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą perduoti atliekų tvarkymo sistemos mieste administravimo funkcijas šiai viešajai įstaigai. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vienas pagrindinių principų yra "Teršėjas moka". Šio principo įgyvendinimas - vietinės rinkliavos įvedimas visiems teršėjams (įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d.). Rinkliavos mokestis mokamas ne tik už atliekų surinkimą ir išvežimą, bet ir už jų sutvarkymą (Kairių sąvartyno uždarymas ir priežiūra po uždarymo, naujo sąvartyno įrengimas Aukštrakiuose) bei tvarkymo infrastruktūros plėtrą (antrinių žaliavų konteinerinių aikštelių įrengimas, didžiųjų (stambiagabaričių) atliekų priėmimo punktų įrengimas ir eksploatavimas, pavojingų atliekų tvarkymas).
Šiuo metu atliekų tvarkymą reglamentuoja Šiaulių miesto atliekų tvarkymo planas (2003-01-09 Tarybos sprendimas Nr.T-582), Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatai (2006-06-29 Tarybos sprendimas Nr.T-209), Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (2006-12-21 Tarybos sprendimas Nr. T-452).
Daugelis miesto ekologinių problemų sprendžiamos ar ateityje numatomos spręsti Aukštrakių vietovėje, esančioje 8 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių. Čia jau pastatyta Šiaulių regiono pavojingų atliekų tvarkymo aikštelė, nauji miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai, baigiamas įrengti naujas Šiaulių apskrities buitinių atliekų sąvartynas.
Šiauliuose pavojingas atliekas tvarko uždaroji akcinė bendrovė "Toksika". Šiaulių miesto gyventojai nemokamai gali pristatyti galvaninius elementus, akumuliatorius; buitinės chemijos produktus; lakų, dažų, skiediklių atliekas; cheminėmis medžiagomis užterštą pakuotę; panaudotus tepalus, tepalų filtrus ir kitas naftos produktų atliekas; gyvsidabrio turinčias ir kitas buitines pavojingas atliekas.
1992 m. buvo pradėtos inventorizuoti buvusios karinės teritorijos, tuo pačiu ir Šiaulių oro uostas (Zoknių karinis aerodromas). Sovietmečiu buvęs vienas didžiausiu kariniu objektu, jis kartu yra vienas svarbiausiu neigiamo poveikio aplinkai židinių. Buvusioje karinėje teritorijoje 1994 -1999m. vyko Danijos aplinkos apsaugos
agentūros finansuotas projektas "Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ištyrimas ir išvalymas".
Centralizuotas Šiaulių miesto vandentiekis veikia nuo 1935 metų. Šiauliečiams centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu rūpinasi UAB "Šiaulių vandenys". Šiandien centralizuoto vandentiekio tinklu vanduo iš keturių vandenviečių tiekiamas 85 % miesto gyventojų, likusi dalis - Pabalių, Medelyno, Kalniuko rajonų gyventojai - geria vandenį iš gręžinių ir šulinių. Vandenvietėse pastatyti vandens gerinimo (geležies šalinimo) įrenginiai, modernizuoti gręžiniai, sutvarkyta vandenviečių aplinka, kompiuterizuotas vandenviečių valdymas. Dauguma šiauliečių vartoja beveik iš 200 m gylio imamą geros kokybės požeminį vandenį, atitinkantį sanitarinius higieninius reikalavimus.
Esami nuotėkų valymo įrenginiai, pastatyti 1967 metais, buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Jiems nebepajėgiant išvalyti visų iš miesto atitekančių buitinių bei pramonės nuotėkų, dar 1990 metais Aukštrakiuose buvo pradėti statyti nauji miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.Buitinės bei pramonės įmonių nuotėkos naujuosiuose valymo įrenginiuose bus išvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į Kulpės upę.
Per metus mieste į atmosferą išmetama apie 3000 tonų teršalų. Pagrindiniai teršėjai - miesto ir pravažiuojantis autotransportas bei apie 30 pramonės ir energetikos įmonių. Mieste nuo 1996 m. atliekami atmosferos oro taršos tyrimai. Autotransporto taršos poveikis miesto aplinkai susijęs su padidėjusiu triukšmo lygiu.
Sovietmečiu Šiauliai buvo vadinami dviračių sostine. Septintame dešimtmetyje Šiauliuose buvo nutiesti pirmieji dviračių takai, veikė vienintelė respublikoje dviračių gamykla, buvo įrengti dviračių nuomos, laikino saugojimo, remonto punktai. Iki šiol Šiauliuose veikia vienintelis Lietuvoje Dviračių muziejus. Žinoma, kad 1983 metais net 40% miesto gyventojų naudojosi dviračiu.
Šiuo metu mieste atgimsta dviračių transportas. Šiauliuose ir jų apylinkėse yra apie 56 km dviračių takų, kurių tinklas kasmet plečiamas. Nauji dviračių takai įrengiami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintą Dviračių transporto vystymo Šiaulių mieste schemą. Pagal ją ateityje mieste turės būti nutiesta bei pažymėta dar apie 60 km naujų dviračių takų su dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis.
Sekdami kitų Europos miestų pavyzdžiu Šiauliai ateityje taps miestu su išvystytu dviračių transportu ir infrastruktūra, švaria aplinka ir sveikais žmonėmis.
Talšos ežeras gali tapti puikiu subalansuotosios plėtros pavyzdžiu, kur suderinami aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominio vystymo aspektai. Išvalius ežerą ir pagerinus jo gamtosauginę būklę, ežeras įvairiais požiūriais - rekreacijos, sporto, gamtos pažinimo - taps patrauklus šiauliečiams ir miesto svečiams.Ateityje Talša galėtų tapti tarptautinių irklavimo varžybų centru.
Šiauliuose yra 16 parkų, kurie užima 1177 ha plotą. Net 3 Šiaulių miesto parkai - Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos , yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Be šių - senųjų želdynų, mieste kuriami ir nauji - prie vaikų klinikų jau kelis metus sodinamas Naujasis parkas, kuriamas Gytarių mikrorajono skveras.
Visa informacija apie Šiaulių m. aplinką yra kaupiama miesto savivaldybės Aplinkos skyriuje.
Norėdama efektyviau valdyti miesto aplinkos kokybę, Šiaulių m. savivaldybė įsteigė biudžetinę įstaigą - Municipalinę aplinkos tyrimų laboratoriją . Vykdydamas savo funkcijas, Aplinkos skyrius suvokia, kad jokia programa, joks projektas nebus sėkmingai realizuotas, jei nebus reikiamai organizuotas švietėjiškas darbas. Ekologiniam švietimui ir ugdymui Šiaulių miesto savivaldybė teikia ypatingą reikšmę. Iš miesto Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos remiamos įvairios visuomeninės organizacijos bei projektai. Visuomenės aplinkosaugos švietimas ir informavimas - vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos uždavinių.
 į viršų
|
