ŠIAULIŲ MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus - "Saulės miestas", "Bruklinas", "Tilžė", "Arena", baigiamas įrengti prekybos ir pramogų centras "Akropolis", taip pat metalo apdirbėjai, naujų automobilių ir sunkvežimių pardavėjai. Atidarius "Akropolio" prekybos centrą, prekybos patalpų bendras plotas, tenkantis vienam gyventojui, sieks 1,3 m² ir bus didžiausias Lietuvoje.

Bendrasis vidaus produktas. Vienas iš rodiklių, parodančių tam tikros teritorijos ekonomikos išsivystymo lygį, yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Šiaulių apskritis kasmet sukuria apie 8 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

2005-2007 metų laikotarpiu BVP kasmet augo apie 7,5 proc. Kaip galima matyti iš pateiktos statistikos, šalies augimo tempai yra panašūs.

Šiaulių apskrities ekonomika auga panašiais tempais kaip ir visoje šalyje: diegiamos naujos technologijos, priimami nestandartiniai sprendimai versle, kuriami vartotojui patrauklūs produktai, užtikrinamas nuolatinis tobulėjimas ir augimas, kad miestas neatsiliktų nuo visos šalies pažangos.

Pagal ekonominio išsivystymo lygį, Šiaulių apskritis šiek tiek atsilieka nuo šalies vidurkio. BVP, tenkantis venam gyventojui, Šiaulių apskrityje yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis. 2007 metais Šiaulių apskrities minėtas rodiklis sudarė 72,3 proc. šalies vidurkio, nors 2005-2007 metų laikotarpiu BVP vienam gyventojui Šiaulių apskrityje padidėjo 36 proc. 2007 m., skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, Šiauliu apskrityje buvo sukurta 21 tūkst. litų BVP, tai 27,7 proc. mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Nominalusis BVP vienam gyventojui 2007 m. Šiaulių apskrityje išaugo 19,3 proc. (šalyje - 20,2 proc.). Palyginti su bendra šalies ūkio struktūra, Šiaulių apskrityje labiau išvystyta pramonė ir statyba, kuriose sukuriama 30,8 proc. visos apskrities bendrosios pridėtinės vertės (BPV) (šalyje - 32,8 proc.). Žemės ukyje, miškininkystėje, Šiaulių apskrityje sukuriama net 10,7 proc. BVP, o štai šalyje - tik 4,5 proc.

VERSLO APLINKOS APŽVALGA

Ūkio subjektai. Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių apskrityje 2008 metų pabaigoje veikė 6625 ūkio subjektai, iš kurių pusė 3586 - Šiaulių mieste (tai sudaro 54 proc. visų Šiaulių apskrityje tais metais veikusių ūkio subjektų skaičiaus). 2007 metų pabaigoje veikiančių ūkio subjektų buvo 3443. 2007-2008 metų laikotarpiu ūkio subjektų skaičius Šiaulių mieste padidėjo 143 įmonėmis arba 4,15 proc. ir 9,46 proc. daugiau nei 2006 m. (2006 m. buvo 3276 įmonių). Šiaulių miesto savivaldybėje 2004-2008 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo apie 12 proc. Tačiau Šiaulių miestas atsilieka nuo Vilniaus miesto, kuriame 2008 m. pradžioje veikė 24132 įmonių, ir nuo Kauno miesto - 11241.

Populiariausios ūkinio subjekto teisinės formos Šiaulių mieste ir apskrityje yra individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Šiauliuose 2008 m., daugiausia buvo uždarųjų akcinių bendrovių (41 proc.), individualių įmonių (30 proc.), bendrijų (10 proc.) bei asociacijų (6 proc.). Lietuvos Respublikoje pagal teisinę formą taip pat populiariausios uždarosios akcinės bendrovės (48 proc.) ir individualios įmonės (28 proc.).

Pagal ekonomines veiklos grupes Šiaulių mieste dominuoja prekybos, nekilnojamo turto nuoma, apdirbamoji pramonė bei transporto ir sandėliavimo paslaugos.

Pagrindinės Šiaulių miesto ekonominės veiklos rūšių grupės, vnt.
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Parama verslui. 1996 metais, Šiauliuose, miesto Tarybos sprendimu, buvo įkurtas Smulkaus verslo rėmimo fondas. Fondas yra skirtas finansiškai remti savarankišką verslą pradedančias bei veikiančias smulkaus verslo įmones registruotas ir savo verslą plėtojančias Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir tuo prisidėti sprendžiant gyventojų užimtumo problemas (»»»). Per egzistavimo laikotarpį, fondui skirtos lėšos sudarė - 670 000 Lt. 2007 metais Smulkaus verslo rėmimo fondo lėšomis buvo paremta 100 įmonių, joms suteikta negrąžintinos paramos už 194114 Lt, 2008 metais - 90 įmonių, suteikta 93193 Lt negrąžintinos paramos.

Pramonė. Šiaulių mieste vyrauja apdirbamoji pramonė, išlieka tradicinės miesto pramonės šakos: durpių gavyba, maisto produktų ir gėrimų, viršutinio trikotažo, odos, metalo gaminių, televizorių, dviračių, pakuotės ir taros, elektros konstrukcijų, neaustinių medžiagų, baldų gamyba. Tikėtina, kad tokia pramonės struktūra ir išliks artimiausiu metu, nes tai tradicinės miesto pramonės šakos.

Pramonės gaminama produkcija yra orientuota į užsienio rinkas. Eksporto apimtys Šiauliuose nuolat auga. Apie 80% savo produkcijos eksportuoja UAB "Putokšnis", Lietuvos-Švedijos UAB "Interscalit" eksportuoja 97% produkcijos, AB "Baltik Vairas" - 95% (iš jų apie 70% į Vokietiją), UAB "Šiaulių tauro televizoriai" - 98%. Net apie 83% prekių buvo eksportuojama į Europos Sąjungą.

Pramonė yra vienas svarbiausių Šiaulių miesto ekonomikos sektorių, todėl miesto savivaldybė siekia stiprinti pramonės potencialą ir sudaryti jos plėtrai palankią investicinę aplinką. Tikimasi, kad investicijų traukos centru taps - 2008 metais Šiaulių pakraštyje įrengta 53 ha teritorijoje pramoninė zona.

DEMOGRAFINĖ APŽVALGA

Demografinę situaciją stipriai veikia dvi tendencijos: emigracija ir visuomenės senėjimas. Pastaraisiais metais daug žmonių emigravo į labiau išsivysčiusias ir savo darbo rinkas atvėrusias ES valstybes nares, o pačių Lietuvos gyventojų nuolat mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 3350 tūkst. gyventojų, t.y. per metus jų sumažėjo apie 16 tūkstančių. Tačiau pažymėtina, kad gimstamumas Lietuvoje pastaruosius trejus metus nežymiai didėja. 2007 m. metais šalyje gimė per 32 tūkst. naujagimių - tai beveik 1100 naujagimių daugiau negu 2006 m. Tūkstančiui gyventojų 2008 metais teko vidutiniškai 10,5 gimusiojo. Tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. ES valstybėse narėse praėjusiais metais tūkstančiui gyventojų mažiausia gimusiųjų teko Vokietijoje (8,2), Austrijoje (9), Slovėnijoje ir Italijoje (po 9,5), daugiausia - Airijoje (15), Prancūzijoje (13,1) ir Jungtinėje Karalystėje (12,4). 2007 m. Lietuvoje beveik trečdalis (29,2 proc.) naujagimių gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos. ES valstybės narėse šis rodiklis labai skiriasi. 2006 m. daugiau nei pusė naujagimių gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos, Estijoje (58,2 proc.) ir Švedijoje (55,5 proc.), o Graikijoje ir Kipre jie sudarė tik 5-6 procentus visų gimusiųjų. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 674 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus - tai sudaro penktadalį visų gyventojų.

Šiaulių mieste išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Šiaulių mieste gyventojų skaičius (vertinant 2001-2008 m. laikotarpį) sumažėjo maždaug 5 proc. Tokį gyventojų skaičiaus mažėjimą sąlygojo tiek natūralios gyventojų kaitos dinamika, tiek neigiamos migracijos saldo augimas.

Šiaulių miesto gyventojų skaičiaus kitimo dinamika
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pokytis 2005-2008 m. laikotarpiu labai nežymus - bendras augimas apie 0,2 proc.

Iki 2007 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis paaugo 0,7 proc., tačiau nuo 2007 m. iki 2008 m. sumažėjo apie 0,5 proc. Vaikų skaičius sumažėjo 13 proc., pensinio amžiaus žmonių skaičius sumažėjo 0,4 proc. 2008 metų pradžioje Šiaulių mieste nuo 0 iki 15 metų gyventojų skaičius sudarė 15,6 proc. visų miesto gyventojų, darbingo amžiaus - 66,6 proc., pensinio amžiaus - 17,8 proc.

Gyventojų pasiskirstymas pagal pagrindines amžiaus grupes 2008 m. pradžioje

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Natūralus gyventojų prieaugis - tai skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus. Gimstamumas ir gimusiųjų skaičius Šiaulių mieste, 2004-2006 metų laikotarpiu mažėjo, o 2007 ir 2008 metais kiek padidėjo. Gimstamumas mažėjo tiek dėl veiksnių, kuriuos sąlygojo ėjimo į rinkos ekonomiką sąlygos ir patirtas ūkio nuosmukis, tiek dėl Lietuvoje labai paspartėjusios šeimos transformacijos, pasireiškiančios šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo atidėjimu vėlesniam amžiui.

Per 2003-2008 metų laikotarpį Šiauliuose natūralus gyventojų prieaugis mažėja, tai yra mirusiųjų skaičius viršija gimusiųjų. 2003 metais natūralus gyventojų sumažėjimas 236 gyventojais, o 2008 metais - 287 gyventoju, t.y. 30% mirusiųjų skaičius viršijo gimusiųjų skaičių. Didžiausias gyventojų sumažėjimas buvo 2006 metais, kai natūralus gyventojų sumažėjimas siekė net 400. Tačiau galima pasidžiaugti tuo, jog gimstamumas šiek tiek didėja dėl taip vadinamo kompensacinio proceso, sąlygojamo didėjančio gimdančių motinų vidutinio amžiaus bei palankesnių vaiko auginimo sąlygų iki 2 metų sudarymo.

Gyventojų migracija. Gyventojų skaičiaus mažėjimui migracija turi didelės įtakos. Per 2003-2007 metų laikotarpį išlieka neigiamas migracijos saldo (Migracijos saldo - skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių asmenų skaičiaus). Gyventojų migracija - tai jų persikėlimas gyventi iš vienos vietos į kitą toje pačioje šalyje arba už valstybės ribų.

Vidinė migracija vyksta kuomet asmenys keičia nuolatinę gyvenamąją vietą šalies viduje, ketinant apsigyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Tarptautinė migracija vyksta, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos ar atvykstama į Lietuvos Respubliką, ketinant apsigyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (įskaitant užsieniečius, turinčius laikinus leidimus gyventi, išduotus vieniems metams arba ilgesniam laikotarpiui).

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2008 m.

Šiaulių mieste migracijos saldo yra neigiamas - vadinasi išvykstančiųjų skaičius viršija atvykstančių.

Statistikos departamento duomenimis iš Šiaulių miesto 2007 metais išvyko per 3 tūkstančius šiauliečių, kuomet atvykusiųjų skaičius tik 2,2 tūkstančio.

Persikeliančių gyventi ir dirbti į užsienį iš Šiaulių miesto 2007 m. sudarė 67 proc. visų išvykstančiųjų.

Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų išvykstančiųjų skaičius turėtų stabilizuotis, o vėliau miesto gyventojų skaičius ims didėti. Nors išvykstančiųjų iš Šiaulių skaičius ir viršija atvykstančiųjų skaičių, dėl jaunimo noro studijuoti ir gyventi, bei jauno darbingo amžiaus gyventojų siekio įsitvirtinti kitose Europos Sąjungos šalyse, yra ir atvykstančiųjų į Šiaulius mokytis bei gyventi iš kitų rajonų žmonių. Pagrindinis noro išsikelti kitur motyvas yra ekonominis - tai geresnio atlyginimo ar karjeros siekis. Tolimesnis gyventojų skaičiaus didėjimas priklausys nuo viso regiono ekonominės ir socialinės plėtros.

UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

Darbo rinka. Nedarbas 2008 m. Šiaulių mieste, lyginant su praėjusiais metais, išaugo apie 2,5 proc. Metų pabaigoje Šiaulių darbo biržoje buvo įregistruoti 5024 bedarbiai. Jaunuolių iki 25 metų, dalis bedarbių struktūroje sudarė 15,2 proc. Didžiąją bedarbių dalį sudarė gyventojai nuo 25 iki 50 metų (55,4 proc.). Sumažėjo nekvalifikuotų ir kaimo bedarbių dalis, padidėjo vyresnių nei 50 metų bedarbių dalis. Nekvalifikuoti bedarbiai sudarė 37,9 proc. visų per laikotarpį įregistruotų bedarbių, vyresni nei 50 m. amžiaus - 29,4 proc., kaimo bedarbiai - 18,5 proc.

Bendras nedarbas Šiauliuose 2008 metų pabaigoje siekė 5,6 proc., moterų - 5,5 proc., vyrų - 5,8 proc. Prognozuojama, kad ateinančiais metais nedarbo lygis gali siekti 8 - 10 proc.

Darbo jėga. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbuotojų skaičius Šiaulių apskrityje 2008 metų trečiąjį ketvirtį buvo 86326 žmonių (24,6 proc. visų apskrities gyventojų). Lyginant Šiaulių apskrities darbuotojų skaičių su didžiausiomis Lietuvos Respublikos apskritimis, Šiaulių apskritis yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. III ketv. Šiauliuose daugiausiai asmenų dirbo: paslaugų sferoje - 80,5 tūkst., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje - 26,5 tūkst., pramonėje - 26,5 tūkst., statybose - 15,3 tūkst.

Darbo užmokestis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga - 800 litų (padidėjo14,3 proc.), prieš tai buvo 700 Lt. Kartu minimalus valandinis atlygis išaugo iki 4,85 lito.

Iki 2008 m. trečio ketvirčio Lietuvoje buvo stebimas spartus darbo užmokesčio augimas. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 2319,9 lito ir, palyginti su trečiuoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 19,0 procento, valstybės sektoriuje - 2390,3 lito ir, palyginti su trečiuoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo 23,1 procento, privačiame sektoriuje - 2279,2 lito ir buvo 16,6 procento didesnis negu trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Šiaulių apskrityje 2008 m. sudarė 2014,12 Lt ir buvo 13 proc. žemesnis vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio lygio. Šiaulių apskritis pagal vidutinį darbo užmokestį buvo aštuntoje vietoje.

Sparčiai kintančių ekonomikos sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. prognozuojamas darbo užmokesčio mažėjimas.

2009 METŲ DARBO RINKOS TENDENCIJOS. Šiaulių miesto Darbo biržos duomenimis, 2009 metais kas antra įmonė planuoja vykdyti savo veiklą be pokyčių. Vertinant 2008 metų gamybos apimtis, 24,3 proc. - įmonių gamyba mažėjo; 39,8 proc. - įmonių dirbo be pokyčių; 35,9 proc. - įmonių padidino gamybos apimtis.

2009-ais metais 19 proc. darbdavių numato gamybos mažėjimą; 49,1 proc. numato dirbti be pokyčių; 31,9 proc. - numato gamybos apimčių augimą.

2009 metais 57 proc. darbdavių numato investicijas gamybos (paslaugų) vystymui; 43 proc. - neplanuoja investuoti į gamybą.

Šiaulių miesto Darbo biržos duomenimis prognozuojama, kad 2009 m. sumažės darbuotojų poreikis. 2009 metais numatoma įsteigti 209 darbo vietas - penkis kartus mažiau nei 2008 metais. Daugiausiai darbo vietų bus įsteigta paslaugų įmonėse.

Pagal nuosavybės formas, darbo vietas numatoma įsteigti 94,7 proc. - privačiame sektoriuje, ir tik 5,3 proc. - valstybiniame sektoriuje.

Pagal ekonomines veiklas, naujos darbo vietos numatomos įsteigti - paslaugų sektoriuje (77 proc.), pramonės sektoriuje (20,6 proc.), žemės ūkyje (2,4 proc.) ir 0 proc. - statybos sektoriuje.

Didžiausias darbuotojų poreikis - transporto, sandėliavimo, ryšių, didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų, draudimo ir kitų paslaugų srityse.

Mažiausias poreikis - žemės ūkio ir statybos sektoriuose.

2009 metais numatoma likviduoti 256 darbo vietas - 30 proc. daugiau nei 2008 metais. Daugiausiai darbo vietų bus likviduota paslaugų įmonėse. Paslaugų sektoriuje numatoma likviduoti 70,7 proc. visų darbo vietų (laiškininkams, pašto darbuotojams, vyresniesiems specialistams, mokytojams, ugniagesiams gelbėtojams, vyresniesiems specialistams, pardavėjams, vairuotojams, fotokorespondentams, gidams, teritorijų tvarkytojams); pramonės sektoriuje bus likviduota 23 proc. visų darbo vietų (narstytojams, lygintojams, siuvėjams, kūrikams, pardavėjams, sargams, mechanikui, programuotojui, nekvalifikuotiems darbininkams); Žemės ūkyje bus likviduota 6,3 proc. visų darbo vietų (nekvalifikuotiems darbininkams, mechanizatoriams, miško pjovėjui); Statybos sektoriuje 2009 m. darbdaviai darbo vietų likviduoti neplanuoja.

INVESTICINĖS APLINKOS APŽVALGA

Šiaulių mieste ir apskrities rajonuose pagrindiniai investuotojai - vietinės įmonės. Šiauliai pagal užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, kol kas nuo kitų didžiųjų miestų atsilieka. Tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių mieste nuo 2005 iki 2008 metų padidėjo 77 proc. bet 2008 metų pradžioje sudarė tik 0,7 proc. visų šalies investicijų.

Šis rodiklis yra labai mažas, nes bendrai Lietuvoje minėtu laikotarpiu užsienio investicijos padidėjo 114 proc., Vilniuje - 105 proc., Kaune - 56 proc., Klaipėdoje - 39 proc., tačiau Panevėžio mieste investicijos sumažėjo 24,5 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008

Šiaulių miestas pagal tiesiogines užsienio investicijas didžiųjų Lietuvos miestų penketuke yra paskutinėje vietoje. Taip pat Šiaulių miestas ir pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, yra sąrašo pabaigoje.

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tačiau 2006-2008 m. matomas gan ryškus tiesioginių užsienio investicijų augimas (vidutiniškai 22 proc. per metus.). Šiaulių miesto savivaldybėje šiuo laikotarpiu vidutiniškai buvo įsisavinta 59 proc. Šiaulių apskričiai tekusių tiesioginių užsienio investicijų.

Šiaulių mieste daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, transporto įrangos, tekstilės gaminių gamybą, nekilnojamąjį turtą ir kitas veiklas. Daugiausiai Šiaulių mieste yra investavę Vokietijos (59,9 mln.Lt), Danijos (25,7 mln. Lt), Švedijos (21,7 mln. Lt), Islandijos (21 mln. Lt) bei Latvijos (11 mln. Lt) investuotojai.

Tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių mieste pagal šalis investuotojas, mln. Lt
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tikimasi, kad investicijų traukos centru taps - 2008 metais Šiaulių pakraštyje įrengta 53 ha teritorijoje pramoninė zona, kurioje investutotojams siūlomi inžineriškai paruošti nuo 0,5 iki 6,7 hektarų sklypai. 2007 m. Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktoje galimybių studijoje Šiaulių pramoninio parko įvertinimas, naudojant patrauklumo investicijoms vertinimo modelį yra vertinamas 86 procentais. Planuojama investuotojams, įkūrusiems įmones Pramoniniame parke taikyti mokestines lengvatas taikant žemės nuomos bei nekilnojamo turto mokestį. Taip pat didelis pramoninės zonos pranašumas - geras susisiekimas, puiki geografinė padėtis, senos pramonės tradicijos, pagrindiniai infrastruktūros tinklai, teigiamas vietos valdžios požiūris, kvalifikuota darbo jėga.

į viršų