Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai iš interneto svetainės www.siauliai.lt. Susipažinkite su   Privatumo politika.

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta.

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.

„Ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, miltų ir grūdų dribsnių, poreikis prasidėjus karantinui pernakt padidėjo kone dvigubai. Teko padidinti apsukas, perskirstyti darbuotojų išteklius bei skubiai užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą. Kad patenkintumėme Lietuvos vartotojų poreikius, net sustabdėme kai kuriuos eksporto užsakymus. Situacija panaši visoje Europoje: „Nielsen“ rinkos apžvalga rodo, kad pirmosiomis karantino savaitėmis D. Britanijoje maisto prekėms išleista 2 milijardais svarų daugiau. Natūralu, kad žmonės ruošėsi, planavo savo apsipirkimus, tačiau reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad dalis jų – šių produktų neišnaudojo, kai tuo metu skurdas ir nepriteklius šalyje auga“, – teigia „Malsenos“ vadovas.

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.

„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.

Kviečia dalintis

Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiandien visoje šalyje startuoja kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą. Šiandien kartu su organizatoriais Vilniuje kampanijai startą davė ir miesto meras Remigijus Šimašius.

„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo šiandien visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – simbolinėse kampanijos autobusiuko išlydėtuvėse kvietė „Maisto banko“ vadovas.

Maisto surinkimo dėžės jau įrengtos ir iki birželio 18 dienos geradarių Šiaulių gyventojų laukia Socialinių paslaugų centre (Stoties g. 9c)


Birželio 8 d. šios iniciatyvos autobusiukas lankysis Šiauliuose. Nuo 11:30 iki 13:30 val. maistu pasidalinti galinčių žmonių lauks skvere prie savivaldybės. Nuo 14 iki 16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lieporių turgaus.
Labai prašau Jūsų padėti paskleisti šią informaciją gyventojams bei sudalyvauti iniciatyvoje paaukojant maisto -  jį perduodant autobusiuku atvykusiems savanoriams ar paaukojant į maisto dėžę.

Renginys facebook'e - https://www.facebook.com/events/913137782482736/

Tikisi ir valstybės paramos

Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis.

„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius

Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai.

„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, –  priduria S. Gurevičius.

Daugiau informacijos apie „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“ akciją ir aukojimo būdus ir prašomų produktų sąrašus galite rasti www.maistobankas.lt puslapyje.

 

Apie tyrimą:

Š. m. balandžio 20-30 dienomis tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tikslinė grupė – šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų iš visos šalies teritorijos.

Daugiau informacijos:
„Maisto banko“ atstovė

Miglė Petronytė

Tel. 8 672 19215

migle@maistobankas.lt

 

Facebook
Spausdinimo versija
Atgal


Oficialūs Savivaldybės puslapiai

      
 


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29300102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Liepa
    2020     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: