Tema
4. Kokią įtaką lietuvių kalbos vartojimui ir raidai turėjo 1988 metais jai grąžintas valstybinės kalbos statusas?
Organizatorius 2018-02-13 10:33:29 1988 m. lapkričio 18 d. įstatymu buvo papildyta tuometinė Konstitucija ir įteisintas lietuvių kalbos vartojimas „valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kt. įstaigose, įmonėse ir organizacijose“. 1992 m. priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14-ame straipsnyje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“
Tačiau šiuo metu su nerimu kalbama apie tai, kad lietuvių kalbos sistemą ir vartoseną stipriai veikia anglų kalba, didėja jos įtaka svarbiausiose visuomenės gyvenimo srityse – ji skverbiasi į aukštąjį mokslą, technologijas, mokslo tyrimus, sportą ir pramogas, menksta visuomenės raštingumas, menkėja lietuvių kalbos prestižas.

Kaip pasikeitė lietuvių kalbos situacija po jos paskelbimo valstybine kalba? Kas buvo (ne) padaryta, siekiant užtikrinti lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, kuriant jos viešojo vartojimo teisinius pagrindus, stebėseną ir kontrolę, gausinant kalbos išteklius ir garantuojant jų prieinamumą visuomenei, sudarant galimybę jos mokytis, stiprinant valstybinės kalbos įvaizdį, skatinant visuomenę rūpintis kalbos kultūra? Ką dar reikėtų nuveikti lietuvių kalbos labui?
Violeta (Svečias) 2018-02-13 15:22:46 Toks jau tų „mažųjų“ tautų (ir kalbų) likimas, į jas visada kėsinasi didžiosios kaimynės. Manau, viskas, kas sustiprina kalbos pozicijas, yra gerai. Užtvirtintas statusas neįtakos, žinoma, mišrių šeimų (ir emigrantų) pasirinkimo namie kalbėti lietuviškai. Čia jau turėtų šeimos „įstatymai“ suveikti.
Rūta (Svečias) 2018-02-14 14:10:17 Labai gerai, kad lietuvių kalba yra viena iš ES pagrindinių kalbų. tai didelis laimėjimas. Jei ji nebūtų valstybinė, tai nebūtų taip. Ko reikia? Reikia toliau eiti tuo keliu, kuriuo einame, nenuleisti rankų ir nepaisyti visokių tinginių beraščių, kurie tingi mokytis, tai rėkia, kad lietuvių kalba yra blogis. Dar rėkia taip tie, kurie nori save papjarinti:) kalbos puoselėtojai turėtų būti kalbos patriotai ir daryti visus įmanomus darbus. Žinoma, nereikia persistengti, nereikia tapti kalbos davatkomis:)
Irena (Svečias) 2018-02-15 10:48:47 Man labai terminas KALBOS DAVATKOS patiko :)
ROLANDA (Svečias) 2018-02-20 10:18:40 Jai įvertintume ir brangintume lietuvių kalbos atsiradimo istoriją, tai nekiltų ir minčių, kad ši kalba sunkiai naudojama, ar turėtų išnykti.
Valstybei reikia daugiau padirbėti ir įvertinti, kokia yra svarbi mūsų šaliai lietuvių kalba.
Reikia tobulinti žmonių mastymą, kad vėl lietuviai brangintu savo gimtą kalbą.
Jau lietuviai ir lenkiškai kalbėjo ir rusiškai kalbėjo...gal pradėkim kalbėti visur ir visada lietuviškai.
O visomis pasaulio kalbomis mokytis ir kalbėti niekam neuždrausta.
Audrius (Svečias) 2018-02-20 21:08:52 100% teigiamą
Augusta Garšvaitė (Svečias) 2018-04-10 18:54:21 Nuo to laiko manau sumažėjo rusiškų pavadinimų Lietuvoje, lietuvių kalba imta naudoti dažniau įvairiuose oficialiuose dokumentuose, įstaigose ir panašiai. Manau tai labai gerai, tačiau reikia to neužmiršti ir neleisti užsienio kalboms vėl paimti viršų. Lietuvių kalba neturėtų likti užnugaryje, ja turėtų kalbėti visi Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Be išimčių. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip kai kuriose viešosiose įstaigose LIETUVOJE, kalbant su tos įstaigos darbuotoju neįmanoma su juo susikalbėti LIETUVIŠKAI.


Oficialūs Savivaldybės puslapiai

      
 


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29300102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Liepa
    2020     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji:

Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai iš interneto svetainės www.siauliai.lt. Susipažinkite su   Privatumo politika.