INVESTICIJŲ APLINKA

ŠIAULIAI - GERIAUSIA VIETA INVESTUOTI IR AUGTI
(Informacija investuotojui)

Geografinė charakteristika

Šiauliai - ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas, Šiaulių apskrities, miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras. Šiaulių apskritis yra Lietuvos šiaurėje ir apima Vakarų Aukštaitijos bei Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Šiaulių apskritis ribojasi su Latvijos Respublika, Panevėžio, Kauno, Tauragės ir Telšių apskritimis.

Šiaulių miesto plotas - 81,13 km² 
vandens plotai - 17,78 km² 
žalieji miesto plotai - 18,87 km² 
miesto administracinių žemės ribų perimetras - 70,3 km 
1 km²  gyvena 1568,6 gyventojai

Susisiekimas ir transportas

Strategiškai palanki Šiaulių miesto vieta užtikrina geras susisiekimo galimybės ne tik su kitais didžiaisiais Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių miestais.

Atstumai nuo Šiaulių iki artimiausių sostinių:

• Vilniaus - 214 km
• Klaipėdos - 159 km
• Rygos - 128 km
• Talino - 398 km
• Kaliningrado - 250 km
• Minsko - 365 km
• Helsinkio - 450 km
• Varšuvos - 569 km
• Stokholmo - 892 km
• Maskvos - 1062 km

Šiaulių miestą kerta magistralinis kelias - Europos transporto koridorius E67 "Via Hanseatica". Tai magistralė, jungianti didžiuosius miestus: Sankt Peterburgą, Rygą, Šiaulius, Tilžę (Sovetską), Karaliaučių (Kaliningradą), Gdanską, Berlyną, Hamburgą.

Šiauliai yra 80 km atstumu nuo "Via Baltica" kelio, vedančio į Varšuvą, Rygą, Taliną, Helsinkį.

Stambus geležinkelio mazgas Radviliškyje yra labai svarbus Rytų ir Centro Europos šalims: tai lemia patogų susisiekimą su Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, ir Rusija.

Šiaulių oro uostas, palyginti su kitais Lietuvos ir Baltijos oro uostais, turi didžiausią kilimo ir tūpimo taką, čia sumontuota naujausia navigacinė, apšvietimo, meteorologinė įranga ir ryšių priemonės, pastatytas naujas skrydžių valdymo bokštas, keleivių terminalas su visa reikalinga įranga. Oro uostas gali priimti visų tipų lėktuvus be svorio, techninių, triukšmo suvaržymų.

Miestas yra netoli penkių neužšąlančių Baltijos jūros uostų: Klaipėdos (Lietuva); Kaliningrado (Rusija); Liepojos, Ventspilio ir Rygos (Latvija). Šiauliuose yra kelių jungtis su visais šiais uostais.

Demografinė charakteristika

Šiaulių mieste gyventojų skaičius (vertinant 2001-2008 m. laikotarpį) sumažėjo maždaug 5 proc.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pokytis 2005-2008 m. laikotarpiu labai nežymus - bendras augimas apie 0,2 proc. Iki 2007 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis paaugo 0,7 proc., tačiau nuo 2007 m. iki 2008 m. sumažėjo apie 0,5 proc. Vaikų skaičius sumažėjo 13 proc., pensinio amžiaus žmonių skaičius sumažėjo 0,4 proc.

Šiaulių miesto gyventojų tankis: 1 km2 gyvena 1568,6 gyventojai.

Gyventojų skaičius Šiaulių mieste 2008 metų pradžioje (tūkst.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Šiaulių mieste natūrali gyventojų kaita, migracijos saldo neigiami. Atvykstančiųjų į Šiaulius skaičius bei gimstamumas palaipsniui didėja, o tai leidžia daryti išvadą, kad demografinė situacija darbo rinkai ir ekonomikos plėtrai yra patraukli.

Gyventojų skaičiaus Šiaulių mieste pasikeitimas natūralaus gyventojų pokyčio ir migracijos (gyv.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Šiauliuose demografinė struktūra yra itin palanki darbo rinkai. Maksimalus gyventojų skaičius Lietuvoje gimė 1962 ir 1987 metais (apie 55 tūkstančius). Atsižvelgiant į tai, Šiauliuose šiuo metu yra daug jaunų (20-25 m. ir 40-45 m. amžiaus gyventojų). Galima daryti prielaidą, kad palankios demografinės perspektyvos bus apie 5 metus, kol į darbo rinką ateis 1984-1992 m. gimę jaunuoliai.

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių 2008 m. pradžioje Šiauliuose ir Lietuvoje, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Darbo užmokestis

Iki 2008 m. trečio ketvirčio Lietuvoje buvo stebimas spartus darbo užmokesčio augimas. Šiauliuose darbo užmokestis vidutiniškai 12 proc. žemesnis vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio lygio. Sparčiai kintančių ekonomikos sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. prognozuojamas darbo užmokesčio mažėjimas.

Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje ir didžiuosiuose miestuose, EUR
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Nedarbas

2008 m. Šiaulių mieste, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 2,5 proc.. Jaunimo dalis bedarbių struktūroje sumažėjo 1,1 proc. punktu ir sudarė 21 proc.. Sumažėjo nekvalifikuotų ir kaimo bedarbių dalis, padidėjo vyresnių nei 50 metų bedarbių dalis. Nekvalifikuoti bedarbiai sudarė 41 proc. visų per laikotarpį įregistruotų bedarbių, vyresni nei 50 m. amžiaus - 22,1 proc., kaimo bedarbiai - 17,1 proc..

Nedarbo lygis Lietuvoje ir didžiuosiuose miestuose, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Nedarbo lygis Šiaulių mieste, proc. (2009 m. sausis)
Šaltinis: Šiaulių darbo birža, http://www.ldb.lt/TDB/Siauliai

Darbo jėga

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbuotojų skaičius Šiaulių apskrityje 2008 metų trečiąjį ketvirtį buvo 86326 žmonių (24,6 proc. visų apskrities gyventojų). Lyginant Šiaulių apskrities darbuotojų skaičių su didžiausiomis Lietuvos Respublikos apskritimis, Šiaulių apskritis yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių.

Vidutinis darbuotojų skaičius apskrityse (2008 m. III ketv.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. III ketv. Šiauliuose daugiausiai asmenų dirbo: paslaugų sferoje - 80,5 tūkst., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje - 26,5 tūkst., pramonėje - 26,5 tūkst., statybose - 15,3 tūkst.

Mokymo įstaigos

Mokymo įstaigų veiklos rezultatas - žmogiškasis kapitalas, apimantis teorinį ir praktinį išsilavinimą bei didinantis darbo pajėgumą. Šiaulių universitetą kasmet baigia apie 2500 aukštos kvalifikacijos absolventų, kurie aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Mieste veikia ir kitos mokymo įstaigos, suteikiančios tiek aukštąjį neuniversitetinį, tiek profesinį išsilavinimą bei formuojančios didelę kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą įvairioms verslo šakoms. Aukštosios neuniversitetinės Šiaulių miesto įstaigos: Šiaulių kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija.

Šiaulių miesto mokymo įstaigų absolventai (2007-2008 m.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Šiaulių miesto mokymo įstaigose daugiausia parengiama viešojo administravimo, statybos inžinerijos, verslo administravimo, dizaino, ekologijos ir aplinkotyros, socialinės pedagogikos, kūno kultūros, edukologijos specialistų, kurie pasižymi aukšta kvalifikacija ir yra gerai vertinami darbo rinkoje.

EKONOMIKOS DINAMIKA

Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių miesto savivaldybėje, vertinant duomenis nuo 2001 iki 2008 m., nuolat augo - daugiau kaip du kartus. 2008 m. jos sudarė 72,69 mln. EUR. . Ypatingai ryškus tiesioginių užsienio investicijų augimas 2006-2008 m. (vidutiniškai 22 proc. per metus.). Šiaulių miesto savivaldybėje šiuo laikotarpiu vidutiniškai buvo įsisavinta 59 proc. Šiaulių apskričiai tekusių tiesioginių užsienio investicijų.

Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje 1 gyventojui, EUR

Šiaulių mieste daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, transporto įrangos, tekstilės gaminių gamybą, nekilnojamąjį turtą ir kitas veiklas. 2008 m. pagrindinės šalys investuotojos Šiaulių mieste: Danija (29,63 mln. EUR), Vokietija (15,96 mln. EUR) ir Nyderlandai (15 mln. EUR).

Šiaulių apskrityje 2008 m. daugiausia investavo: Danija (29,63 mln. EUR), Vokietija (15,96 mln. EUR), Nyderlandai (15,32 mln. EUR), Islandija (7,62 mln. EUR) bei Švedija (7,36 mln. EUR).

Bendrasis vidaus produktas (BVP)

Lietuvos 2008 m. trijų ketvirčių bendrasis vidaus produktas (BVP), Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2007 m. trimis ketvirčiais, padidėjo 4,9 proc.

2008 metų BVP augimas sudaro 5,3 proc. Trečiąjį ketvirtį BVP, palyginti su 2007 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 2,9 proc..

Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2009 m. augs 1,2 proc. Mažesnis BVP augimas numatomas dėl rizikos veiksnių, įtakojančių ekonomikos lėtėjimą.

BVP tenkantis vienam gyventojui, EUR
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Vartotojų kainų pokytis

2008 m. pabaigoje neigiamam bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo atpigusios transporto grupės prekės ir paslaugos, drabužiai ir avalynė, ryšių grupės prekės ir paslaugos bei pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų, kuro ir kitų grupių prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.

Vartotojų kainų indeksas, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Statybų kainų indeksas, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Infliacija

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. gruodžio mėn. infliacija Lietuvoje sudarė 8,5 procento ir buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. 2008 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 10,9 proc. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2009 metais ženkliai mažės ir sudarys 5,4 proc. , 2010 metais - apie 3,6 proc..

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Eksportas

Daugiau nei pusė Šiaulių apskrityje pagaminamos produkcijos eksportuojama. 2007 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas apskrityje siekė 457,95 mln. EUR. Apie 83 proc. prekių buvo eksportuojama į Europos Sąjungą.

Daugiausia buvo eksportuota šių prekių: elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys (81,34 mln. EUR.), baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės (69,52 mln. EUR.), plastikai ir jų dirbiniai (45,35 mln. EUR.), mediena ir medienos dirbiniai (34,92 mln. EUR.). Didžiausi regiono eksportuotojai: UAB "Baltik vairas" (dviračių gamyba), UAB "Šiaulių Tauro televizoriai" (televizorių gamyba), UAB "Putokšnis" (PET taros gamyba).

MOKESČIŲ DYDŽIAI, PAGRINDINIAI PASLAUGŲ TARIFAI

Apmokestinimas

Mokesčių dydžiai Lietuvoje (2009 m.)

*Duomenys pateikti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais

Paslaugų kainų tarifai

Elektros energijos kainos tarifai
Elektros energijos tarifai įmonėms ir organizacijoms nuo 2009 m. sausio 1 d.

į viršų.

Gaunantiems elektros energiją iš 0,4 kV įtampos elektros tinklų, įskaitant ir transformatorių 0,4 kV šynas:

į viršų.

Gaunantiems elektros energiją iš žemesnės kaip 110 kV, bet ne žemesnės kaip 6 kV įtampos elektros tinklų:

Gaunantiems elektros energiją iš 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų (neįvertinant perdavimo, galios rezervavimo paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų):

Dujų kainos tarifai

I pogrupio buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems iki 800 m³ dujų (Q <= 800 m³):

II pogrupio buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems nuo 800 m³ iki 20 tūkst. m³ dujų (800 m³ < Q <=20 tūkst. m³)::

į viršų.

III pogrupio buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. m³ dujų (Q > 20 tūkst. m3):

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo paslaugų kainos tarifai

Naujos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo paslaugų kainos taikomos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Vidutinės patalpų kainos Šiaulių mieste, (2008 m. III ketv.)

Šaltinis: www.oberhaus.lt, www.inreal.lt

Žemės sklypų kainos Šiaulių mieste, EUR/ha (2008 m. III ketv.)

Šaltinis: www.oberhaus.lt

į viršų.

Brangstantis skolinimasis, lėtėjanti Lietuvos ekonomikos plėtra palietė ir nekilnojamo turto sektorių. Remiantis vieno didžiausių Lietuvos nekilnojamo turto skelbimų portalo "Domoplius.lt" atliktos rinkos analizės rezultatais, galima konstatuoti, kad per 2008 metus Šiauliuose butų kainos mažėjo 14 procentų.

Šiaulių mieste veikiančių ūkio subjektų charakteristika

Šiaulių mieste 2008 metų pabaigoje buvo 3586 veikiantys ūkio subjektai. Tai sudaro 54 proc. visų Šiaulių apskrityje tais metais veikusių ūkio subjektų skaičiaus. Šiaulių miesto savivaldybėje 2004-2008 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo apie 12 proc. Ūkio subjektų pasiskirstymas Šiaulių mieste pagal ekonominės veiklos rūšis atitinka Šiaulių apskrities ir Lietuvos Respublikos tendencijas šiuo aspektu.

Šiauliuose veikiantys ūkio subjektai pagal ekonominės veiklos rūšis 2004-2008 m., vnt.

Šaltinis: Statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Šiauliuose didžioji dalis veikiančių ūkio subjektų yra smulkūs: 58 proc. įmonių turi iki 4 darbuotojų, 15 proc. - nuo 5 iki 9 darbuotojų, 10 proc. - nuo 10 iki 19 darbuotojų, 9 proc. - nuo 20 iki 49 darbuotojų, 4 proc. - nuo 50 iki 99 darbuotojų, tik po 1 proc. sudaro įmonės, kuriose dirba nuo 100 iki 149, nuo 150 iki 249, nuo 250 iki 499 darbuotojų. Šiauliuose taip pat veikia 4 įmonės, kuriose dirba nuo 500 iki 999, 2 įmonės - 1000 ir daugiau darbuotojų.

Šiauliuose 2008 m., vertinant ūkio subjektus pagal teisinę formą, daugiausia buvo uždarųjų akcinių bendrovių (41 proc.), individualių įmonių (30 proc.), bendrijų (10 proc.) bei asociacijų (6 proc.). Pagal teisinę formą Lietuvos Respublikoje taip pat populiariausios uždarosios akcinės bendrovės (48 proc.) ir individualios įmonės (28 proc.). 2002-2008 m. laikotarpiu pastebima tendencija, kad uždarųjų akcinių bendrovių skaičius nuolat auga (Lietuvoje išaugo 96 proc., Šiauliuose - 84 proc.), o individualių įmonių mažėja (Lietuvoje sumažėjo 32 proc., Šiauliuose - 30 proc.).

UAB "Orem" duomenimis, Šiauliuose veikiančių didžiųjų prekybos centrų bendras plotas sudaro 120000 m2, o vienam gyventojui tenkantis plotas siekia 0,9 m2. Gyventojų išlaidos, tenkančios vienam kvadratiniam metrui prekybinio ploto, siekia 220,72 EUR.

Didžiųjų Šiaulių prekybos centrų plotas, m² (2008 m.)
Šaltinis: www.orem.lt

Šiaulių miesto pietinėje dalyje vykdomi "Akropolio" statybos darbai, kuriuos baigti planuojama 2009 m. kovo mėn. Šiaulių "Akropolio" bendras plotas sieks beveik 50 tūkst. m2. Atsidarius "Akropoliui", prekybos patalpų bendras plotas, tenkantis vienam gyventojui, sieks 1,3 m2 ir bus didžiausias Lietuvoje. UAB "Orem" duomenimis, Šiauliuose prekybos centruose didieji nuomininkai už prekybos patalpų nuomą mėnesiui vidutiniškai mokėjo 10-16 EUR/m2 + PVM. Vidutiniai nuomininkai už nuomą vidutiniškai turėjo mokėti 13-23 EUR/m2 + PVM per mėnesį. Mažiausi nuomininkai turėjo mokėti 19-26 EUR/ m2 + PVM.

Institucijos, gerinančios verslo aplinką

Šiauliuose veikia nemažai įstaigų ir institucijų, kurių pagrindinė veikla - pagalba verslo įmonėms ir privatiems klientams, teikiant konsultacijas, organizuojant mokymus, kuriant bendradarbiavimo tinklus bei ieškant užsienio partnerių: Verslininkams šiuo metu yra sudarytos puikios galimybės gauti visą reikiamą informaciją apie verslo situaciją, Europos sąjungos ir nacionalinės paramos galimybes, projektų rengimo taisykles, pasikeitimus įstatyminėje bazėje ir kt.

Naudingos nuorodos:
Šiaulių Prekybos pramonės ir amatų rūmai, www.rumai.lt
Šiaulių pramonininkų asociacija, www.siauliai-pramone.lt
VšĮ "Šiaulių regiono plėtros agentūra", www.srpa.lt
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, www.lvdk.eu
Šiaulių verslo inkubatorius, www.svi.lt

į viršų.