Pasitikrinkite savo žinias:
Kuris variantas taisyklingas?

Vyksta debatai dėl „Brexit“.

Vyksta debatai dėl „Brexito“.

Vyksta debatai dėl breksito.


 

       Šypsokis, Saulės mieste!

 

Renginiai, skirti Baltijos kelio 25-mečiui

2014 m. rugpjūčio 23 d.

14 val. šv. Mišios Šiaulių katedroje
15 val. išlydėtuvės Saulės laikrodžio aikštėje
15.30 val. išvykimas
į Baltijos kelią Pumpėnuose, Pasvalio raj.

 

 PALINKĖJIMAS LIETUVAI

 Baltijos kelio 25-mečiui paminėti parašykite savo linkėjimą Lietuvai ir išlikite istorijoje!

Linkėjimą galite parašyti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose, Savivaldybės priimamajame, renginio metu arba atsiųsti el. paštu kultura@siauliai.lt

 INFORMACIJA DĖL KELIONĖS Į PUMPĖNUS

Numatomas išvykimas 15.30 val. iš Ežero g. (prie Senųjų kapinių).
Išvykimas iš Pumpėnų į Šiaulių autobusų stotį  – 19 val.

Bilieto kaina vienam asmeniui į abi puses – 20 Lt. Nuolaidos netaikomos.

Būtina išankstinė registracija UAB „Busturas“ tinklapyje http://goo.gl/AEkNFU
arba telefonu: +370 (41) 500 400, +370 (41) 523 402
Registracija vykdoma iki rugpjūčio 20 d.

Iš anksto neužsiregistravę žmonės galės važiuoti, jei autobuse liks vietų.

 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir Sovietų sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Paktas panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę ir įtvirtino šių šalių ilgametę okupaciją. Šiam nusikaltimui paminėti keliamos vėliavos su gedulo juosta, o ši data įvardinta kaip Juodojo kaspino diena.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje trys tautos – lietuviai, latviai ir estai – išreiškė savo valią – BŪTI LAISVAIS. Ši taiki žmonių iniciatyva buvo matoma visame pasaulyje, o 2009 m. – įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

2014 m. Lietuva mini Baltijos kelio 25-metį.

 TFP ir Lietuva

TFP – tai pasaulinė tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacija („Tradition, Family, Property“), kurios veikla turėjo lemiamą įtaką 1990 metais renkant parašus peticijai už Lietuvos laisvę ir vėliau, siekiant Lietuvos nepriklausomybės, pateikiant šią peticiją Maskvai. 26 pasaulio šalyse per 130 dienų surinkta 5,3 miln. parašų. Gineso rekordų knygoje ši parašų rinkimo akcija įvardinta kaip pati didžiausia žmonijos istorijoje.

Kasmet paskutinį rugpjūčio šeštadienį TFP delegacija lankosi Šiauliuose.

2014 m. rugpjūčio 30 d. programa:

16.30 val. Sąjūdžio mitingas, minint Laisvės dieną Sukilėlių kalnelyje
17.30 val. eisena į Šiaulių katedrą
18 val. šv. Mišios Šiaulių katedroje

 Laisvės diena

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos (iširus Sovietų sąjungai, Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė jos teises ir pareigas) armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau nuo okupacijos galutinai išsilaisvino tik šią dieną, kai Rusija išvedė savo kariuomenę, todėl rugsėjo 1 d. minime Laisvės dieną.

Ypatingai didelę įtaką skausmingam mūsų tautos istorijos posūkiui padarė Molotovo- Ribentropo paktas bei jo slaptieji protokolai. Su šios datos paminėjimu susijęs pirmasis viešas mitingas okupacijos sąlygomis prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. Po metų pasmerkti SSRS ir nacistinės Vokietijos suokalbio Sąjūdžio kviečiami į Vingio parką susirinko šimtai tūkstančių žmonių. Būtent tada išryškėjo laisvės idėjos visuotinas gyventojų palaikymas bei istorinio teisingumo siekis. Artėjant Molotovo-Ribentropo pakto 50-osioms metinėms, sąjūdininkai ėmėsi organizuoti ypatingai didelę akciją. 1989 m. liepos 11 d. Sąjūdžio Seimo Taryba nutarė rinkti parašus, reikalaujant likviduoti šio suokalbio pasekmes – išvesti iš Pabaltijo valstybių SSRS okupacinę kariuomenę. Akcija tęsėsi iki rugpjūčio 23 d. Jos metu surinkta apie 1,5 milijono parašų. 1989 m. liepos 15 d. Piarnu mieste susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną ir taip dar kartą pademonstruoti sovietų valdžiai bei pasauliui savo vienybę, ryžtą siekti laisvės. Apie 200 km kelio nuo Gedimino bokšto iki Latvijos sienos buvo išdalinti atskirų miestų ir rajonų Sąjūdžio taryboms pagal žmonių skaičių ir atstumą, kurį teko nuvažiuoti iki trasos. Šiauliečiams skirtos dvi Baltijos kelio (tarp Panevėžio ir Pasvalio) atkarpos (335-341 ir 344-348 km). Akcijai reikėjo maždaug 10 000 žmonių. Po teatralizuoto pasirodymo miesto centre šiauliečiai savo automobiliais ar Sąjūdžio organizuotais autobusais pajudėjo link 12-osios Europos magistralės. Čia Šiaulių atstovai pastatė net keturis paminklus (2 – G. Pyragas, po 1 – J. Šilenskis ir G. Lukošaitis). Baltijos kelio akcija prasidėjo lygiai 19 val., pasigirdus Lietuvos radijo signalams. Daugiau kaip 650 km magistralėje susikabinę rankomis stovėjo trijų Baltijos šalių atstovai, taip išreiškę savo laisvės siekį. Tuoj po akcijos žiniasklaida tvirtino, kad Latvijoje gyvojoje grandinėje stovėjo apie 250 000, Estijoje – 200 000, Lietuvoje – apie 500 000 žmonių. Be to, šimtatūkstantinės minios susirinko į mitingus prie respublikų sienų. Tai buvo bene šviesiausias XX a. lietuvių tautos istorijos momentas.

prof. dr. Arūnas Gumuliauskas

 Kiti renginiai:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos 2 aukšte rugpjūčio 18–22 d. nuolat demonstruojama video ir foto medžiaga apie Baltijos kelią iš A. Musnecko, R. Struogos, A. Griganavičiaus ir A. Kulikausko archyvų

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose:

rugpjūčio 21 d. 14 val. A. Kulikausko fotografijų parodos „Baltijos keliui – 25-eri“ pristatymas. „Saulės“ filialas, Korsako g. 10
rugpjūčio 1–29 d. spaudinių paroda „Baltijos keliui – 25“. Bibliografijos-informacijos skyrius, Aido g. 27
rugpjūčio 22 d. 11 val. rytmetis vaikams „Istoriją kuriame šiandien“, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui. Vaikų literatūros skyrius, Gvazdikų takas 8
rugpjūčio 14 d.– rugsėjo 30 d. literatūros paroda „O tu sakei – stovėk, kaip stovi laisvė“, skirta Baltijos keliui ir Laisvės dienai. „Šaltinėlio“ filialas, Trakų g. 20A

 Šventės rengėja – Šiaulių savivaldybė
Šventės organizatorius – Šiaulių kultūros centras

Facebook
Spausdinimo versija
Jūsų komentaras (Į pateiktus komentarus neatsakoma)
Vardas:
El. pašto adresas:
Įžeidžiantys komentarai neskelbiami.
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam






komentarų nėra
Atgal

 


Oficialūs Savivaldybės puslapiai

 


 

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Rugsėjis
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: