Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai iš interneto svetainės www.siauliai.lt. Susipažinkite su   Privatumo politika.

DUK. TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR STATYBA

1. Ar detaliųjų planų, kuriems sąlygos išduotos 2013 - 2014 metais, sprendinius (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) galima baigti rengti vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu reguliavimu.

Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nuostatomis ir Aplinkos ministerijos 2014-03-13 raštu Nr. (14-3)-D8-1957, kai detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2014-01-01, atliekamos procedūros turi būti vykdomos pagal teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014-01-01, tačiau detaliojo plano brėžiniai ir sprendiniai turi būti rengiami įvertinus šiuo metu galiojančius teisės aktus.

http://www.am.lt/VI/files/File/TPUAD/TP%20nauji/Image%20%285%29.jpg

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus (2016-03-31)  ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

 2. Ar gali būti keičiamas patvirtintas detalusis planas.

Keičiant parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, kai numatoma keisti numatytą teritoriją – kvartalą, detaliojo plano keitimas turėtų būti atliekamas pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, nustatytą tvarką.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fa9a6b3076e111e38da4e231c7b4cf37/XlhnVWBlHL

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

 3. Ar gali būti detaliojo plano keitimo (koregavimo) iniciatoriai skirtingi juridiniai asmenys.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1- 8, 316 punkte nustatyta, kad „Detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.“, o koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius, koreguojamos teritorijos ribos sutampa su tos pačios suplanuotos teritorijos ribomis (319 punktas; išskyrus 319.1 papunktyje ir 319.2 papunktyje nurodytus atvejus).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima koreguoti detalųjį planą, kuris apima ir skirtingas to paties detaliojo plano teritorijas. Taip pat pažymime, kad inicijavimo teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą turi fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, todėl detaliojo plano koregavimo iniciatoriai gali būti skirtingi juridiniai asmenys.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

 4. Ar nuomininkams suteikta teisės statyti naujus statinius nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, kurie tik išnuomoti nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, užstatyti žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551) (toliau – Taisyklės), 30.7 punkte nustatyta, kad žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkui draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius.

Draudimu statyti naujus statinius išnuomotuose žemės sklypuose, užstatytuose statiniais, visiems asmenims yra sudaromos vienodos sąlygos išsinuomoti laisvą valstybinę žemę. Toks teisinis reguliavimas užtikrina valstybės ir visuomenės interesus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

5. Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti pritarimą namo statybai iki 80 kvadratiniu metrų. (II grupės nesudėtingi statiniai).

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo V skirsnio 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu: naujo nesudėtingo statinio statybai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 1 dalimi: naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 10 dalimi: rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus;
4) statinio bendraturčių sutikimas;
5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais;
6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį;
4. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo pirmos dalies 1 punktu: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus projektui.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra vykdoma naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Savivaldybės administracijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

6.  Planuoju statyti daugiabutį su požeminiu garažu. Ar privaloma padaryti automobilio stovėjimo vietą kiekvienam butui?

Automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ XIII skyriuje 30 lentelė. Paskutinė reglamento versijos nuoroda: http://www.vtpsi.lt/node/1459

Pažymėtina, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose.

7. Ar reikalingas projektas darantis tvoros pamatą sodų bendrijos teritorijoje?

Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti pastatyta iš įvairių medžiagų ir konstrukcijų, gavus, kai tai privaloma, statybą leidžiantį dokumentą. Tvoros turi būti pastatytos laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi visoms užtvaroms – tvoroms, aptvarams, diendaržiams, voljerams, – kai jos atitinka statinio požymius.

Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo:

- jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora),

- žemės sklypo, kuriame tvora statoma buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje),

- konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto),

- vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis).

Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.

Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

Norint statyti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1–2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Daugiau informacijos apie užtvarų statybą galima rasti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriaus „Konsultacijos“ skiltyje „Klausimai ir atsakymai“ (temos: 11. Statinio atstumai iki sklypo ribų ir kitų statinių, 12. Nesudėtingų statinių statyba ir kt.). Šioje svetainėje taip pat paskelbta daug konsultacijų, susijusių su įvairių statinių statyba ir teritorijų planavimu, bei statybos techniniai reglamentai, kurių reikalavimų privalu laikytis statant vienokį ar kitokį statinį. Neradus atsakymo į rūpimą klausimą, galima jį pateikti užpildant elektroninę paklausimo formą arba dėl konsultacijos kreiptis telefonu (8 5) 207 3333.

 8. Prie ūkinio pastato pristatyta pusiau atvira stoginė (malkinė). Išmatavimai: 4x2 m, aukštis apie 2 m. Stogas pratęstas nuo ūkinio pastato stogo. Ar tokį statinį būtina registruoti? Kur reikia kreiptis ir kokių dokumentų reikia statinio įregistravimui ir įteisinimui?

Jeigu 1 grupės nesudėtingas statinys yra ant nuosavos žemės ir atitinka norminius atstumus nuo sklypo ribos, o taip pat sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, jį galima (jeigu norite), bet neprivaloma teisiškai įregistruoti. Tuo tikslu būtina parengti inventorizacijos bylą arba patikslinti jau esamą bylą ir kartu su ta byla pateikti prašymą VĮ Registrų centrui.

Žr. STR 1.07.01:2010 "Nesudėtingi statiniai" (galima rasti e-tar arba aplinkos ministerijos tinklapyje prie teisės aktų)

9. Kokio dydžio (kiek kv. m.) Šiauliuose sodo bendrijoje galima statyti sodo namelį be statybos leidimo?

Sodo namelio statybai sodininkų bendrijoje iki 80 kv.m. bendro ploto ir 8,5 m aukščio (tokiu atveju tai yra I gr. nesudėtingas negyvenamasis pastatas) nereikia statybos leidimo, bet atkreiptinas dėmesys, kad yra privaloma išlaikyti visus teisės aktais reglamentuotus atstumus nuo sklypo ribų, taip pat priešgaisrinius atstumus nuo gretimybėse esančių kitų pastatų ir statinių. Plačiau apie tokio pobūdžio statybą galima pasiskaityti statybos įstatyme, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priede, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 "Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 , 30 p., STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas " VI skyriuje ir kituose teisės aktuose, kurie visi yra viešai skelbiami tiek Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=16982 , tiek teisės aktų registre www.e-tar.lt/portal/index.html , arba dėl kiekvieno konkretaus atvejo specifinių niuansų rekomenduojama individualiai pasikonsultuoti su projektavimo įmonėse dirbančiais specialistais.

10. Ar reikalingas leidimas daugiabučiame gyvenamajame name griaunant vidinę pertvarą?

Atsakydami į Jūsų klausymą, informuojame, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 punktu, atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai nekeičiama pastato išvaizda, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą neprivalomas.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimui, gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamojoje teritorijoje, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybės administracija) nustatytos formos pranešimą ,,Dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus pateikimo“, kuriame turi būti nurodoma triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės.

Plačiau galima skaityti čia >>>

11. Gyvenu nuosavame name, kuriame yra 2 šeimininkai. Žemės sklypo didžioji dalis priklauso man, mažesnė dalis – miesto savivaldybei. Kur turėčiau kreiptis dėl ribų, kurios atskirtų nuosavą sklypą nuo savivaldybės sklypo, nustatymo?
Ar turiu šį klausimą derinti su antru namo savininku, savivaldybės sklypo nuomotoju?

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos konsultacijos turinys.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi savarankiškai.

Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Formuojamam naujam turto objektui yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įtvirtinti Žemės įstatyme, Statybos įstatyme,  Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir kt.                      

Kadangi žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra du šeimininkai, paaiškiname, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, bei vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.  įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.  įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Tokiu atveju galima bendraturčių sutarimu nusistatyti kiekvienam priklausančias konkrečias dalis ir notariškai patvirtinti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimo, nekilnojamojo daikto padalijimo į atskirus turto vienetus, žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, reikia kreiptis į asmenis turinčius teisę teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tokius darbus (matininkai, projektuotojai ir kt.).

Paskutinis atnaujinimas: 2017-03-20 09:48:07 Grįžti


Oficialūs Savivaldybės puslapiai


 

 


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Spalis
    2019     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: