SANITARIJA

• Sanitarinės būklės kontrolė
• Higienos normos

SANITARINĖS BŪKLĖS KONTROLĖ

Sanitarinės kontrolės objektai:

• gatvių, skverų, aikščių ir kitos savivaldybės teritorijos, buitinių atliekų surinkimo ir padarymo nekenksmingomis vietos;
• visuomeninis kelių transportas, stotys ir stotelės, automobilių stovėjimo aikštelės;
• pramogų ir poilsio organizavimo vietos, parkai, paplūdimiai, poilsio, garažų teritorijos;
• kapinės, viešieji tualetai, sąvartynai, gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo vietos;
• vaikų žaidimų aikštelės, kiemai, sporto aikštynai;
• fiziniams, juridiniams asmenims priklausančios teritorijos.

Sanitarinės kontrolės, kurią turi vykdyti savivaldos institucijos savo teritorijoje, turinys ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1492 "Dėl savivaldybių sanitarinės kontrolės nuostatų patvirtinimo" (Žin., 1995, Nr.98-2190)

Savivaldybių sanitarinės kontrolės pareigūnai turi teisę:

• pateikę tarnybinį pažymėjimą, be kliūčių lankytis sanitarinės kontrolės tikslu savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose bei organizacijose (ir jų teritorijose);
• gauti iš juridinių ir fizinių asmenų žodinius ir raštiškus paaiškinimus dėl kontroliuojamo objekto sanitarinės būklės;
• reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų, taip pat iš savivaldos vykdomųjų institucijų pareigūnų, kad būtų pašalinti sanitarijos pažeidimai;
• reikalauti atlikti profilaktinę dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją įmonėse, įstaigose bei organizacijose, esančiose savivaldybės teritorijoje.

į viršų

Rūkymas

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnis.

1. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius)draudžiama:

1) visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;

2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

3) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;

4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;

5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Nebegalioja.

3. Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.

4. Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Daugiabučio namo bendrijos nariai gali nuspręsti, kad rūkymas namo bendro naudojimo patalpose (įėjimas į laiptinę priklauso prie bendro naudojimo patalpų, nes yra laiptinės dalis, pažymėta namo, kaip statinio, projekte) yra neleistinas. Bendrijos susirinkimo protokolo išrašas apie rūkymo ribojimą būtų svarus argumentas rūkantiesiems taikyti administracinio poveikio priemones. Protokolo išrašas galėtų būti pakabintas laiptinėse skelbimų lentose. Kai kurios daugiabučių namų bendrijos laiptinėse pakabina ženklus, draudžiančius rūkyti. Esant konkretiems ATPK 185-1 str. pažeidimams, reikėtų kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių arba į policiją prieš tai pasirūpinus įrodymais (ATPK 256 str.): surasti asmenis, kurie galėtų paliudyti, arba surinkti vaizdinę medžiagą (nufotografuoti ar nufilmuoti rūkantį kaimyną). Rūkymas savo buto balkone neužtraukia administracinės atsakomybės.

HIGIENOS NORMOS

Triukšmas

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604). (Žin., 2011, Nr. 75-3638).

Ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

Ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

į viršų

Kvapai

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 121:2010 "Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore" (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885).

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė netaikoma:

• paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais;
• kvapui darbo vietose vertinti;
• avarijų ir ekstremalių situacijų sukeliančių taršą kvapais ir jų likvidavimo atvejais.

Kvapų kontrolė atliekama gavus asmens (asmenų) prašymą, pareiškimą, skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore (toliau - skundas).

Skundus nagrinėja Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VVSPT) pavaldi teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. (Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos įsakymo 2010 m. Nr. V-885 taisyklių 4. punktas).

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 92:2007 "Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė" (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055)

Ši higienos norma nustato pagrindinius paplūdimių įrengimo higienos reikalavimus, maudyklų vandens kokybės reikalavimus, vandens kokybės rodiklių nustatymo metodus, vandens kokybės stebėseną, vertinimą ir klasifikavimą, maudyklų vandens kokybės valdymą ir visuomenės teisę gauti informaciją apie maudyklų vandens kokybę.

Prieš maudymosi sezoną Savivaldybė jų teritorijoje esančius, taip pat naujai įrengtus arba rekonstruotus paplūdimius Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu įteisina (identifikuoja) naudoti ir įpareigoja sporto mokyklą "Atžalynas" vykdyti paplūdimių administravimą.

Institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, organizuoja maudyklų vandens kokybės stebėseną.

Institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų aktyviai ir operatyviai skelbiama. Poilsiautojų saugą, paplūdimių higienos reikalavimus, jų naudojimą ir priežiūrą turi užtikrinti institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą.

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 55:2001 "VIEŠIEJI TUALETAI" (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m.lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622).(Žin., 2001, Nr. 103-3688)

Ši higienos norma nustato pagrindinius viešųjų tualetų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros reikalavimus. Higienos norma privaloma visoms projektavimo, statybos, naudojimo institucijoms bei fiziniams asmenims.

į viršų

Informaciją rengia Viešosios tvarkos skyriaus
vyr. specialistė L. Vaičeliūnienė, tel. (8 41) 383 429