ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SKYRIAUS

VEDĖJAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTO MOKYMO ĮSTAIGOSE

 

2015 m. birželio 29 d.  Nr. KK-12

Šiauliai

 

            Vadovaudamasis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 redakcija), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A-683 ,,Dėl Šiaulių miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų kuravimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A-409 ,,Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams priskirtų įmonių ir įstaigų kuravimo“:

            1. T v i r t i n u:

            1.1. sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose aprašą (priedas);

            1.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodiklius ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę pagal sporto šakas (1 priedas);

            1.3. Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių sudarymo rodiklius ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę pagal sporto šakas“ (2 priedas);

            1.4. Mokslo metų sporto ugdymo grupių ir sportininkų skaičiaus struktūros bei sportinio ugdymo grupės sąrašo formas (pridedama).

            2. N u r o d a u:

            2.1. atlikti ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimą ir sudaryti sportinio ugdymo grupes vadovaujantis ,,Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliais ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiumi per savaitę, pagal sporto šakas“ ir pateikti 4 punkte patvirtintas užpildytas formas Kūno kultūros ir sporto skyriui iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d.;

            2.2. parengti sportinio ugdymo planą, vadovaujantis Sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose aprašo V dalimi, ir pateikti Kūno kultūros ir sporto skyriui iki kiekvienų metų rugpjūčio 30 d;

            2.3. teikiant siūlymą skirti sportinio ugdymo grupių ugdymui akademinių valandų skaičių per savaitę atsižvelgti į įstaigai skirtus asignavimus.

            3. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. KK-19 ,,Dėl sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose“ su visais papildymai ir pakeitimais.

            Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

 

 

Vedėjas                                                                                                                          Gintaras Jasiūnas

______________

 

 

 

 

Ramutė Pilypienė, 596213

Dalia Palkevičienė, 596214

                                                                                         PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo

2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. KK-12

 

SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO SAVIVALDYBĖS SPORTO MOKYMO ĮSTAIGOSE APRAŠAS

 

I. BendroSIOS NUOSTATOs

 

 

1. Sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose aprašas (toliau – Aprašas) skirtas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms sporto mokymo įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas.

 

2. Apraše apibrėžiamas sportinio ugdymo grupių sudarymas ir ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo plano rengimo ir derinimo tvarka, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai.

 

3. Apraše vartojamos sąvokos:

 

3.1. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos – specializuoto sportinio ugdymo krypties programos, vykdomos vidurinėse sporto mokyklose ir sporto gimnazijose,  skirtos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų sportui, kuriomis, vaikų bendrąjį ugdymą suderinus su sportiniu ugdymu, siekiama vaikus nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti suteikiant jiems reikiamų bendrojo ugdymo žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų ir treniruoti siekiant aukščiausiųjų jų sportinių rezultatų.

 

3.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo etapais.

 

3.3. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.

 

3.4. Meistriškumo pakopa – ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.

 

3.5. Sportinio ugdymo planas – įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kitais švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme ir kituose švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS

 

4. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Aprašo 1 priede „Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas“ (toliau – 1 priedas) ir 2 priede „Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas“ (toliau – 2 priedas).

5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.

6. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas:

 

6.1. sudaromos tik į olimpinių žaidynių programą įrašytų sporto šakų sportinio ugdymo grupės;

 

6.2. pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies (5–8 klasės) sportinio ugdymo grupę sudaro ne mažiau kaip 6 vaikai, pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies (9–10 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 4 vaikai, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos (11–12 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 2 vaikai. Maksimalus sportinio ugdymo grupės vaikų skaičius nurodytas Aprašo 1 priede;

 

6.3. į sportinio ugdymo grupę įtraukiami aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius pasiekę vaikai, juos pradedant skaičiuoti nuo Aprašo 1 priede nurodytų atitinkamos sporto šakos aukščiausios meistriškumo pakopos rodiklius pasiekusių nurodyto amžiaus vaikų.

 

7. Aprašo 1 ir 2 prieduose ugdytinių skaičius grupėje nurodomas minimalus. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką į pradinio rengimo grupės sąrašą gali būti papildomai įrašyti ne daugiau 3 ugdytiniai, meistriškumo ugdymo – ne daugiau 2 ugdytiniai.

         8. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyto ugdytinio į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.

9. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.

10. Sportinio ugdymo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties mokinių arba būti mišri.

11. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje yra 12–20 vaikų.

12. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ugdymo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.

13. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės ugdytinių skaičiaus.

14. Jeigu Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupės ugdytiniai metų laikotarpiu įvykdo aukštesnius arba netenka turėtų meistriškumo rodiklių, sporto mokymo įstaigos vadovas gali teikti siūlymą dėl kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiaus per savaitę nustatymo (mažinimo/didinimo).

          15. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę nustato Kūno kultūros ir sporto skyrius.

 

III. UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

16. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais.

17. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais.

18. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.

19. Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, galioja 4 metus nuo pasiekimo dienos, pasaulio ir Europos čempionatuose - 2 metus nuo pasiekimo dienos.

20. Pagal neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių pažangos ir pasiekimų pažangos vertinimui gali būti naudojama Eurofito testavimo metodika.

 

IV. SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS

 

21. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas sportinių ugdymo grupių ugdytinių treniruotėms skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 1 priede.

 

22. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 1 priede.

 

23. Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 2 priede.

 

24. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymas per metus trunka 46 savaites, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymas – 48 savaites.

 

25. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų pradinio rengimo etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites, meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.

 

26. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymui įgyvendinti treneriams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar vaikus ugdyti individualiai turėtų būti ne mažesnis kaip 3 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 4 akademinės ugdymo valandos per savaitę; vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu – ne mažesnis kaip 4 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 6 akademinės ugdymo valandos per savaitę.

27. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengti pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdytiniams ugdyti individualiai turėtų būti:

             27.1 ne didesnis kaip 1 akademinė ugdymo valanda per savaitę pradinio rengimo etape;

             27.2. ne didesnis kaip 2 akademinės ugdymo valandos per savaitę meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo etapuose;

             27.3. ne didesnis kaip 3 akademinės ugdymo valandos per savaitę didelio meistriškumo ugdymo etape.

             28. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 25 dienos.

29. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 40 dienų.

30. Vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos individualiųjų sporto šakų (11–12 klasės) ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 25 dienos, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 60 dienų.

31. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų; meistriškumo ugdymo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; didelio meistriškumo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.

32. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–12 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

33. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–14 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

34. Vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau penkias 14–18 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

35. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų skaičius:

            35.1. radinio rengimo etape yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos per metus,

            35.2. meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos per metus,

            35.3. meistriškumo tobulinimo etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos per metus,

            35.4. didelio meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos per metus.

            36. Lengvosios atletikos daugiakovės rungties, dailiojo čiuožimo, žirgų sporto ugdymo grupių pratyboms skiriama 20 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę, o šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos ugdymo grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę.

         37. Minimali pratybų trukmė – 45 min. Meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etape maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per dieną:

         37.1. ne daugiau kaip 3 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per dieną;

         37.2. ne daugiau kaip 4 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma du kartus per dieną.

38. Neformalusis vaikų sportinis ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

 

V. SPORTINIO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS

 

39. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programas.

40. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo planas yra mokyklos ugdymo plano dalis.

41. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Aprašu ir atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto mokslininkų, trenerių, sporto mokytojų, neformaliojo ugdymo specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.

42. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo plane turi būti nurodyta:

42.1. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

42.2. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

42.3. sportinio ugdymo (grupinio ir/arba pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.), ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);

42.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;

42.5. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;

42.6. ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;

42.7. ugdytinių sportinio ugdymo sąlygos jų treneriui, sporto mokytojui išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu ar keliais ugdymo grupės ugdytiniais.

43. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:

43.1. ugdytojų kvalifikaciją;

43.2. ugdytinių specialiuosius poreikius;

43.3. ugdymo grupių specifinius poreikius;

43.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per moksleivių atostogas;

43.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;

43.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.

44. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano rengimą. Sportinio ugdymo plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo proceso pradžios.

 

VI. SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI

 

45. Sportininkų ugdymo centrai arba kitos neformaliojo švietimo įstaigos gali įgyvendinti formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas. Laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai gali įgyvendinti tik neformaliojo sportinio ugdymo programas.

46. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis.

47. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.

48. Pagal neformaliojo sportinio ugdymo programą ugdomi asmenys turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

49. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu.

50. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą išvykusių ugdytinių į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtraukti Aprašo prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.

51. Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, šuolių į vandenį, šiuolaikinės penkiakovės, trikovės ir vandensvydžio sportinio ugdymo grupių ugdytiniai pirmiausia turi būti išmokyti plaukti.

52. Dviračių sporto šakos sportinių grupių ugdytiniai turi būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.

____________________