
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SKYRIAUS
VEDĖJAS
ĮSAKYMAS
DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO
SAVIVALDYBĖS SPORTO MOKYMO ĮSTAIGOSE
2015 m. birželio 29 d.
Nr. KK-12
Šiauliai
Vadovaudamasis Kūno kultūros ir sporto
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo
rekomendacijų tvirtinimo“ (2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-379 redakcija), Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A-683 ,,Dėl
Šiaulių miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų kuravimo taisyklių patvirtinimo“,
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 27 d.
įsakymu Nr. A-409 ,,Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
struktūriniams padaliniams priskirtų įmonių ir įstaigų kuravimo“:
1. T v i r t i n u:
1.1. sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose
aprašą (priedas);
1.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio
ugdymo grupių sudarymo rodiklius ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių
ugdymo valandų skaičių per savaitę pagal sporto šakas (1 priedas);
1.3. Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų
sportinio ugdymo grupių sudarymo rodiklius ir ugdymui skiriamų kontaktinių
akademinių ugdymo valandų skaičių per savaitę pagal sporto šakas“ (2 priedas);
1.4. Mokslo metų sporto ugdymo grupių ir
sportininkų skaičiaus struktūros bei sportinio ugdymo grupės sąrašo formas
(pridedama).
2. N u r o d a u:
2.1. atlikti ugdytinių sportinių pasiekimų
vertinimą ir sudaryti sportinio ugdymo grupes vadovaujantis ,,Formalųjį
švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliais ir ugdymui
skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičiumi per savaitę, pagal
sporto šakas“ ir pateikti 4 punkte patvirtintas užpildytas formas Kūno kultūros
ir sporto skyriui iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d.;
2.2. parengti sportinio ugdymo planą,
vadovaujantis Sportinio ugdymo organizavimo savivaldybės sporto mokymo
įstaigose aprašo V dalimi, ir pateikti Kūno kultūros ir sporto skyriui iki
kiekvienų metų rugpjūčio 30 d;
2.3. teikiant siūlymą skirti sportinio ugdymo
grupių ugdymui akademinių valandų skaičių per savaitę atsižvelgti į įstaigai
skirtus asignavimus.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Šiaulių miesto
savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo 2014 m.
birželio 5 d. įsakymą Nr. KK-19 ,,Dėl sportinio ugdymo
organizavimo savivaldybės sporto mokymo įstaigose“ su visais papildymai ir
pakeitimais.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Vedėjas Gintaras
Jasiūnas
______________
Ramutė Pilypienė, 596213
Dalia Palkevičienė, 596214
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno
kultūros ir sporto skyriaus vedėjo
2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. KK-12
SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO SAVIVALDYBĖS
SPORTO MOKYMO ĮSTAIGOSE APRAŠAS
I. BendroSIOS NUOSTATOs
1. Sportinio ugdymo organizavimo
savivaldybės sporto mokymo įstaigose aprašas (toliau – Aprašas) skirtas
valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms sporto mokymo
įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms neformaliojo sportinio ugdymo,
formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas.
2. Apraše apibrėžiamas sportinio
ugdymo grupių sudarymas ir ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma
sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo plano rengimo
ir derinimo tvarka, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Pagrindinio ugdymo kartu
su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos –
specializuoto sportinio ugdymo krypties programos, vykdomos vidurinėse sporto
mokyklose ir sporto gimnazijose, skirtos vaikams, turintiems specialiųjų
ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų sportui, kuriomis, vaikų bendrąjį ugdymą
suderinus su sportiniu ugdymu, siekiama vaikus nuosekliai, sistemingai ir
kryptingai ugdyti suteikiant jiems reikiamų bendrojo ugdymo žinių, gebėjimų,
vertybinių nuostatų ir treniruoti siekiant aukščiausiųjų jų sportinių
rezultatų.
3.2. Formalųjį švietimą
papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų
sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama
suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias,
ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias
kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio
rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo
etapais.
3.3. Neformaliojo sportinio
ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius,
asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip
priemonę.
3.4. Meistriškumo pakopa –
ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba
pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.5. Sportinio ugdymo planas –
įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų
įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kitais
švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.
Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos
švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kūno kultūros
ir sporto įstatyme ir kituose švietimą, kūno kultūrą ir sportą
reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS
4. Sportinio ugdymo grupės
sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose
vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Aprašo 1 priede
„Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir
ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę
pagal sporto šakas“ (toliau – 1 priedas) ir 2 priede „Formalųjį švietimą
papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui
skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal
sporto šakas“ (toliau – 2 priedas).
5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų
(asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų
protokolų duomenimis.
6. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo
kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas:
6.1. sudaromos tik į olimpinių
žaidynių programą įrašytų sporto šakų sportinio ugdymo grupės;
6.2. pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos I dalies (5–8 klasės) sportinio ugdymo grupę sudaro ne
mažiau kaip 6 vaikai, pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II
dalies (9–10 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 4
vaikai, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos (11–12 klasės)
sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 2 vaikai. Maksimalus sportinio ugdymo
grupės vaikų skaičius nurodytas Aprašo 1
priede;
6.3. į sportinio ugdymo grupę
įtraukiami aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius pasiekę vaikai, juos
pradedant skaičiuoti nuo Aprašo 1 priede nurodytų atitinkamos sporto šakos
aukščiausios meistriškumo pakopos rodiklius pasiekusių nurodyto amžiaus vaikų.
7. Aprašo 1 ir 2 prieduose
ugdytinių skaičius grupėje nurodomas minimalus. Atsižvelgiant į sporto šakos
specifiką į pradinio rengimo grupės sąrašą gali būti papildomai įrašyti ne
daugiau 3 ugdytiniai, meistriškumo ugdymo – ne daugiau 2 ugdytiniai.
8. Sudarant formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo atskirų sporto šakų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo
tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyto
ugdytinio į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo
pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.
9. Jeigu jaunesnio amžiaus
ugdytinis atitinka Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo
pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo
grupę.
10. Sportinio
ugdymo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties mokinių arba būti mišri.
11. Įgyvendinant neformaliojo
vaikų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje yra
12–20 vaikų.
12. Formalųjį
švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ugdymo grupės sudaromos
mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto
šakų ugdymo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Neformaliojo
vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
13. Formalųjį
švietimą papildančio sportinio ugdymo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu
pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės ugdytinių skaičiaus.
14. Jeigu
Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupės ugdytiniai metų
laikotarpiu įvykdo aukštesnius arba netenka turėtų meistriškumo rodiklių,
sporto mokymo įstaigos vadovas gali teikti siūlymą dėl kontaktinių akademinių
ugdymo valandų skaičiaus per savaitę nustatymo (mažinimo/didinimo).
15. Formalųjį švietimą papildančio sportinio
ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičių
per savaitę nustato Kūno kultūros ir sporto skyrius.
III. UGDYTINIŲ
SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
16. Pagal sportinio
ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinami mokslo
metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo
grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo
metais.
17. Pagal
pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto
ugdymu programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas
vadovaujantis Aprašo 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais.
18. Pagal formalųjį
švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių
sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 1 ir 2 prieduose
nustatytais meistriškumo rodikliais.
19. Aprašo 1 ir 2 prieduose
nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, galioja 4 metus
nuo pasiekimo dienos, pasaulio ir Europos čempionatuose - 2 metus nuo pasiekimo
dienos.
20. Pagal neformaliojo vaikų
sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių pažangos ir pasiekimų pažangos
vertinimui gali būti naudojama Eurofito testavimo metodika.
IV.
SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS
21. Įgyvendinant pagrindinio
ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu
programas sportinių ugdymo grupių ugdytinių treniruotėms skiriamų kontaktinių
akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 1 priede.
22. Formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų
skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 1 priede.
23. Formalųjį švietimą papildančio
neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių
ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Aprašo 2
priede.
24. Pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos sporto ugdymas per metus trunka 46 savaites, vidurinio
ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymas – 48 savaites.
25. Formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo programų pradinio rengimo
etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites,
meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.
26. Pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos sporto ugdymui įgyvendinti treneriams skiriamų
papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo
grupėje ar vaikus ugdyti individualiai turėtų būti ne mažesnis kaip 3
akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 4 akademinės ugdymo
valandos per savaitę; vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu – ne mažesnis
kaip 4 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 6 akademinės ugdymo valandos
per savaitę.
27. Formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams skiriamų papildomų
akademinių valandų pasirengti pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar
ugdytiniams ugdyti individualiai turėtų būti:
27.1 ne didesnis kaip 1 akademinė ugdymo
valanda per savaitę pradinio rengimo etape;
27.2. ne didesnis kaip 2 akademinės
ugdymo valandos per savaitę meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo
etapuose;
27.3. ne didesnis kaip 3 akademinės
ugdymo valandos per savaitę didelio meistriškumo ugdymo etape.
28. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto
ugdymu programos I dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų
ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15
dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 25 dienos.
29. Pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos II dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba)
disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis
kaip 20 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 40 dienų.
30. Vidurinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos individualiųjų sporto šakų (11–12
klasės) ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis
kaip 25 dienos, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 60 dienų.
31. Formalųjį švietimą
papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ugdytiniams
varžybų dienų skaičius per metus pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis
kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10
varžybų dienų; meistriškumo ugdymo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba)
disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis
kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20
varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – individualiųjų sporto šakų ir
(arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne
mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne
mažesnis kaip 30 varžybų dienų; didelio meistriškumo etape – individualiųjų
sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus
turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų
ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.
32. Pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos I dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau
kaip keturias 10–12 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
33. Pagrindinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos II dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau
kaip keturias 10–14 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
34. Vidurinio ugdymo kartu su
sporto ugdymu programos ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau penkias
14–18 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
35. Formalųjį švietimą
papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams rekomenduojamas
mokomųjų sporto stovyklų skaičius:
35.1. radinio rengimo etape
yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos per metus,
35.2. meistriškumo ugdymo
etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos per metus,
35.3. meistriškumo tobulinimo
etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos per metus,
35.4. didelio meistriškumo
ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos per metus.
36. Lengvosios atletikos
daugiakovės rungties, dailiojo čiuožimo, žirgų sporto ugdymo grupių pratyboms
skiriama 20 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę, o šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos ugdymo
grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per
savaitę.
37. Minimali pratybų trukmė –
45 min. Meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etape maksimalus
kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per dieną:
37.1. ne daugiau
kaip 3 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per
dieną;
37.2. ne daugiau
kaip 4 akademinės ugdymo valandos, jei treniruotė vykdoma du kartus per dieną.
38. Neformalusis vaikų sportinis
ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.
V. SPORTINIO UGDYMO
PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS
39. Sportinio ugdymo arba sporto
ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams nurodant ugdymo pradžią ir
pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų
lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar sporto
ugdymo programas.
40. Sportinio ugdymo arba sporto
ugdymo planas yra mokyklos ugdymo plano dalis.
41. Sportinio ugdymo arba sporto
ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Aprašu ir atsižvelgiant į kūno kultūros
ir sporto mokslininkų, trenerių, sporto mokytojų, neformaliojo ugdymo
specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius
darbus.
42. Sportinio ugdymo arba sporto
ugdymo plane turi būti nurodyta:
42.1. valstybės ar savivaldybių
biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos tikslai ir uždaviniai,
tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
42.2. valstybės ar savivaldybių
biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar
sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo
vertinimo kriterijai;
42.3. sportinio ugdymo (grupinio
ir/arba pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos,
užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė
aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir
kt.), ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
42.4. sportinio ugdymo ar sporto
ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms
įgyvendinti ugdytojams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui
pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;
42.5. sportinio ugdymo ar sporto
ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms
skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;
42.6. ugdytinių sportinių
pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;
42.7. ugdytinių sportinio ugdymo
sąlygos jų treneriui, sporto mokytojui išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu
ar keliais ugdymo grupės ugdytiniais.
43. Rengiant sportinio ugdymo
planą turi būti atsižvelgiama į:
43.1. ugdytojų kvalifikaciją;
43.2. ugdytinių specialiuosius
poreikius;
43.3. ugdymo grupių specifinius
poreikius;
43.4. sportinio ugdymo ar sporto
ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo
procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir
per moksleivių atostogas;
43.5. sporto šakos ir (arba)
disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų
kalendorių;
43.6. daugiametę konkrečios sporto
šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą,
kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka,
nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio
sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai
(parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo,
meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo
atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.
44. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis
finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba
jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano rengimą. Sportinio ugdymo
plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo planas įstaigos vadovo tūri būti
patvirtintas iki sportinio ugdymo proceso pradžios.
VI. SPORTINIO
UGDYMO YPATUMAI
45. Sportininkų ugdymo
centrai arba kitos neformaliojo švietimo įstaigos gali įgyvendinti
formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio
ugdymo programas. Laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai gali
įgyvendinti tik neformaliojo sportinio ugdymo programas.
46. Pagal pagrindinio ugdymo kartu
su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir
formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami
sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir
gali treniruotis.
47. Pagal pagrindinio ugdymo kartu
su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir
formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų
sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.
48. Pagal neformaliojo sportinio
ugdymo programą ugdomi asmenys turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos
priežiūros įstaigoje.
49. Sportinio ugdymo metu dėl
traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį
švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto
šakų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius
gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2
ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu.
50. Vietoje į sporto mokyklą,
sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą
išvykusių ugdytinių į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę
gali būti įtraukti Aprašo prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos
rodiklius atitinkantys ugdytiniai, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų
pradžios.
51. Buriavimo, irklavimo, baidarių
ir kanojų irklavimo, šuolių į vandenį, šiuolaikinės penkiakovės, trikovės ir
vandensvydžio sportinio ugdymo grupių
ugdytiniai pirmiausia turi būti išmokyti plaukti.
52. Dviračių sporto šakos
sportinių grupių ugdytiniai turi būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.
____________________