Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų paieška
Pagrindinis Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
PRIEDAS, Nr. T-1 2021-02-04
Padalinys: ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS 2021–2023 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO (23 PRIEDAS)

 

 

                                                                   

PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. T-1

                                                                                  

 

 

 

 

 

 

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS

2021-2023 METŲ STRATEGINIS

VEIKLOS  PLANAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2021 m.

ŠIAULIAI

 

I SKYRIUS

VEIKLOS KONTEKSTAS

           

Šiaulių miesto savivaldybė siekia sudaryti kokybiškas gyvenimo ir darbo sąlygas Šiaulių miesto bendruomenei, užtikrinti gyventojų lūkesčius atitinkantį teikiamų viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų lygį, nusipelnyti žmonių pasitikėjimą ir skatinti jų pasididžiavimą miestu.

Kad būtų užrtikrintas Savivaldybės valdymo darnumas, Savivaldybės planavimo dokumentai yra tarpusavyje susieti aiškiais loginiais ryšiais, užtikrinamas Savivaldybės asignavimų  

planavimas ir panaudojimo stebėsena. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą strateginį veiklos planą yra formuojamas atitinkamų metų Savivaldybės biudžetas. Savivaldybės taryba ilgalaikį strateginio planavimo dokumentą – 20152024 metų Šiaulių miesto plėtros strateginį planą patvirtino 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-325. Įgyvendinant minėtą planą yra parengtas Šiaulių miesto savivaldybės 2020 ̶ 2022 metų strateginis veiklos planas. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą strateginį veiklos planą yra formuojamas atitinkamų metų Savivaldybės biudžetas.

 

II SKYRIUS

PROBLEMATIKA IR PASIEKIMAI

 

Socialiniai veiksniai. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis Šiaulių m. savivaldybėje gyveno 101854 gyventojai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusį dešimtmetį gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo stebimas iki 2018 m. Vėliau fiksuojamas nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas, kuris 2020 m. duomenimis lyginant su praėjusiais 2019 m. sudaro 1453 gyventojus.

 

               

                1pav. Gyventojų skaičius liepos 1 d. (tūkst). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

               

 

Vyrai

Moterys

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

Iš viso pagal amžių

44

44,3

45,2

45,9

47,1

56

55,7

54,8

54,1

52,9

Iki 14 metų

 

7,4

7,5

7,4

7,3

7,3

7,2

7,2

7,3

7,3

7,2

15-64

30,6

30,7

31,6

32,5

33,7

35,9

35,2

34,2

33,4

32,3

65 ir vyresni

6

6,1

6,2

6,1

6,1

12,9

13,3

13,3

13,4

13,4

 

1 lentelė. Nuolatinių gyventojų amžiaus struktūra metų pradžioje (proc). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Viena iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali kaita, kita, ne mažiau svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracijos procesas. Šalies mastu daugiau kalbama apie tarptautinę emigraciją, kai gyventojai išvyksta į užsienio šalis, tačiau Šiaulių m. savivaldybės atveju, svarbi yra ir vidinė migracija, kai gyventojai išvyksta į kitas Lietuvos teritorijas, dažniausiai kitus miestus, kur yra daugiau galimybių.

                Gyventojų skaičiaus kaita susijusi su tam tikrais iššūkiais, nes mažėja vartotojų bazė ir teritorijos ekonominis aktyvumas, sunkiau išlaikyti ir gerinti gyvenimo lygį, užtikrinti užimtumą ir pajamas, daugėja socialinių problemų; be to, didėja infrastruktūros išlaikymo kaštai, sunkiau užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir patogumą (pvz.: viešasis transportas, švietimas).

           

 

 

                2 pav. Šiaulių miesto demografinis senatvės koeficientas 2010-2020 m. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Nors demografinės senatvės koeficientas 2020 m. (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) Šiaulių m. savivaldybėje yra vienas mažiausių Lietuvoje – 135 pagyvenę asmenys, jis yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, kuris siekia 132. Todėl ir toliau jauniems žmonėms išvykstant studijuoti ar dirbti į kitus didžiuosius miestus, užsienio valstybes ir nebegrįžtant į gimtąjį miestą, gali būti susiduriama su problema, kad trūkstant jaunimo, darbingo amžiaus žmonių, miestas gali pritrūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

 

 

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

Vyrai ir moterys

130

132

133

134

135

Vyrai

81

83

84

83

84

Moterys

179

184

184

185

188

 

2 lentelė. Šiaulių miesto demografinio senatvės koeficiento struktūra 2010-2020 m. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Medianinis amžius – į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes visuomenę skirianti amžiaus riba. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė yra senesnė. Šiaulių mieste šis rodiklis 2010 m. jis sudarė 40 metų ir nors nuo 2017 m. jis išlieka nepakitęs, bet lyginant su 2010 m. jis išaugo 4 metais.

 

                3 pav. Šiaulių miesto gyventojų medianinis amžius 2010-2020 m. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

            Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. nedarbo lygis Šiaulių mieste siekė 4,4 proc. (4 proc. vyrų ir 4,8 proc. moterų) ir buvo mažesnis už vidutinį Lietuvos Respublikos lygį 6,3 proc. (7 proc. vyrų ir 5,5 proc. moterų).

Remiantis analizuojamais rodikliais, Šiaulių m. savivaldybėje yra dar pakankamai likusios jaunos darbo jėgos, kurią būtina išlaikyti ir padidinti, t. y. kelti Šiaulių miesto gyventojų užimtumo lygį, keisti požiūrį į jaunąją kartą: infrastruktūros, verslumo, socialiniais, švietimo ir kt. klausimais. Gyventojų ekonominis užimtumas yra viena pagrindinių ekonominės gerovės ir plėtros prielaidų. 2019 m.  Šiaulių m. savivaldybėje gyveno 55,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, iš kurių vyrai  sudarė 25,9 tūkst., moterys -  29,4 tūkst. Tuo tarpu užimtų (turinčių darbą) gyventojų Šiaulių mieste skaičius sudaro 52,8 tūkst., iš kurių 24,9 tūkst. sudaro vyrai ir 27,9 tūkst. moterys.

Ženklus registruotų bedarbių skaičiaus padidėjimas Šiaulių m. savivaldybėje buvo 2010 m. Jis siekė net 10,4 tūkst. bedarbių. Vėliau, gerėjant ekonominei situacijai, registruotų bedarbių skaičius palaipsniui mažėjo ir didžiausias mažėjimo taškas fiksuotas 2019 m., kai bedarbių skaičius Šiauliuose buvo 2,4 tūkst. (1,0 tūkst. vyrų ir 1,4 tūkst. moterų).

 

       

               

4 pav. Darbo jėgos, užimtųjų gyventojų ir bedarbių pasiskirstymas. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

            Ir nors mieste nedarbo lygis (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, žr. 5 pav.) nėra aukštas, bet lyginant 2017 m. kai jis sudarė 5,3 proc., ir 2019 m. kai jis sudarė  -  6,0 proc. matome rodiklio kilimą. Tiesa, šis rodiklis nėra toks blogas, koks buvo 2010 m. ekonominio nuosmukio metu, kai rodiklis siekė 13,9 proc. Visgi, Šiaulių miesto situacija, vertinant pagal šį rodiklį, yra žymiai geresnė nei kitų šalies miestų.

 

                5 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, proc. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

 

 

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

 ( proc.)

2015

2016

2017

2018

2019

Lietuvos Respublika

Vyrai ir moterys

8,7

8,1

7,9

8,5

8,4

Vyrai

9

8,4

8,2

8,7

8,5

Moterys

8,5

7,7

7,5

8,3

8,3

Šiaulių m. sav.

Vyrai ir moterys

5,7

5,3

5,3

5,8

6

Vyrai

5,5

5,2

5,2

5,5

5,7

Moterys

6

5,4

5,4

6,2

6,4

               

 

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus duomenimis socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos socialinėms pašalpoms 2020 m. didėjo dėl papildomos vienkartinės paramos skyrimo karantino metu.

 

Metai

2015

2016

2017

2018

2019

2020

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius (asm.)

4 738

3 477

3 040

3 214

3 190

4 000

Išlaidos socialinėms pašalpoms (tūkst. Eur)

 

1 739,1

1 276,6

1 096,2

1 259,8

1 230,6

1 508,6

 

3 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus ir išlaidų socialinėms pašalpoms kaita. Šaltinis – Socialinių išmokų ier kompensacijų skyrius

 

               

                Ekonominiai veiksniai. Nors Šiaulių miesto ekonominiai rodikliai nėra labai aukšti tarp šalies savivaldybių, 2019 m. Lietuvos savivaldybių indekse Šiaulių miesto savivaldybė aplenkė Klaipėdą ir Panevėžį bei užsitikrino pirmą vietą dėl mažiausių vidutinio žemės mokesčio tarifo, pagrindinio NT mokesčio tarifo ir vidutinio mokesčio už verslo liudijimus. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybė laimėjo trečią vietą, kaip savivaldybė, kuri užtikrina palankias sąlygas verslui ir potencialiems investuotojams. Yra akcentuojama, kad gerai vertinama ta savivaldybė, kuri efektyviai ir skaidriai valdo turimą turtą ir biudžetą, neišplečia administracijos, turi kuo mažiau nuosavų įmonių/įstaigų, automobilių, o savivaldybei priklausančias nenaudojamas patalpas parduoda. Tokioje valdymo srityje Šiauliai buvo įvertinti kaip geriausieji, tapo pirmos vietos laimėtojais aplenkę Klaipėdos ir Kauno savivaldybes. Dar vienas geras Šiaulių miesto rodiklis (I-ma vieta) tarp didžiųjų miestų, tai Savivaldybės skolos, skelbtų viešųjų pirkimų kiekio ir vertės bei Savivaldybės valdymo (išlaikymo) išlaidų vertinimas.

            Viena iš prielaidų siekiant padidinti Šiaulių m. savivaldybės gyvenamosios vietos patrauklumą bei išlaikyti jauną kvalifikuotą darbo jėgą, yra situacijos darbo rinkoje gerinimas per verslo sektoriaus plėtros, smulkaus ir vidutinio verslo ir verslumo gerinimo iniciatyvas. Taip pat  Šiaulių m. savivaldybė vykdo ir pramoninę verslo plėtrą.

            Šiaulių mieste veikiančių įmonių skaičius nuo 2016 m., kai buvo registruotos 1 638 įmonės, pastoviai auga ir 2020 m. pasiekė 1 812 įmonių.

Smulkus ir vidutinis verslas yra modernios, dinamiškos ekonomikos pagrindas, mažų ir vidutinių įmonių bei savarankiškai dirbančių gyventojų plėtra didele dalimi lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą ir augimą. Šis verslo sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose srityse, kurių prekės ir paslaugos turi didžiausią paklausą, todėl smulkus ir vidutinis verslas yra laikomas vienu iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turinčių esminį poveikį tiek šalies, tiek savivaldybės ūkio raidai ir socialiniam stabilumui. Kasmet įregistruojamų mažų ir vidutinių įmonių nežymiai kinta, kas turi įtakos verslumo rodiklio kaitai. Šiaulių mieste veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2020 m. sudarė 2 971(žr. 6 pav.).

 

           

6 pav. 2016-2020 m. veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius Šiaulių mieste. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas.

 

Kasmet įregistruojamų mažų ir vidutinių įmonių skaičius kinta nežymiai, kas turi įtakos verslumo rodiklio kaitai. 2016 m. Šiaulių miesto verslumo rodiklis buvo 28,3 įmonės /1000 gyventojų, 2017 m. – 29,7 įmonės /1000 gyventojų, 2018 m. 29,4 įmonės/ 1000 gyventojų, 2019 m. – 29,7 įmonės/ 1000 gyventojų ir 2020 m. 29,3 įmonės /1000 gyventojų.

Tiesioginių užsienio investicijų (toliau-TUI) pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Investicijų pritraukimas yra bene pagrindinis būdas siekti didesnio darbo užmokesčio ir našumo, žemesnio nedarbo lygio. Siekiant pritraukti investicijas, turėtų būti užtikrinamos palankios investavimo sąlygos, nekuriama administracinių, biurokratinių barjerų norintiems investuoti. Nors TUI Šiaulių mieste nuo 2015 m. iki 2019 m. paaugo nuo 709,0 tūkst./1 gyv. iki 1817,0/ 1 gyv., TUI rodiklis tarp didžiųjų miestų yra vienas iš mažiausių.

 

 

7 pav. Tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis 1 gyv. Eur laikotarpio pabaigoje. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Po ekonomikos nuosmukio, darbo užmokestis savivaldybėje kasmet nežymiai auga, 2019 m. vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1116,8  Eur/mėn. ir Šiaulių m. savivaldybėje jis mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekia 1307,6 Eur/mėn. Darbo ir uždarbio galimybės yra vienas iš svarbiausių motyvų, nulemiančių vietovės patrauklumą gyventojams, todėl natūralu, kad dalis gyventojų įsilieja į aplinkinių savivaldybių darbo rinkas arba persikelia gyventi į kitas Lietuvos ar užsienio šalių teritorijas, kur mato geresnes galimybes.

 

 

 

 

 

       8 pav. Bruto darbo užmokestis (Eur/mėn). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Darbo užmokestis (mėnesinis) | EUR

 

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

 

Bruto

Lietuvos Respublika

Šalies ūkis be individualiųjų įmonių

Vyrai ir moterys

727,1

784,4

849,0

932,0

1307,6

 

Vyrai

788,2

851

918,3

998,2

1384,2

 

Moterys

668,1

720,1

781,1

866,3

1230,2

 

Šiaulių m. sav.

Šalies ūkis be individualiųjų įmonių

Vyrai ir moterys

634,6

692,1

746,7

810,4

1116,8

 

Vyrai

667,4

734,7

788,8

828,6

1106,0

 

Moterys

599,1

645,3

698,3

788

1131,1

 

 

4 lentelė. Bruto darbo užmokestis (Eur/mėn). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Aplinkos veiksniai. Viena iš svarbiausių aktualijų, turinčių įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei Šiaulių miesto savivaldybei ir miestiečiams yra aplinkos tarša ir jos prevencija, nes aplinkos oro kokybė žymia dalimi lemia gyvenamosios aplinkos kokybę ir gyventojų sveikatos būklę. Oro kokybės problemas sukelia: lokalus oro kokybės pablogėjimas automobilių susitelkimo vietose, senų automobilių gausa miesto gatvėse, neekologiško kuro naudojimas energetikos įmonėse ir nuosavų gyvenamųjų namų šildymui, pasenę oro valymo įrenginiai pramonės objektuose. Ekspertų vertinimu, vienas iš pagrindinių -  oro teršalų emisijos į atmosferą šaltinių savivaldybėje yra autotransportas. Tikėtina, kad daugiau tokios taršos tenka autotransportą koncentruojantiems tranzitiniams intensyvaus eismo keliams ir jų aplinkai. 2019 m. iš apskaitomų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Šiaulių mieste išmesta 970,7 t. teršalų. Lyginant su 2018 m. duomenimis, iš apskaitomų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių per metus išmetamas teršalų kiekis mieste 2018 m. mažėjo nuo 988,6 t iki 970,7 t.

 

 

 

9 pav. Išmestų teršalų į atmosferą kiekis (t). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

               

                Teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus Šiaulių mieste, lyginant su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais, nėra labai didelis, t.y. vadovaujantis 2019 m. statistikos departamento duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybėje vienam gyventojui per metus tenkantis teršalų kiekis yra apie 9,6 kg/gyv., t.y. lyginant su 2018 m. yra fiksuojamas išmetamų teršalų kiekio sumažėjimas.

 

 

               

                10 pav. Išmestų teršalų kiekis (kg/gyv). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Vidutinė 2018 m. kietųjų dalelių (KD10) - koncentracija Šiauliuose neviršijo ribinės vertės (40 mg/m³) ir sudarė 31 mg/m³. Lyginant su 2017 m. tyrimų duomenimis, dienų skaičius kai kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę sumažėjo nuo 29 iki 14 dienų. Leistinas viršijimų skaičius -35 dienos per metus. Daugiau kaip 90 proc. tokių viršijimų nustatoma šildymo sezono metu. Šiaulių mieste yra 8000 individualių namų valdų, kurios šildymui įprastai naudoja kietąjį kurą.

Remiantis Šiaulių m. savivaldybės aplinkos monitoringo 2015‒2020 m. programos duomenimis, bendras Šiaulių miesto paviršinio vandens telkinių plotas – 1280 ha ir užima 15,7 proc. miesto teritorijos. Didžiausi miesto paviršinio vandens telkiniai: Rėkyvos ežeras (dešimtas pagal dydį Lietuvoje, 1179 ha), Talkšos ežeras (56,2 ha), Ginkūnų ežeras (16,6 ha), Prūdelio tvenkinys (4,1 ha), Kulpės upė (25,8 km), Vijolės upelis. Vykdant paviršinių vandens telkinių monitoringą siekta nustatyti vandens telkinių būklę. Tyrimai parodė, kad pagal bendro azoto koncentraciją Talkšos, Ginkūnų ežerų ekologinė būklė yra gera, Rėkyvos ežero ir Prūdelio tvenkinio ekologinė būklė pagal bendro azoto yra vidutinė. Pagal bendrojo fosforo koncentraciją Rėkyvos ežero ekologinė būklė yra gera,  Talkšos, Ginkūnų ežerų ir Prūdelio tvenkinio ekologinė būklė yra vidutinė.

      Triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Remiantis Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos atliktu 2019 m. Šiaulių municipalinės aplinkos monitoringo ataskaitos duomenimis bei Šiaulių miesto autotransporto triukšmo kartografavimo duomenimis nustatyta, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose  pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas.

       Apibendrinus 2019 m. vykdytą Šiaulių miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Šiaulių gamtinės aplinkos kokybė yra vidutiniška ir būdinga daugumai didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau siekiant geresnės aplinkos oro kokybės, reikia mažinti eismo srautus, todėl labai svarbu išvystyti susiekimo viešuoju transportu infrastruktūrą bei maršrutus, propaguoti naudojimąsi ne individualiu automobiliu, o viešuoju transportu, pėsčiomis, ar dviračiu.

       Remiantis parengtu Šiaulių m. darnaus judumo planu, atliekant anketines apklausas, buvo nustatyta, kad kelionių pasiskirstymas savaitės eigoje yra nedaug nutolęs nuo darnaus judumo principų. Kelionių būdų struktūroje dominuoja susisiekimas trimis būdais: automobiliu – 39,0 %, viešuoju transportu – 29,8 % ir pėsčiomis – 26,6 %, kiti susisiekimo būdai yra epizodiniai.

      Šiaulių miesto viešojo transporto maršrutus aptarnauja vienas vežėjas – UAB „Busturas“, kas pagreitina ir pagerina sprendimų suradimą ir priėmimą.  Dėl įmonės vykdomos perėjimo prie mažiau taršių autobusų politikos, gautas ekonominis efektas aplinkos teršimo iš mobiliųjų taršos šaltinių srityje. 490,5 t. padidėjęs suslėgtų gamtinių dujų sunaudojimas ir 425,1 t. sumažėjęs dyzelinio kuro sunaudojimas (lyginant si 2018 m.).

      Kaip ir bendra tendencija Lietuvoje, taip ir Šiaulių mieste, dalis kelionių atliekamų automobiliu pastoviai auga, todėl reikia imtis priemonių skatinančių miesto gyventojus naudotis viešuoju transportu.

     2019 m. Šiaulių m. savivaldybėje automobilizacijos lygis (409 automobiliai/1000 gyv.) yra pakankamai aukštas ir turi tendeciją didėti.

 

 

     

                11 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

Labai svarbu pritaikyti susisiekimo infrastruktūrą pėstiesiems, dviratininkams ir sudaryti saugias eismo sąlygas visiems eismo dalyviams. Nors per pastarąjį dešimtmetį kelių eismo įvykių, registruotų Šiaulių mieste, taip pat kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių asmenų  skaičius žymiai sumažėjo (žr. 12 pav.), tačiau, lyginant su saugiais Europos miestais, šis skaičius yra pakankamai didelis.

 

12 pav. Kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės skaičius per 11-ka mėn. Šiauliuose. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

 

 

 

                   

                13 pav. Kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičius Šiauliuose. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

      Šiaulių miesto teritorijos kompaktiškumas, nemotorizuotam transporto eismui palankus miesto reljefas, pagrindinių traukos objektų mieste išsidėstymas ir pasiekiamumas atstumo atžvilgiu yra  pagrindiniai faktoriai, sukuriantys palankias sąlygas bevariklio transporto infrastruktūros vystymui Šiaulių mieste. Šiaulių m. yra pakankamai palankus dviračių transporto vystymui dėl pakankamai lygaus reljefo, kompaktiško išplanavimo ir nedidelių atstumų tarp pagrindinių traukos objektų, dviračių naudojimo tradicijų. Šiuo metu mieste atgimsta dviračių transportas. Nauji dviračių takai įrengiami pagal Savivaldybės Tarybos patvirtintą Dviračių transporto vystymo Šiaulių mieste schemą. Pagal ją ateityje mieste turės būti nutiesta bei pažymėta  apie 60 km naujų dviračių takų su dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis. Miesto Savivaldybė pastaruoju metu daug dėmesio skiria dviračių infrastruktūros plėtrai, pvz. nutiestas ilgiausias takas palei Tilžės gatvę, kuris sujungia pietinį rajoną su miesto centru. Šiaulių turizmo informacijos centas kviečia visus pasivažinėti dviračiais po Šiaulius (yra sudaryti maršrutai) bei siūloma dviračių nuoma.

Turizmo daromą poveikį miesto ekonomikai geriausiai atspindi apgyvendinimo įstaigų užimtumo rodikliai, nes tyrimų duomenys patvirtina, kad daugiausiai pinigų mieste išleidžia turistai, kurie apsistoja nakvoti bent vienai nakčiai. Šiaulių m. savivaldybėje apgyvendinimo infrastruktūra kiekybiniu aspektu keičiasi nežymiai. Turistų skaičius Šiaulių mieste 2019 m. padidėjo 12,7 tūkstančiais lyginant su 2018 m.

 

 

14 pav. Apgyvendintų turistų skaičius. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

 

VEIKLOS PRIORITETAI

 

Po 2019 m. balandžio 18 d., įvykusių  Savivaldybės tarybos rinkimų, buvo pasirašyta Šiaulių miesto savivaldybės valadančiosios koalicijos 2019-2023 metų veiklos programa „Žmogus. Bendruomenė. Savivalda“. Šioje programoje koalicijos partneriai sutarė darbe vadovautis minėta programa ir programos pagrindu parengtu Šiaulių miesto savivaldybės valdančiosios koalicijos  2019-2023 m. programos įgyvendinimo priemonių planu, kuris per ateinančius kelerius metus turės būti įgyvendintas. Įgyvendinant minėtą planą, Savivaldybės veikla yra orientuojama į darbus miesto ūkiui ir plėtrai, investicijas ir ekonomiką, rūpybą, bendruomenę, administraciją, mokslą, kultūrą ir sportą ir E(I)migraciją.

Toliau pateikiama glausta informacija, ką Savivaldybės institucijos ketina nuveikti 2021–2023 m.

Miesto ūkis ir plėtra.

Savivaldybės kapitalo valdomos komunalinių paslaugų įmonės užtikrina optimalų paslaugų kokybės ir kainos santykį. Šiaulių mieste vykdomas centralizuotas geriamojo vandens ir šilumos tiekimas, nuotekų šalinimas bei planuojama plėtra. Vyrauja sukurta ir sistemingai vystoma komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Įgyvendinant projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“ visame mieste bus įrengtos komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo aikštelės -  510 vnt.  (474 vnt. antžeminių aikštelių su aptvėrimu, stogeliu, rakinimu ir 36 vnt. pusiau požeminių aikštelių), ir pastatyti 2 447 vnt. rūšiavimui skirtų konteinerių. Įrengus konteinerių aikšteles, bus siekiama sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumus  (Šiaulių miesto 8 403 t). Taip pat bus įrengta didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė (DGSA) su pakartotiniam panaudojimui tinkamų atliekų surinkimu. Taip pat bus įvykdyta visuomenės švietimo ir informavimo kompanija.

2021 m. Pradedamas įgyvendinti projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto / virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, kurio metu įrengtame įrenginyje būtų apdorojamos pirminio rūšiavimo būdu iš Šiaulių miesto gyventojų surinktos biologiškai skaidžios maisto/virtuvės atliekos.

           Šiaulių miestas pasižymi unikalia gamta, žaliais plotais, todėl yra būtina išnaudoti turimą potencialą (du dideli ežerai, iš kurių vienas miesto centre, daug žaliųjų plotų), gerinti viešųjų erdvių bei teritorijų kokybę, t.y. pritaikyti viešąsias erdves, panaudoti gamtos resursus rekreacijai, išvystyti parkų infrastruktūrą ir t.t. 2021 m. bus tęsiama Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija. Atnaujinamas Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g. nuo Tilžės g. iki Draugystės pr., Vasario 16-osios g. nuo Trakų g. iki Vytauto g.) ir atliekama joje esančio amfiteatro rekonstrukcija (sėdimų vietų amfiteatre įrengimas, apšvietimo infrastruktūros plėtra, želdynų sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas), antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, universalių lauko žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, fontanų atnaujinimas.

            Toliau tęsiama Talkšos ežero pakrantės plėtra. 2021 m. atliekamas Talkšos ežero pakrantės prieigų ir Žuvininkų gatvės (nuo Šeduvos g. ir Žuvininkų g. sankryžos iki Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro jojimo skyriaus) atnaujinimas, Vakarinės ir Pietinės ežero pakrantės sutvarkymas ir infrastruktūros gyventojų poreikiams tenkinti sukūrimas, t. y. pėsčiųjų ir dviračių tako greta Talkšos ežero tiesimas,  universalių lauko žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtra, apšvietimo infrastruktūros plėtra, želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas.

            2021 m. įgyvendinant Viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimą teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės pr., Vytauto g., P. Višinskio g. ir Dubijos g. Draugystės pr. bus įgyvendinamas kvartalų želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, Rūdės g. ir Kražių g. atnaujinimas, gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijos tvarkymas, apšvietimo infrastruktūros plėtra, esamų automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcija ir naujų įrengimas, universalių lauko žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, teritorijos pritaikymas neįgaliesiems ir bendruomenės poreikiams, viešųjų erdvių prie Draugystės pr. esančių daugiabučių gyvenamųjų namų ir jas jungiančio Draugystės pr. kapitalinis remontas, viešųjų erdvių prie Šiaulių „Juventos“ progimnazijos, skvero prie Studentų svetainės ir jas jungiančios P. Višinskio g. (nuo Vytauto g. iki Stoties g.) rekonstrukcija, įrengiant automobilių stovėjimo vietas, užtikrinant saugų eismą prie Šiaulių „Juventos“ progimnazijos, apšvietimo infrastruktūros plėtra, viešojo transporto sistemos prieinamumo tobulinimas (įvažų rekonstrukcija ir plėtra, sustojimo stotelių plėtra pagal parengtus projektavimo dokumentus), žaliosios infrastruktūros plėtra, mažosios architektūros elementų įrengimas.
             2021 m. toliau tęsiamas Šiaulių m. Centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų sutvarkymas. Šiaulių m. Centrinio parko ir Didždvario parko sutvarkymas bei gatvių (Kaštonų alėjos, S. Lukauskio g.), sukuriančių prieigas prie parkų, atnaujinimas, pritaikymas aktyviam šeimos laisvalaikiui, universalių lauko žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, „Skate“ parko įrengimas, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, sporto aikštelių, lauko treniruoklių įrengimas, želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas, teritorijos pritaikymas neįgaliesiems, esamos automobilių statymo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, saugaus eismo priemonių diegimas.

            Įgyvendinant P. Višinskio g. viešųjų erdvių pritaikymas jaunimo poreikiams. 2021 m. bus vykdomas viešųjų erdvių prie Šiaulių universiteto fakultetų, bibliotekos,  Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir jas jungiančios P. Višinskio g. (nuo Vilniaus g. iki Vytauto g.) atnaujinimas, saugaus eismo priemonių diegimas, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas, esamų automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcija ir naujų įrengimas, apšvietimo infrastruktūros plėtra, viešųjų poilsio bei laisvalaikio zonų sutvarkymas, universalių lauko žaidimų ir sporto aikštelių įrengimas, kitų viešųjų erdvių infrastruktūros ir mažosios architektūros elementų įrengimas, žaliosios infrastruktūros plėtra, teritorijos pritaikymas neįgaliesiems.

             Siekiant tobulinti miesto vidaus susisiekimo sistemą, planuojama suprojektuoti ir nutiesti naujas magistralines gatves, įrengti, rekonstruoti, remontuoti susisiekimo komunikacijas, vykdyti keleivių laukimo paviljonų stoginių priežiūrą, įrengti dviračių takus, vykdyti miesto gatvių bei šaligatvių esminio pagerinimo darbus. 2021 m. planuojama pabaigti Bačiūnų g. nuo Pramonės g. iki miesto ribos rekonstrukciją, tęsti Žemaitės g. viaduko rekonstrukcijos darbus; Poilsio g. rekonstrukcija; Tiesos g. Rasos g. remontas. 2021 m. bus atliekami Dainų g. pėsčiųjų tako bei Dainų parko pėsčiųjų dviračių tako įrengimai.

             Projektas „Darnus judumas ir kasdienių kelionių modeliavimas Baltijos jūros miestuose“ - ES lėšomis dalinai finansuojamas projektas, kurį įgyvendinant 2021 m. bus atliekamas sukurtos ir įdiegtos mobiliosios programėlės viešojo transporto bilietų įsigijimui testavimo ir viešinimo darbai.
            
Tobulinant susisiekimo sistemą mieste, bus tiesiama vietinės reikšmės kelių infrastruktūra, asfaltuojami žvyrkeliai. Atliekami projektavimo ir nutiesimo, išasfaltavimo ar žvyruotų gatvių individualių namų kvartaluose rekonstravimo darbai. Įgyvendinant Šiaulių m. gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio pagerinimą, planuojama priemonė „Gatvių žvyro dangos pagerinimas, įrengiant dvigubą paviršiaus apdarą arba asfaltą gyventojams prisidedant 50 proc. darbų vertės“. 2021 m. planuojama tęsti žvyruotų gatvių asfaltavimo ir įrengimo darbus: išasfaltuoti Šakių g. (282 m), Prienų g. (324 m), pagerinti dangą kartu prisidedant gyventojams Palangos g., Ganyklų g., Žiemgalių g.           

Investicijos ir ekonomika. Norint pasiekti prioriteto pažangos, būtina vystyti kryptingą bendradarbiavimą skatinant verslą ir investicijas, ypatingai atkreipiant dėmesį į viešųjų paslaugų verslui procesų optimizavimą. Kad būtų sukurta konkurencinga verslo aplinka, bus dirbama smulkaus verslo įmonių plėtros, investicijų pritraukimo ir miesto žinomumo didinimo linkme.

            Smulkusis ir vidutinis verslas tai lanksčiai prisitaikantis prie įvairių pokyčių, kuriantis naujas darbo vietas bei racionaliai naudojantis išteklius, sektorius, kuris turi lemiamą įtaką ekonomikos pokyčiams. Smulkaus verslo įmonių plėtra yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos ir Lietuvos politinių tikslų, todėl, siekiant skatinti verslumą, 2021 m. yra numatomas smulkaus verslo skatinimo programos realizacija, skiriant didelį dėmesį naujai besikuriančioms įmonėms, vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui, ketinančiam pradėti savo verslą. Prioritetas yra smulkios įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, jaunimas nuo 18 iki 29 m. amžiaus bei asmenys virš 50 metų.  Mieste norima išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, todėl toliau bus vykdomos jaunimo verslumo skatinimo priemonės, siekiant sudominti mokinius, studentus ir kitus asmenis galimybėmis veikti savarankiškai, turėti savo verslą. 2021 m. ir toliau bus teikiamos naudingos paslaugos tiek verslo pradžiai, tiek tolesniam verslo plėtojimui.

            Kita kryptis, kuria bus dirbama siekiant padidinti miesto konkurencingumą – investicijų pritraukimas. Įgyvendinant Šiaulių pramoninio parko (ŠPP) ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (Šiaulių LEZ) infrastruktūrą“ vystymą ir siekiant gerinti investicinę aplinką bei pritraukti investicijas, bus tobulinama infrastruktūra ir pagal poreikį tvarkomi sklypai, iškeliami nereikalingi inžineriniai tinklai. Prie priemonės įgyvendinimo prisidės ir projektas „Investicinės aplinkos gerinimas Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir jos prieigose“, kurio apimtyje numatytas sklypų, adresu Aviacijos g. 44, 46, 48, 50, 52 ir 54, išlyginimas ir nuotekų tinklų, internetinio kabelio, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, privažiavimų prie geležinkelio infrastruktūros ir krovos aikštelių bei konteinerių aikštelių, inžinerinių tinklų įrengimas. Toliau bus siekiama krovininio oro uosto perspektyvos įtvirtinimo bei veiklos plėtros pritraukiant investuotojus, o bendradarbiaujant su Šiaulių laisvosios zonos operatoriumi bus siekiama panaikinti biurokratinius barjerus, trukdančius šios zonos plėtrai. Šiaulių m. savivaldybė vykdys ir pramoninę verslo plėtrą. 2021 m. planuojama vystyti Šiaulių pramoninio parko ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą, išlygintas 6 sklypų reljefas, iš 2 sklypų iškelti inžineriniai tinklai, laisvos ekonominės zonos teritorijoje įrengti 0,8 km  šaligatvių. Vykdant  ekonominės veiklos centro infrastruktūros įrengimą, iki sklypo ribos bus atlikti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų įrengimo, perono apšvietimo įrengimo, lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo darbai, įgyvendintas perono dangos įrengimo I ir II etapas.

            Siekiant pagerinti sąlygas verslo plėtrai bus įrengiama viešojo susisiekimo infrastruktūra, įrengiant Serbentų g. tęsinį nuo esamos Serbentų g. iki Aukštabalio g., 2021 m. planuojam atlikti 30 proc. įrengimo darbų. Taip pat pradedamas kelio Šiauliai-Panevėžys jungties su Šiaulių industrinio parko teritorija įrengimas.

Vystant Šiaulių oro uosto veiklą, Savivaldybės įmonė Šaulių oro uostas ir toliau teiks aviacijos saugumo užtikrinimo bei antžemines su oro uostų veikla susijusias paslaugas. Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą įmonė įpareigota LR Vyriausybės nutarimu, todėl funkcijos užtikrinimui yra reikalingos lėšos. Savivaldybė, būdama Šiaulių oro uosto savininke, yra suinteresuota infrastruktūros ir aviacinių paslaugų Šiaulių oro uosto teritorijoje plėtra, todėl siekia pritraukti privačių asmenų investicijas, dėl ko reikalinga pagerinti esamą Šiaulių oro uosto infrastruktūrą ir ją plėsti. 2021 m. bus įrengiama infrastruktūra ir įveiklinama teritorija, besiribojanti su pramonės parku, Šiaulių laisvąja ekonomine zona ir oro uosto teritorija. Šia priemone siekiama pritraukti privačias investicijas, kuriančias naujas darbo vietas ir prisidedančias prie Šiaulių miesto ir viso regiono konkurencingumo didinimo. Priemonės tikslui pasiekti reikalinga įrengti inžinerinius tinklus (paviršinių nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai), susisiekimo komunikacijas, užtikrinančias patogų susisiekimą bei patobulinti infrastruktūrą skirtą ekonominės veiklos plėtrai, kuriai aktualus ir oro transportas bei pervežimo galimybės juo. Priemonės įgyvendinimui bus įgyvendinamas projektas „Palankių sąlygų sudarymas ir plėtra Šiaulių mieste, kuriant papildomą ekonominės veiklos centrą“, kurio apimtyje numatomas kelių, pritaikytų sunkiasvoriams automobiliams, vandentiekio, nuotekų, elektros tiekimo, apšvietimo tinklų įrengimas bei ryšių kabelio, kanalizacijos įrengimas sklypuose Aviacijos g. 5 ir Aviacijos g. 17. Įgyvendinus priemonę bus sudarytos sąlygos naujų investicijų pritraukimui ir kokybiškų darbo vietų sukūrimui.

           2021 m. bus baigti Šiaulių turizmo informacijos centro patalpų (Vilniaus g. 213), kuriose anksčiau buvo „Žiburio“ knygynas atnaujinimo darbai. Jose įsikurs Šiaulių turizmo informacijos centro biuras ir „Baltų kelio“centras.  Bus atlikti fasado ir aplinkos tvarkymo darbai, atlikti grafinio dizaino darbai viduje ir išorėje įsigyti baldai ir kitas būtinas inventorius ir priemonės.

2021 m. planuojama įgyvendinti projektą „Savivaldybes jungiančios turizmo informacinės infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“, kuris apima visas 7 regiono savivaldybes. Bus apjungti regiono turizmo objektai į bendrus maršrutus ir trasas, įrengti informaciniai kelio ženklai, informaciniai stendai, krypties rodyklės pėstiesiems, lankytinas vietas jungiančių dviračių trasų, vandens turizmo trasų ženklai. Tai sudarys sąlygas vietos ir užsienio turistams lengviau orientuotis turizmo trasose ir maršrutuose, suteiks daugiau informacijos apie patrauklias lankytinas vietas ir objektus Šiaulių regione.
           Pradedamas įgyvendinti projektas „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“.  Šio projekto tikslas – generuoti turistų srautus Šiaulių mieste, didinant baltų kultūros žinomumą ir turistinį pritaikomumą, tęsiant tarpvalstybinį maršrutą „Baltų kelias“ (II LATLIT programos etapas), vadovaujantis darnaus turizmo vystymo principais ir integruojant „Baltų kelią“ į Europos kultūrinių-turistinių kelių žemėlapį. Pagrindinė idėja – baltų kultūros pažinimo didinimas ir reprezentavimas tęsiant tarpvalstybinį maršrutą „Baltų kelias“, parenkant jau egzistuojančius ir įtraukiant naujai kuriamus turistinius objektus.  Siekiama skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą Šiaulių mieste ir regione, plėsti turistinį tarpvalstybinį maršrutą „Baltų kelias“. Laukiami rezultatai: 7 % išaugęs turistų skaičius Šiaulių mieste iš prioritetinių turizmo rinkų valstybių ir kitų Lietuvos miestų, sustiprintas turistinės traukos centras Šiaulių mieste, padidėjęs baltų kultūros pažinimas projekto įgyvendinimo teritorijoje.
            Įgyvendinant „Saulės kelio“ projektą yra siekiama didinti turistų srautus Šiaulių mieste, stiprinti Šiaulių miesto bei regiono žinomumą, lankomumą per miestų identitetą. Pagrindinė projekto idėja – per saulę, ryškiausią dangaus objektą, lemiantį gamtos ir žmogaus ritmą, pasaulio suvokimą, žmogaus gyvenimo formavimą, labiausiai atsispindintį kultūros reiškiniuose, tradicijose, ypatingai – Šiaulių, Joniškio, taip pat ir Jelgavos miestų identitetuose, kurti 4 tarpvalstybinius maršrutus, kurti / plėtoti renginius akcentuojant 4 metų laikus, 4 pasaulio sukūrimo elementus, 4 žmogaus gyvenimo tarpsnius. Taip pat siekiama kurti ir didinti bendrą miestų pažinimą, svetingumo ir turistinio patrauklumo įvaizdį. Siekiant mažinti turistinį sezoniškumą, veiklomis orientuojamasi į metų laikus, kai yra mažiausias turistų skaičius.
Laukiamas rezultatas - 6 % išaugęs turistų skaičius Šiaulių mieste iš prioritetinių turizmo rinkų valstybių ir kitų Lietuvos miestų, sustiprinta saulės tapatybės raiška Šiaulių mieste bei Šiaulių miesto ir saulės suvokimo sąsaja baltų projekto įgyvendinimo teritorijoje. Minėto projekto apimtyje bus vykdoma papriemonė „Įgyvendinti religinio turizmo ir piligrimystės skatinimo veiklas“. Jos tikslas - skatinti turistus lankytis Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste, skleisti religinio turizmo ir piligrimystės šalyje idėjas, prisidėti prie turistinių srautų didinimo šiose regionuose, visuomenės švietimo, skatinimo lankytis bei pažinti religinius ir kultūrinius objektus. Bus parengta ir patvirtinta bendrą Religinio turizmo Lietuvoje skatinimo programa ir priemonių planas, 2021 m. numatomos 8 veiklos.

2021 m. bus siekiama darniai vystyti nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidą ir atgaivinimą, planuojama organizuoti Europos paveldo dienų renginius skirtus visuomenei, siekiant ją supažindinti su Šiaulių mieste esančiu kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį.

            Rūpyba. Visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra vystyti ir pritaikyti infrastruktūrą ir paslaugas, kurios būtų skirtos senyvo amžiaus asmenų priežiūrai. Siekiant socialinių paslaugų prieinamumo, Savivaldybės administracija yra sudariusi socialinės globos finansavimo sutartis su 39 socialinę globą teikiančiomis įstaigomis dėl senyvo amžiaus asmenims, asmenims su negalia ir sunkia negalia teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos. Siekiant socialinių paslaugų prieinamumo, išplėtotas socialinių paslaugų teikimo tinklas. 4 savivaldybės biudžetinės įstaigos (Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centras, Šiaulių m. savivaldybės globos namai, Šiaulių m. savivaldybės vaikų globos namai ir Kompleksinių paslaugų namai "Alka") teikia socialines paslaugas įvairioms asmenų grupėms.

   2021 m. ir toliau bus įgyvendinama būsto pritaikymo neįgaliesiems programa, kai bus organizuojamas būsto ir aplinkos pritaikymas neįgaliems asmenims, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų. Šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimas yra užtikrinamas pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką. Būsto pritaikymo darbai atliekami iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų ir Savivaldybės biudžetų lėšų. Iš valstybės lėšų dengiama ne daugiau kaip 60 proc., iš Savivaldybės – ne mažiau kaip 40 proc. būsto pritaikymo išlaidų. Finansuojami būsto pritaikymo darbai, kompensuojamos sensorinių priemonių įsigijimo išlaidos.

    Įgyvendinant projektą „Integrali pagalba į namus Šiaulių mieste“ siekiama padėti šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius namuose, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, asmenims teikiamos socialinės globos ir slaugos paslaugos. Minėtas paslaugas gauna apie 150 asmenų.

    Įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Šiaulių miesto savivaldybei“–toliau bus organizuojamas kompleksinių paslaugų šeimai teikimas, kartu vykdant prevencinę veiklą ir siekiant įgalinti asmenį įveikti iškilusias problemas. Įkurti bendruomeniniai šeimos namai centrinėje ir pietinėje miesto dalyje, taip užtikrinant kompleksinių paslaugų teikimą kuo arčiau gyvenamosios vietos. Yra teikiamos paslaugos: pozityvios tėvystės mokymai, individualios konsultacijos susiduriantiems su sunkumais auginant vaikus, smurtą patyrusiems asmenims, smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams, grupiniai pozityvios tėvystės užsiėmimai, atvejo vadybos paslauga, šeimos terapija, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas ir priklausomybių prevencija, šeimų mokyklėlė, bendravimo įgūdžių mokymai poroms, mediacija, vaikų priežiūros paslaugos (vaikams nuo 3 m. iki mokyklinio amžiaus). Paslaugas gauna apie 177 asmenų (šeimų).

    Įgyvendinant projektą „Vaikų socialinės integracijos skatinimas Jelgavos ir Šiaulių miestuose“ vyks tarpvalstybinis pasienio regiono šalių bendradarbiavimas (Jelgavoje ir Šiauliuose), 2021 m. bus dalijamasi ankstesne patirtimi, vykdoma socialinių paslaugų plėtra, išbandant naujas socialines paslaugas (darbas su jaunimu gatvėje, teisinės ir psichologų paslaugos globėjams, įtėviams ir kt.), teikiamos konsultacijos. Projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. pabaigoje.

 Įgyvendinant projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, investicijos bus skirtos socialinės globos namų deinstitucionalizacijos įgyvendinimui, kuriant naują socialinių paslaugų infrastruktūrą (apgyvendinimo) bendruomenėje (4 grupinius gyvenimo namus), tai padės sumažinti stacionariose įstaigose gyvenančių proto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų skaičių ir prisidės prie to, kad nauji paslaugų gavėjai, šiuo metu negyvenantys globos įstaigose, nebepatektų į jas dėl išvystytų paslaugų bendruomenėje. Taip pat bus rekonstruojamas kompleksinių paslaugų namų ,,Alka“ pastatas, kuriame bus įrengtas slaugos padalinys ir socialinės dirbtuvės (Vilniaus g. 303).
          Gavus finansavimą projektui "Paslaugų centro vaikams įkūrimas Šiaulių regione", kurį įgyvendinant bus gerinamos kompleksiškai ir individualizuotai teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams, plėtojama šių paslaugų infrastruktūra bendruomenėje. Paslaugų centre vaikams su negalia paslaugos būtų teikiamos ne tik vaikams su negalia, bet ir jų šeimos nariams, taip siekiant gerinti ne tik vaikų fizinę ir emocinę sveikatą, bet skiriant dėmesį visai šeimai kaip visumai.
Projekto įgyvendinimo metu bus  atnaujinamas Socialinių paslaugų centro pastatas (Soties g. 9C).

           Bendruomenė. Įgyvendinant tikslą – vystyti ir puoselėti gyvenamąją ir viešąją aplinką, patrauklią gyventi, dirbti, tobulėti, jau antrus metus iš eilės Savivaldybės administracija įgyvendina Dalyvaujamąjį biudžetą, kai miesto gyventojai siūlo projektų idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti ir balsavimo metu yra pritariama projekto idėjos įgyvendinimui. 2020 m. laimėjo gyventojų iniciatyva, kuria buvo siekiama padidinti Rėkyvos ežero, kaip rekreacinės zonos patrauklumą, įrengiant prie ežero tilto poilsio ir apžvalgos aikštelę. 2021 m. bus pradėtas įgyvendinti Poilsio gatvės kraštovaizdžio sutvarkymas, kai bus siekiama sutvarkyti kraštovaizdį šalia Poilsio gatvės ir Rėkyvos ežero išnaikinant krūmynus ir išvalant šalia esančius tvenkinius. Sutvarkytoje teritorijoje bus formuojamas pušynas.Taip pat Dainų parke bus įrenginėjama Pumptrack dviračių ir riedučių trasa.

Šiaulių m. savivaldybės administracija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, jaunoms šeimoms, kurios įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka kitus Įstatyme numatytus reikalavimus, nustato teisę (išduoda pažymas) į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikų ir turinčioms teisę į paramą būstui įsigyti, teikiama 10 ar 20 proc. subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. 2021m. numatoma jaunoms šeimoms nusipirkusiems pirmą būstą, kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto vertės nustatymu, notaro paslaugų mokesčiais (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, hipotekos įregistravimu, patikros registruose mokesčiu ir kt.).

            Kad būtų užtikrinta saugesnė aplinka miestiečiams ir miesto svečiams, bus kompleksiškai įgyvendinamos ir koordinuojamos nusikaltimų prevencijos priemonės, susijusios su gyventojų saugumo stiprinimu ir saugios Savivaldybės aplinkos kūrimu. Bus tęsiamas bendradarbiavimas su miesto teisėtvarkos institucijomis, planuojama pasirašyti ne mažiau 7 Šiaulių m. savivaldybės nusikaltimų prevencijos tikslinių programos projektų įgyvendinimo ir finansavimo sutarčių su miesto teisėtvarkos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis pagal Šiaulių miesto savivaldybės 2020–2022 nusikaltimų prevencijos programą.

Skatinant Šiaulių miesto gyventojų visuomeniškumą ir bendruomeniškumą yra remiama jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų veikla bei finansuojami jaunimo (toliau - JO) ir su jaunimu dirbančių organizacijų (toliau - SJDO) projektai, taip pat nevyriausybinių organizacijų veikla, jų plėtra. Šių priemonių tikslinės grupės – jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos bei neformalios jaunimo grupės, nevyriausybinės organizacijos, registruotos ir veikiančios Šiaulių mieste. Siekiant užtikrinti kryptingą jaunimo politikos įgyvendinimą, skatinamas jauno žmogaus aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, įgūdžių lavinimas ir įsitraukimas į miesto gyvenimą. Priemonės tikslinė grupė – jauni žmonės (14–29 metų amžiaus), jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, atviri jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, registruotos ir veikiančios Šiaulių mieste. Skatinant aktyvų jaunimo dalyvavimą įvairiose veiklose (visuomeninėje, socialinėje, savanorystės, pilietinėje ir kt.) bus siekiama užtikrinti jaunų žmonių (neformalių jaunimo grupių), jaunimo organizacijų (toliau – JO) ir su jaunimu dirbančių organizacijų (toliau – SJDO) nuolatinę ir ilgalaikę projektinę veiklą. 2021 m. Šiaulių miesto savivaldybė finansuos jaunimo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama gerinti JO ir SJDO veiklos kokybę ir efektyvumą, spręsti įvairias jaunimo problemas, didinti jaunų žmonių aktyvumą ir užimtumą. Jaunimo iniciatyvų projektų prioritetus kasmet teikia Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo reikalų taryba, atsižvelgdama į nacionalinės jaunimo politikos aktualijas, juos įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
            Siekiant užtikrinti atvirojo darbo su jaunimu formų plėtrą ir kokybę būtina kurti ar palaikyti atvirus jaunimo centrus ir atviras jaunimo erdves bei užtikrinti darbo su jaunimu gatvėje plėtrą. Jaunų žmonių įsitraukimas į savanorišką veiklą sudaro sąlygas skatinti pilietiškumą, didinti visuomeninį aktyvumą, įgyti darbinių įgūdžių. Jaunimo savanoriška veikla bus užtikrinama įgyvendinant savanoriškos veiklos Savivaldybėje modelį bei palaikant tarptautinę savanorišką tarnybą.

            Skatinant šiauliečių sąmoningumą, dalyvaujama Šiaulių vietos veiklos grupės strategijos,  kurios tikslas – pagerinti įsidarbinimo galimybes ir padidinti vietos bendruomenės socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius, veiklų įgyvendinime, taip pat įgyvendinama bendradarbiavimo su Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis programa, vystant miestui svarbius projektus. 2021 m. planuojama pasirašyti 5 projektų finansavimo sutartis.

           2021 m. numatoma skirti ne mažą dėmesį kultūros sričiai, skatinant ir remiant kultūrines iniciatyvas mieste. Aktyvus miesto kultūrinis gyvenimas užtikrinamas finansuojant kultūros projektus. Šis dalinis finansavimas būtinas svarbiausių Šiaulių miesto kultūros ir meno sričių – muzikos, teatro, šokio, vizualiojo meno, literatūros, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo – projektams realizuoti.  Įgyvendinant Regioninio kultūros projektų finansavimo modelį ir Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo  programą, finansuojamą 2021 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis bus iš dalies finansuojami ir Šiaulių miesto kultūros projektai, atitinkantys Tolygios kultūrinės raidos Šiaulių apskrities prioritetus.

           Toliau tęsiant projekto „Darnaus judumo priemonių diegimas Šiaulių mieste“ įgyvendinimą, 2021 m. bus įgyvendinta 1 darnaus judumo priemonė. Šiaulių m. gatvių elementai (šaligatviai, pėsčiųjų takai, perėjos ir kt.) bus pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.  Bus įgyvendinamos šios darnaus judumo plano priemonės: „Fizinės aplinkos pritaikymas žmonėms su regėjimo negalia“ ir priemonė „Šaligatvių kapitalinis remontas pritaikant specialiųjų poreikių turinčių žmonių poreikiams“. 2022 metais Šiaulių miesto Dubijos-Serbentų g. sankryžoje bus įrengtas išmanusis šviesoforas ir kiti būtini elementai, skirti eismo srautams valdyti, kontroliuoti, informuoti apie eismo srautus ir sąlygas. Bus įgyvendinama darnaus judumo priemonė „Reguliuojamų sankryžų modernizavimas diegiant išmaniuosius šviesoforus pagrindinėse miesto sankryžose“.  

             Ir toliau bus skiriamas dėmesys sveiko gyvenimo būdo populiarinimui nuo pat vaikystės, sveikam senėjimui, mažinant sergamumą, ligotumą, invalidumą, sudarant prielaidas ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui.   Tuo tikslu Šiauliuose bus organizuojami renginiai, užsiėmimai, skatinantys gyventojus judėti. 2021 m. bus tęsiamas sveikatinimo iniciatyvų ir prevencinių programų vykdymas pagal poreikį, organizuojamas ir iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansuojamas sveikatinimo projektų įgyvendinimas Šiaulių mieste. 2021 m. taip pat bus vykdomos sveikatinimo iniciatyvos ir prevencinės programos pagal poreikį ir pagal epideminę situaciją dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Šiaulių mieste.
Toliau įgyvendinamos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonės:
            1. Šiaulių miesto gyventojų ir įstaigų konsultavimas dėl klausimų, susijusių su COVID-19 (koronaviruso infekcijos), asmenų izoliavimo organizavimas, Savivaldybei priklausančių saviizoliacijos patalpų dezinfekcijos ir valymo darbų organizavimas;
           2. Mobilaus punkto darbo koordinavimas, Šiaulių miesto gyventojų ir įstaigų konsultavimas dėl klausimų, susijusių su Mobiliu punktu. Mobiliame punkte esančių konteinerinių patalpų dezinfekcijos ir valymo darbų organizavimas.
           
2021 m. bus siekiama pritraukti gydytojus specialistus į Šiaulių miestą bei išlaikymui jame. Planuojama finansuoti 6 trūkstamos specialybės rezidentų gydytojų studijas

                Siekiant vykdyti triukšmo prevenciją 2021 m. ir įgyvendinus projektą "Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje" bus įdiegtos 2 saugų eismą gerinančios  ir aplinkosaugos priemonės.

                Įgyvendinant projekto „Eismo saugumo priemonių įdiegimas Šiaulių mieste“ veiklas, siekiama plėtoti susisiekimą vietinės reikšmės keliais Šiauliuose didinant eismo saugumą, išspręsti nesaugaus eismo Šiaulių m. problemą didžiausią poreikį saugaus eismo priemonėms turinčiose miesto vietose. Buvo įvertintas saugaus eismo priemonių poreikis Šiaulių mieste ir sudarytas planuojamų įgyvendinti priemonių sąrašas. Šiaulių vietos, kuriose nustatytas eismo saugą didinančių priemonių poreikis, į sąrašą įtrauktos remiantis šiais prioritetais: juodosios dėmės, vietos prie švietimo įstaigų (lopšelių – darželių, progimnazijų, gimnazijų, specialiųjų ugdymo įstaigų). Šiose vietose eismo saugos priemonių nėra, jų mažai arba būtina keisti (perėjų šviesoforinę signalizaciją, greičio ribojimo priemones, perėjų kryptinį apšvietimą, šviesoforines signalizacijos sistemas).

             Kad būtų galima užtikrinti miesto gyventojų saugumą, 2021 m. planuojamas gatvių apšvietimo dispozicijoje esančių vaizdo kamerų prijungimas prie savivaldybės administracijos valdomos vaizdo stebėjimo kamerų sistemos, taip pat 2 gatvėse įrengti viešųjų vietų vaizdo stebėjimo sistemas.

             Siekiant sutvarkyti ir išvalyti praeityje užterštas teritorijas, 2020 m. įgyvendintas projektas „Buvusios naftos bazės su aplinkinėmis teritorijomis Šiaulių m., Aviacijos g., sutvarkymas (4462)“ kurio metu buvo valoma užteršta Laisvosios ekonominės zonos ir teritorija. 2021 m. baigiamos projekto įgyvendinimo procedūros ir teikiamos galutinės ataskaitos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.  2020  metais buvo pasirašyta finansavimo sutartis dėl buvusių naftos bazių su aplinkinėmis teritorijomis Aviacijos g. Šiaulių mieste (potencialus taršos židinys Nr. 4463, 4464) bei buvusios karinės teritorijos Aviacijos g. Šiaulių mieste (potencialus taršos židinys Nr. 11555, 11556, 11557) išvalymo nuo teršalų projekto įgyvendinimo. Projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos Kariuomene. 2020 m. pasirašyta sutartis dėl teritorijos valyo darbų, kurie bus vykdomi iki 2023 m. III ketvirčio.

            Mokslas, sportas, kultūra

            Siekiant toliau tobulinti kūno kultūros ir sporto sistemą, formuoti bendruomenės narių sveiką gyvenseną labai svarbu per sportą skatinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, todėl toliau bus vykdomos programos neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, įgyvendinamos vaikų užimtumo ir prevencinės programos. 2021 m. planuojama pradėti sporto komplekso (futbolo ir regbio maniežo) statybos techninio projekto parengimo darbus.

            Nuo 2017 m. vykdomas Šiaulių m. savivaldybės ir miesto teritorijoje veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programų finansavimas, kurį planuojama tęsti 2021 metais. Patvirtintas tvarkos aprašas reglamentuoja programų finansavimą konkurso būdu ir lėšų skyrimą, atsižvelgiant į einamųjų metų prioritetus, kuriuos rekomenduoja Šiaulių miesto švietimo taryba. Siekiant vystyti aukštąjį mokslą ir profesinį rengimą Šiauliuose, stiprinant inžinerinių studijų patrauklumą, didinant mokinių kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą ir gebėjimų ugdymą gamtos mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos ir meno kontekste, Savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių m. aukštųjų mokyklų, profesinio rengimo centro ir verslo įmonių STEAM, STEAM JUNIOR ir INOSTART programų finansavimo tvarkos aprašą ir Inžinerijos ir informatikos mokslų krypties studijų Šiaulių mieste paramos skyrimo tvarkos aprašą. Vadovaujantis šiais Aprašais lėšos numatytos STEAM, STEAM JUNIOR ir INOSTART programoms įgyvendinti bei finansinei paramai skirti asmenims, studijuojantiems inžinerijos ir informatikos mokslų krypties bakalauro ir magistrantūros studijų programas Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje veikiančiose aukštosiose mokyklose ir aukštos kvalifikacijos dėstytojams, atvykstantiems dėstyti į Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje veikiančias aukštąsias mokyklas pagal minėtų mokslų krypties studijų programas. Taip pat pagal 2018 m. Šiaulių m. savivaldybės tarybos patvirtintą Studijų Šiaulių mieste paramos skyrimo tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis plane numatomos lėšos stipendijoms, tęsiamas studijų paramos skyrimas sutartis iki 2020 m. sudariusiems ir pažangiai studijuojantiems studentams. Visi Šiaulių miesto mokiniai ir mokytojai turi galimybę naudotis lietuvių autorių ir knygų lietuvių kalba mokyklinio amžiaus skaitytojams internetine duomenų baze. Mokiniai gali skaityti programinę ir laisvai pasirenkamą literatūrą pasitelkiant jiems patogias technologines priemones – kompiuterius, planšetus, išmaniuosius telefonus. Minėtos duomenų bazės prenumerata trunka 3 metus (iki 2021m. imtinai). Siekiant efektyvesnio ir įdomesnio mokymosi turinio įsisavinimo, tobulinamas šiuolaikiškas ugdymas, miesto mokyklose sukurtos skaitmeninės mokymosi aplinkos, kasmet vykdomi mokymai bei konsultacijos mokytojams ir mokyklos administracijai. Mokiniai ir mokytojai turi galimybę dirbti su skaitmeniniais vadovėliais ir jų komplektais, gali dirbti su įvairaus tipo skaitmeninėmis užduotimis. Diferencijuotas ir individualizuotas mokymas(is) tampa efektyvesnis, lengviau analizuojami mokinių pasiekimai. Visoms bendrojo ugdymo mokykloms suteiktos skaitmeninio mokymosi turinio licencijos, 2021-2022 mokslo metais numatoma naudotis išplėtotomis skaitmeninėmis aplinkomis, organizuoti tolimesnius mokymus visų mokyklų mokytojams. Kasmet visoms mokykloms suteikiamas „kultūros krepšelis“, kuriuo pasinaudodami mokiniai turi galimybę lankytis visuose Šiaulių regiono muziejuose nemokamai. Siekiant gerinti mokinių pasiekimų rezultatus, Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendina ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“. Minėtame projekte dalyvauja 6 miesto mokyklos. Skiriant papildomą konsultavimą ir finansavimą, šių mokyklų mokiniams bus sudarytos sąlygos ugdymo(si) pasiekimų gerinimui, veiklai tobulinti, gerosios patirties sklaidai ir geros mokyklos požymių raiškai. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, sumažės bendrojo ugdymo kokybės skirtumai tarp savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų

Siekiant spręsti netolygaus socialinės infrastruktūros išvystymo problemas, pagerinti besimokančių moksleivių sąlygas ir padidinti mokinių skaičių toliau nuo miesto centro nutolusioje miesto dalyje Rėkyvoje, 2021 m. bus tęsiama Rėkyvos progimnazijos pastato  rekonstrukcija Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas 2021 m. bus baigtas įgyvendinti lopšelio-darželio „Kregždutė“ modernizavimas.

            Vienas iš Kultūros plėtros programos tikslų – sukurti modernių, patrauklių, kultūrinei veiklai pritaikytų įstaigų infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai. 2020 m.  pradėti Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos darbai, modernizuojant pastatą ir pritaikant jį šiuolaikinėms koncertinėms veikloms, siekiant sudaryti komfortiškas darbo sąlygas atlikėjams. 2021 m. planuojama pastatyti 3 aukštų priestatą ir jame įrengti sales trijų orkestrų repeticijoms, grimo kambarius atlikėjams. Pagrindiniame pastate planuojama išplėsti sceną 250 kv. m.,  atnaujinti scenos apšvietimo ir įgarsinimo įrangą, optimizuoti salės akustines savybes ir kt. 2021 m. planuojama atlikti 100 proc. rekonstrukcijos ir statybos darbų.
               Projekto „Šiaulių miesto centrinio parko estrados modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbai pradėti 2020 m.: suformuotas pylimas, išlietos tribūnos, įrengta požeminė komunikacija. 2021 m. planuojama įrengti visą estrados infrastruktūrą: 5000 vietų tribūnas, sceną, lengvos konstrukcijos balno formos scenos stogą, pastatyti ir įrengti pagalbinį pastatą, įrengti laiptus ir nuovažą neįgaliesiems, įsigyti reikalingą įrangą. 2021 m. planuojama atlikti 100 proc. modernizavimo darbų.
          

 

 

2021–2023 M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PROGRAMOS, ATITINKANČIOS ŠIAULIŲ MIESTO ILGALAIKIUS PRIORITETUS

 

Šiaulių savivaldybės plėtros prioritetai

Programos

kodas

Programos pavadinimas

Programos koordinatorius

Aktyvi, kūrybinga ir atsakinga bendruomenė

02

Kultūros plėtros programa

Žmonių gerovės ir ugdymo  departamento Kultūros skyrius

07

Sporto plėtros programa

Žmonių gerovės ir ugdymo  departamento Sporto  skyrius

08

Švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo programa

Žmonių gerovės ir ugdymo  departamento

Švietimo skyrius

09

Bendruomenės sveikatinimo programa

Sveikatos skyrius

10

Socialinės paramos įgyvendinimo programa

Žmonių gerovės ir ugdymo  departamento

Socialinių paslaugų skyrius

Konkurencinga verslo aplinka

01

Miesto urbanistinės plėtros programa

Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius

05

Miesto ekonominės plėtros programa

Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyrius

06

Savivaldybės turto valdymo ir privatizavimo programa

11

Savivaldybės veiklos programa

Bendrųjų reikalų skyrius

Draugiška gamtai kokybiška gyvenamoji aplinka

03

Aplinkos apsaugos programa

Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius

04

Miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programa  

 

 

Šiaulių miesto savivaldybės strateginiai tikslai ir vertinimo rodikliai

 

Siekiant įgyvendinti patvirtintus prioritetus, buvo suformuluoti Savivaldybės strateginiai tikslai:

 

01 tikslas. Užtikrinti visuomenės poreikius tenkinančių ŠVIETIMO, KULTŪROS, SPORTO, SVEIKATOS IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ kokybę ir įvairovę

 

Tikslui pasiekti vykdomos programos:

02 Kultūros plėtros programa

Asignavimų planas – 8 816,5 tūkst. Eur

 

07 Kūno kultūros ir sporto plėtros programa

Asignavimų planas –6 526,8 tūkst. Eur

 

08 Švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo programa

Asignavimų planas –74 637,6 tūkst. Eur.                   

 

09 Bendruomenės sveikatinimo programa

Asignavimų planas – 2 521,5 tūkst. Eur

 

10 Socialinės paramos įgyvendinimo programa

Asignavimų planas – 46 257,9 tūkst. Eur.

      

              

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijai

Siektinos reikšmės 2023 m

E-01-01

Gyventojų skaičius

Ne mažiau 100,0

E-01-02

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė m.

> 79

E-01-03

Vaikų ir jaunimo dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus proc.

>33

E-01-04

Besimokančių ir studijuojančių Šiauliuose dalis nuo viso gyventojų sk. proc.

>27

 

02 tikslas. EFEKTYVIAI PANAUDOJANT ŽMOGIŠKUOSIUS IR FINANSINIUS RESURSUS SUFORMUOTI  palankią aplinką investicijų pritraukimui

 

Tikslui pasiekti vykdomos programos:

01 Miesto urbanistinės plėtros programa

Asignavimų planas –947,2 tūkst. Eur

 

05  Miesto ekonominės plėtros programa

Asignavimų planas – 12 227,0 tūkst. Eur

 

 06 Savivaldybės turto valdymo ir privatizavimo programa

Asignavimų planas – 179,4 tūkst. Eur.           

 

11 savivaldybės veiklos programa

Asignavimų planas –16 212,5 tūkst. Eur.          

  

Efekto kriterijai:

 

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijai

Siektinos reikšmės 2023 m.

E-02-01

Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Eur

 

>1200

E-02-02

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Eur

 

>1900

E-02-03

Gyventojų pasitenkinimas savivaldybės darbu proc.

> 8

 

03 tikslas. Kurti kokybišką gyvenamąją aplinką

Tikslui pasiekti vykdomos programos:

03 Aplinkos apsaugos programa

Asignavimų planas –6 865,0 tūkst. Eur.                       

 

04 Miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programa  

Asignavimų planas – 29 196,6 tūkst. Eur.                      

 

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijai

Siektinos reikšmės 2023 m.

E-03-01

Išmetamų teršalų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kiekis, tenkantis vienam gyventojui, t

7

E-03-02

Avaringumo lygis (kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, sk.)

<90

E-03-03

Nusikalstamų veikų skaičius 100 000 gyventojų

<1 700

E-03-04

 

Šiaulių miesto kaip patrauklios gyvenamosios vietovės vertinimas (balai iš 10)

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRIDEDAMA. 2021–2023 m. programų tikslų, uždavinių, priemonių, priemonių išlaidų ir produktų vertinimo kriterijų suvestinė (11 programų).

___________________________

Į pradžią