PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2021 m. vasario 4 d. sprendimu
Nr. T-1
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS
2021-2023 METŲ STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS
2021 m.
ŠIAULIAI
I
SKYRIUS
VEIKLOS
KONTEKSTAS
Šiaulių
miesto savivaldybė siekia sudaryti
kokybiškas gyvenimo ir darbo sąlygas Šiaulių miesto bendruomenei, užtikrinti
gyventojų lūkesčius atitinkantį teikiamų viešojo administravimo ir viešųjų
paslaugų lygį, nusipelnyti žmonių
pasitikėjimą ir skatinti jų pasididžiavimą miestu.
Kad būtų užrtikrintas
Savivaldybės valdymo darnumas, Savivaldybės planavimo dokumentai yra tarpusavyje
susieti aiškiais loginiais ryšiais, užtikrinamas Savivaldybės asignavimų
planavimas ir
panaudojimo stebėsena. Pagal Savivaldybės tarybos
patvirtintą strateginį veiklos planą yra formuojamas atitinkamų metų
Savivaldybės biudžetas. Savivaldybės taryba ilgalaikį strateginio planavimo
dokumentą – 2015–2024 metų Šiaulių miesto
plėtros strateginį planą patvirtino 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-325. Įgyvendinant minėtą planą yra parengtas Šiaulių
miesto savivaldybės 2020 ̶ 2022 metų strateginis veiklos planas. Pagal
Savivaldybės tarybos patvirtintą strateginį veiklos planą yra formuojamas atitinkamų
metų Savivaldybės biudžetas.
II
SKYRIUS
PROBLEMATIKA
IR PASIEKIMAI
Socialiniai
veiksniai.
2020 m. liepos 1 d. duomenimis Šiaulių m. savivaldybėje gyveno 101854 gyventojai.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusį dešimtmetį
gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo stebimas iki 2018 m. Vėliau fiksuojamas
nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas, kuris 2020 m. duomenimis lyginant su
praėjusiais 2019 m. sudaro 1453 gyventojus.
1pav. Gyventojų skaičius liepos
1 d. (tūkst). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
|
|
Vyrai
|
Moterys
|
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
|
Iš viso pagal amžių
|
44
|
44,3
|
45,2
|
45,9
|
47,1
|
56
|
55,7
|
54,8
|
54,1
|
52,9
|
|
Iki 14 metų
|
7,4
|
7,5
|
7,4
|
7,3
|
7,3
|
7,2
|
7,2
|
7,3
|
7,3
|
7,2
|
|
15-64
|
30,6
|
30,7
|
31,6
|
32,5
|
33,7
|
35,9
|
35,2
|
34,2
|
33,4
|
32,3
|
|
65 ir vyresni
|
6
|
6,1
|
6,2
|
6,1
|
6,1
|
12,9
|
13,3
|
13,3
|
13,4
|
13,4
|
1
lentelė. Nuolatinių gyventojų amžiaus struktūra metų pradžioje (proc). Šaltinis
– Lietuvos statistikos departamentas
Viena
iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali kaita, kita,
ne mažiau svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracijos procesas.
Šalies mastu daugiau kalbama apie tarptautinę emigraciją, kai gyventojai
išvyksta į užsienio šalis, tačiau Šiaulių m. savivaldybės atveju, svarbi yra ir
vidinė migracija, kai gyventojai išvyksta į kitas Lietuvos teritorijas,
dažniausiai kitus miestus, kur yra daugiau galimybių.
Gyventojų skaičiaus kaita susijusi su tam tikrais iššūkiais, nes mažėja
vartotojų bazė ir teritorijos ekonominis aktyvumas, sunkiau išlaikyti ir
gerinti gyvenimo lygį, užtikrinti užimtumą ir pajamas, daugėja socialinių
problemų; be to, didėja infrastruktūros išlaikymo kaštai, sunkiau užtikrinti
viešųjų paslaugų prieinamumą ir patogumą (pvz.: viešasis transportas,
švietimas).
2 pav. Šiaulių
miesto demografinis senatvės koeficientas 2010-2020 m. Šaltinis – Lietuvos
statistikos departamentas
Nors
demografinės senatvės koeficientas 2020 m. (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio
amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) Šiaulių
m. savivaldybėje yra vienas mažiausių Lietuvoje – 135 pagyvenę asmenys, jis yra
didesnis nei Lietuvos vidurkis, kuris siekia 132. Todėl ir toliau jauniems
žmonėms išvykstant studijuoti ar dirbti į kitus didžiuosius miestus, užsienio
valstybes ir nebegrįžtant į gimtąjį miestą, gali būti susiduriama su problema,
kad trūkstant jaunimo, darbingo amžiaus žmonių, miestas gali pritrūkti kvalifikuotos
darbo jėgos.
|
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
|
Vyrai ir moterys
|
130
|
132
|
133
|
134
|
135
|
|
Vyrai
|
81
|
83
|
84
|
83
|
84
|
|
Moterys
|
179
|
184
|
184
|
185
|
188
|
2
lentelė. Šiaulių miesto demografinio senatvės koeficiento struktūra 2010-2020
m. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Medianinis amžius – į dvi skaičiumi
vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes visuomenę skirianti amžiaus
riba. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė yra senesnė. Šiaulių mieste šis
rodiklis 2010 m. jis sudarė 40 metų ir nors nuo 2017 m. jis išlieka nepakitęs,
bet lyginant su 2010 m. jis išaugo 4 metais.
3 pav. Šiaulių miesto gyventojų medianinis
amžius 2010-2020 m. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos
statistikos departamento duomenimis 2019 m. nedarbo lygis Šiaulių mieste siekė
4,4 proc. (4 proc. vyrų ir 4,8 proc. moterų) ir buvo mažesnis už vidutinį
Lietuvos Respublikos lygį 6,3 proc. (7 proc. vyrų ir 5,5 proc. moterų).
Remiantis
analizuojamais rodikliais, Šiaulių m. savivaldybėje yra dar pakankamai likusios
jaunos darbo jėgos, kurią būtina išlaikyti ir padidinti, t. y. kelti Šiaulių
miesto gyventojų užimtumo lygį, keisti požiūrį į jaunąją kartą:
infrastruktūros, verslumo, socialiniais, švietimo ir kt. klausimais. Gyventojų
ekonominis užimtumas yra viena pagrindinių ekonominės gerovės ir plėtros
prielaidų. 2019 m. Šiaulių m. savivaldybėje gyveno 55,2 tūkst. darbingo
amžiaus gyventojų, iš kurių vyrai sudarė 25,9 tūkst., moterys - 29,4 tūkst. Tuo
tarpu užimtų (turinčių darbą) gyventojų Šiaulių mieste skaičius sudaro 52,8
tūkst., iš kurių 24,9 tūkst. sudaro vyrai ir 27,9 tūkst. moterys.
Ženklus
registruotų bedarbių skaičiaus padidėjimas Šiaulių m. savivaldybėje buvo 2010
m. Jis siekė net 10,4 tūkst. bedarbių. Vėliau, gerėjant ekonominei situacijai,
registruotų bedarbių skaičius palaipsniui mažėjo ir didžiausias mažėjimo taškas
fiksuotas 2019 m., kai bedarbių skaičius Šiauliuose buvo 2,4 tūkst. (1,0 tūkst.
vyrų ir 1,4 tūkst. moterų).
4 pav. Darbo jėgos, užimtųjų gyventojų
ir bedarbių pasiskirstymas. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Ir nors
mieste nedarbo lygis (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų
santykis, žr. 5 pav.) nėra aukštas, bet lyginant 2017 m. kai jis sudarė 5,3
proc., ir 2019 m. kai jis sudarė - 6,0 proc. matome rodiklio kilimą. Tiesa,
šis rodiklis nėra toks blogas, koks buvo 2010 m. ekonominio nuosmukio metu, kai
rodiklis siekė 13,9 proc. Visgi, Šiaulių miesto situacija, vertinant pagal šį
rodiklį, yra žymiai geresnė nei kitų šalies miestų.
5 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus
gyventojų santykis, proc. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
|
|
Registruotų bedarbių ir darbingo
amžiaus gyventojų santykis
( proc.)
|
|
2015
|
2016
|
2017
|
2018
|
2019
|
|
Lietuvos
Respublika
|
Vyrai
ir moterys
|
8,7
|
8,1
|
7,9
|
8,5
|
8,4
|
|
Vyrai
|
9
|
8,4
|
8,2
|
8,7
|
8,5
|
|
Moterys
|
8,5
|
7,7
|
7,5
|
8,3
|
8,3
|
|
Šiaulių
m. sav.
|
Vyrai
ir moterys
|
5,7
|
5,3
|
5,3
|
5,8
|
6
|
|
Vyrai
|
5,5
|
5,2
|
5,2
|
5,5
|
5,7
|
|
Moterys
|
6
|
5,4
|
5,4
|
6,2
|
6,4
|
Šiaulių miesto
savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus duomenimis socialinės
pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos socialinėms pašalpoms 2020 m. didėjo dėl papildomos vienkartinės paramos skyrimo karantino metu.
|
Metai
|
2015
|
2016
|
2017
|
2018
|
2019
|
2020
|
|
Socialinės pašalpos
gavėjų skaičius (asm.)
|
4 738
|
3 477
|
3 040
|
3 214
|
3 190
|
4 000
|
|
Išlaidos
socialinėms pašalpoms (tūkst. Eur)
|
1 739,1
|
1 276,6
|
1 096,2
|
1 259,8
|
1 230,6
|
1 508,6
|
3 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus ir
išlaidų socialinėms pašalpoms kaita. Šaltinis – Socialinių išmokų ier kompensacijų skyrius
Ekonominiai veiksniai. Nors Šiaulių miesto ekonominiai rodikliai nėra labai aukšti tarp šalies
savivaldybių, 2019 m. Lietuvos savivaldybių indekse Šiaulių miesto savivaldybė aplenkė
Klaipėdą ir Panevėžį bei užsitikrino pirmą vietą dėl mažiausių vidutinio žemės
mokesčio tarifo, pagrindinio NT mokesčio tarifo ir vidutinio mokesčio už verslo
liudijimus. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybė laimėjo
trečią vietą, kaip savivaldybė, kuri užtikrina
palankias sąlygas verslui ir potencialiems investuotojams. Yra akcentuojama,
kad gerai vertinama ta savivaldybė, kuri efektyviai
ir skaidriai valdo turimą turtą ir biudžetą, neišplečia administracijos, turi
kuo mažiau nuosavų įmonių/įstaigų, automobilių, o savivaldybei priklausančias
nenaudojamas patalpas parduoda. Tokioje valdymo srityje Šiauliai buvo įvertinti
kaip geriausieji, tapo pirmos vietos laimėtojais aplenkę Klaipėdos ir Kauno
savivaldybes. Dar vienas geras Šiaulių
miesto rodiklis (I-ma vieta) tarp didžiųjų miestų, tai Savivaldybės skolos, skelbtų viešųjų pirkimų kiekio
ir vertės bei Savivaldybės valdymo (išlaikymo) išlaidų vertinimas.
Viena
iš prielaidų siekiant padidinti Šiaulių m. savivaldybės gyvenamosios vietos
patrauklumą bei išlaikyti jauną kvalifikuotą darbo jėgą, yra situacijos darbo
rinkoje gerinimas per verslo sektoriaus plėtros, smulkaus ir vidutinio verslo
ir verslumo gerinimo iniciatyvas. Taip pat Šiaulių m. savivaldybė vykdo ir pramoninę verslo plėtrą.
Šiaulių
mieste veikiančių įmonių skaičius nuo 2016 m., kai buvo registruotos 1 638
įmonės, pastoviai auga ir 2020 m. pasiekė 1 812 įmonių.
Smulkus ir vidutinis verslas yra modernios,
dinamiškos ekonomikos pagrindas, mažų ir vidutinių įmonių bei savarankiškai
dirbančių gyventojų plėtra didele dalimi lemia rinkos ekonomikos
konkurencingumą ir augimą. Šis verslo sektorius greičiausiai pajunta rinkos
paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas
tose srityse, kurių prekės ir paslaugos turi didžiausią paklausą, todėl smulkus
ir vidutinis verslas yra laikomas vienu iš svarbiausių ekonomikos augimo
veiksnių, turinčių esminį poveikį tiek šalies, tiek savivaldybės ūkio raidai ir
socialiniam stabilumui. Kasmet įregistruojamų mažų ir
vidutinių įmonių nežymiai kinta, kas turi įtakos verslumo rodiklio kaitai. Šiaulių mieste veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2020 m.
sudarė 2 971(žr. 6 pav.).
6 pav. 2016-2020 m. veikiančių mažų ir vidutinių
įmonių skaičius Šiaulių mieste. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas.
Kasmet įregistruojamų mažų ir vidutinių
įmonių skaičius kinta nežymiai, kas turi įtakos verslumo rodiklio kaitai. 2016
m. Šiaulių miesto verslumo rodiklis buvo 28,3 įmonės /1000 gyventojų, 2017 m. –
29,7 įmonės /1000 gyventojų, 2018 m. 29,4 įmonės/ 1000 gyventojų, 2019 m. – 29,7
įmonės/ 1000 gyventojų ir 2020 m. 29,3 įmonės /1000 gyventojų.
Tiesioginių užsienio investicijų (toliau-TUI) pagrindu
susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio
užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Investicijų
pritraukimas yra bene pagrindinis būdas siekti didesnio darbo užmokesčio ir
našumo, žemesnio nedarbo lygio. Siekiant pritraukti investicijas, turėtų būti
užtikrinamos palankios investavimo sąlygos, nekuriama administracinių,
biurokratinių barjerų norintiems investuoti. Nors TUI Šiaulių mieste nuo 2015
m. iki 2019 m. paaugo nuo 709,0 tūkst./1 gyv. iki 1817,0/ 1 gyv., TUI rodiklis
tarp didžiųjų miestų yra vienas iš mažiausių.
7
pav. Tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis 1 gyv. Eur
laikotarpio pabaigoje. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Po
ekonomikos nuosmukio, darbo užmokestis savivaldybėje kasmet nežymiai auga, 2019
m. vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1116,8 Eur/mėn. ir Šiaulių
m. savivaldybėje jis mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekia 1307,6 Eur/mėn.
Darbo ir uždarbio galimybės yra vienas iš svarbiausių motyvų, nulemiančių
vietovės patrauklumą gyventojams, todėl natūralu, kad dalis gyventojų įsilieja
į aplinkinių savivaldybių darbo rinkas arba persikelia gyventi į kitas Lietuvos
ar užsienio šalių teritorijas, kur mato geresnes
galimybes.
|
|
|
|
8 pav.
Bruto darbo užmokestis (Eur/mėn). Šaltinis –
Lietuvos statistikos departamentas
|
|
|
|
|
|
|
Darbo užmokestis (mėnesinis) | EUR
|
|
|
2015 m.
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
|
|
Bruto
|
Lietuvos
Respublika
|
Šalies
ūkis be individualiųjų įmonių
|
Vyrai
ir moterys
|
727,1
|
784,4
|
849,0
|
932,0
|
1307,6
|
|
|
Vyrai
|
788,2
|
851
|
918,3
|
998,2
|
1384,2
|
|
|
Moterys
|
668,1
|
720,1
|
781,1
|
866,3
|
1230,2
|
|
|
Šiaulių
m. sav.
|
Šalies
ūkis be individualiųjų įmonių
|
Vyrai
ir moterys
|
634,6
|
692,1
|
746,7
|
810,4
|
1116,8
|
|
|
Vyrai
|
667,4
|
734,7
|
788,8
|
828,6
|
1106,0
|
|
|
Moterys
|
599,1
|
645,3
|
698,3
|
788
|
1131,1
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 lentelė. Bruto darbo užmokestis (Eur/mėn). Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Aplinkos veiksniai. Viena iš svarbiausių
aktualijų, turinčių įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei Šiaulių miesto
savivaldybei ir miestiečiams yra aplinkos tarša ir jos prevencija, nes aplinkos oro kokybė žymia dalimi lemia gyvenamosios aplinkos
kokybę ir gyventojų sveikatos būklę. Oro kokybės problemas sukelia: lokalus oro
kokybės pablogėjimas automobilių susitelkimo vietose, senų automobilių gausa
miesto gatvėse, neekologiško kuro naudojimas energetikos įmonėse ir nuosavų
gyvenamųjų namų šildymui, pasenę oro valymo įrenginiai pramonės objektuose. Ekspertų
vertinimu, vienas iš pagrindinių - oro teršalų emisijos į atmosferą šaltinių
savivaldybėje yra autotransportas. Tikėtina, kad daugiau tokios taršos tenka
autotransportą koncentruojantiems tranzitiniams intensyvaus eismo keliams ir jų
aplinkai. 2019 m. iš apskaitomų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių
Šiaulių mieste išmesta 970,7 t. teršalų. Lyginant su 2018 m. duomenimis, iš apskaitomų
stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių per metus išmetamas teršalų kiekis
mieste 2018 m. mažėjo nuo 988,6 t iki 970,7 t.
9 pav. Išmestų teršalų į atmosferą kiekis (t). Šaltinis – Lietuvos
statistikos departamentas
Teršalų
kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus Šiaulių mieste, lyginant su
kitais Lietuvos didžiaisiais miestais, nėra labai didelis, t.y. vadovaujantis
2019 m. statistikos departamento duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybėje
vienam gyventojui per metus tenkantis teršalų kiekis yra apie 9,6 kg/gyv., t.y.
lyginant su 2018 m. yra fiksuojamas išmetamų teršalų kiekio sumažėjimas.
10 pav. Išmestų teršalų kiekis (kg/gyv). Šaltinis
– Lietuvos statistikos departamentas
Vidutinė
2018 m. kietųjų dalelių (KD10) - koncentracija Šiauliuose neviršijo ribinės
vertės (40 mg/m³) ir sudarė 31 mg/m³. Lyginant su 2017 m. tyrimų duomenimis,
dienų skaičius kai kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę
vertę sumažėjo nuo 29 iki 14 dienų. Leistinas viršijimų skaičius -35 dienos per
metus. Daugiau kaip 90 proc. tokių viršijimų nustatoma šildymo sezono metu.
Šiaulių mieste yra 8000 individualių namų valdų, kurios šildymui įprastai
naudoja kietąjį kurą.
Remiantis
Šiaulių m. savivaldybės aplinkos monitoringo 2015‒2020 m. programos duomenimis,
bendras Šiaulių miesto paviršinio vandens telkinių plotas – 1280 ha ir užima
15,7 proc. miesto teritorijos. Didžiausi miesto paviršinio vandens telkiniai:
Rėkyvos ežeras (dešimtas pagal dydį Lietuvoje, 1179 ha), Talkšos ežeras (56,2
ha), Ginkūnų ežeras (16,6 ha), Prūdelio tvenkinys (4,1 ha), Kulpės upė (25,8
km), Vijolės upelis. Vykdant
paviršinių vandens telkinių monitoringą
siekta nustatyti vandens telkinių būklę. Tyrimai parodė, kad pagal bendro azoto
koncentraciją Talkšos, Ginkūnų ežerų ekologinė būklė yra gera, Rėkyvos ežero ir
Prūdelio tvenkinio ekologinė būklė pagal bendro azoto yra vidutinė. Pagal
bendrojo fosforo koncentraciją Rėkyvos ežero ekologinė būklė yra gera,
Talkšos, Ginkūnų ežerų ir Prūdelio tvenkinio ekologinė būklė yra vidutinė.
Triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja veiklos, kurią vykdant
skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar
netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo
poveikio. Remiantis Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos atliktu
2019 m. Šiaulių municipalinės aplinkos monitoringo ataskaitos duomenimis bei
Šiaulių miesto autotransporto triukšmo kartografavimo duomenimis nustatyta, kad
didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra
kelių transportas.
Apibendrinus 2019 m. vykdytą
Šiaulių miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Šiaulių gamtinės aplinkos
kokybė yra vidutiniška ir būdinga daugumai didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau siekiant geresnės aplinkos oro kokybės, reikia mažinti eismo
srautus, todėl labai svarbu išvystyti susiekimo viešuoju transportu
infrastruktūrą bei maršrutus, propaguoti naudojimąsi ne individualiu
automobiliu, o viešuoju transportu, pėsčiomis, ar dviračiu.
Remiantis parengtu Šiaulių m. darnaus judumo planu, atliekant anketines
apklausas, buvo nustatyta, kad kelionių pasiskirstymas savaitės eigoje yra
nedaug nutolęs nuo darnaus judumo principų. Kelionių būdų struktūroje dominuoja
susisiekimas trimis būdais: automobiliu – 39,0 %, viešuoju transportu – 29,8 %
ir pėsčiomis – 26,6 %, kiti susisiekimo būdai yra epizodiniai.
Šiaulių miesto viešojo transporto
maršrutus aptarnauja vienas vežėjas – UAB „Busturas“, kas pagreitina ir
pagerina sprendimų suradimą ir priėmimą. Dėl įmonės vykdomos perėjimo prie
mažiau taršių autobusų politikos, gautas ekonominis efektas aplinkos teršimo iš
mobiliųjų taršos šaltinių srityje. 490,5 t. padidėjęs suslėgtų gamtinių dujų
sunaudojimas ir 425,1 t. sumažėjęs dyzelinio kuro sunaudojimas (lyginant si
2018 m.).
Kaip ir bendra tendencija Lietuvoje,
taip ir Šiaulių mieste, dalis kelionių atliekamų automobiliu pastoviai auga,
todėl reikia imtis priemonių skatinančių miesto gyventojus naudotis viešuoju
transportu.
2019 m. Šiaulių m. savivaldybėje automobilizacijos lygis (409 automobiliai/1000
gyv.) yra pakankamai aukštas ir turi tendeciją didėti.
11 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis
1000 gyventojų. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Labai svarbu pritaikyti susisiekimo infrastruktūrą pėstiesiems,
dviratininkams ir sudaryti saugias eismo sąlygas visiems eismo dalyviams. Nors
per pastarąjį dešimtmetį kelių eismo įvykių, registruotų Šiaulių mieste, taip
pat kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičius žymiai sumažėjo
(žr. 12 pav.), tačiau, lyginant su saugiais Europos miestais, šis skaičius yra
pakankamai didelis.
12 pav. Kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės skaičius per 11-ka
mėn. Šiauliuose. Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
13
pav. Kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičius Šiauliuose. Šaltinis
– Lietuvos statistikos departamentas
Šiaulių miesto teritorijos kompaktiškumas, nemotorizuotam transporto eismui
palankus miesto reljefas, pagrindinių traukos objektų mieste išsidėstymas ir
pasiekiamumas atstumo atžvilgiu yra pagrindiniai faktoriai, sukuriantys
palankias sąlygas bevariklio transporto infrastruktūros vystymui Šiaulių
mieste. Šiaulių m. yra pakankamai palankus dviračių transporto vystymui dėl
pakankamai lygaus reljefo, kompaktiško išplanavimo ir nedidelių atstumų tarp
pagrindinių traukos objektų, dviračių naudojimo tradicijų. Šiuo metu mieste
atgimsta dviračių transportas. Nauji dviračių takai įrengiami pagal
Savivaldybės Tarybos patvirtintą Dviračių transporto vystymo Šiaulių mieste
schemą. Pagal ją ateityje mieste turės būti nutiesta bei pažymėta apie 60 km
naujų dviračių takų su dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis.
Miesto Savivaldybė pastaruoju metu daug dėmesio skiria dviračių infrastruktūros
plėtrai, pvz. nutiestas ilgiausias takas palei Tilžės gatvę, kuris sujungia
pietinį rajoną su miesto centru. Šiaulių turizmo informacijos centas kviečia
visus pasivažinėti dviračiais po Šiaulius (yra sudaryti maršrutai) bei siūloma
dviračių nuoma.
Turizmo daromą poveikį miesto ekonomikai geriausiai atspindi
apgyvendinimo įstaigų užimtumo rodikliai, nes tyrimų duomenys patvirtina, kad
daugiausiai pinigų mieste išleidžia turistai, kurie apsistoja nakvoti bent
vienai nakčiai. Šiaulių m. savivaldybėje apgyvendinimo
infrastruktūra kiekybiniu aspektu keičiasi nežymiai. Turistų skaičius Šiaulių
mieste 2019 m. padidėjo 12,7 tūkstančiais lyginant su 2018 m.
14 pav. Apgyvendintų turistų skaičius.
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
VEIKLOS
PRIORITETAI
Po 2019 m. balandžio 18 d., įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų, buvo
pasirašyta Šiaulių miesto savivaldybės valadančiosios koalicijos 2019-2023 metų
veiklos programa „Žmogus. Bendruomenė. Savivalda“. Šioje programoje koalicijos
partneriai sutarė darbe vadovautis minėta programa ir programos pagrindu
parengtu Šiaulių miesto savivaldybės valdančiosios koalicijos 2019-2023 m.
programos įgyvendinimo priemonių planu, kuris per ateinančius kelerius metus
turės būti įgyvendintas. Įgyvendinant minėtą planą, Savivaldybės veikla yra
orientuojama į darbus miesto ūkiui ir plėtrai, investicijas ir ekonomiką,
rūpybą, bendruomenę, administraciją, mokslą, kultūrą ir sportą ir
E(I)migraciją.
Toliau pateikiama glausta informacija, ką Savivaldybės institucijos
ketina nuveikti 2021–2023 m.
Miesto ūkis ir plėtra.
Savivaldybės
kapitalo valdomos komunalinių paslaugų įmonės užtikrina optimalų paslaugų
kokybės ir kainos santykį. Šiaulių mieste vykdomas centralizuotas geriamojo
vandens ir šilumos tiekimas, nuotekų šalinimas bei planuojama plėtra. Vyrauja
sukurta ir sistemingai vystoma komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Įgyvendinant
projektą „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo
infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“ visame mieste bus įrengtos komunalinių
atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo aikštelės - 510 vnt. (474 vnt.
antžeminių aikštelių su aptvėrimu, stogeliu, rakinimu ir 36 vnt. pusiau
požeminių aikštelių), ir pastatyti 2 447 vnt. rūšiavimui skirtų konteinerių.
Įrengus konteinerių aikšteles, bus siekiama sukurti/pagerinti atskiro
komunalinių atliekų surinkimo pajėgumus (Šiaulių miesto 8 403 t). Taip pat bus
įrengta didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė (DGSA) su pakartotiniam
panaudojimui tinkamų atliekų surinkimu. Taip pat bus įvykdyta visuomenės
švietimo ir informavimo kompanija.
2021 m. Pradedamas įgyvendinti projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto / virtuvės atliekų apdorojimo
infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, kurio metu įrengtame įrenginyje
būtų apdorojamos pirminio rūšiavimo būdu iš Šiaulių miesto gyventojų surinktos
biologiškai skaidžios maisto/virtuvės atliekos.
Šiaulių miestas pasižymi
unikalia gamta, žaliais plotais, todėl yra būtina išnaudoti turimą potencialą (du dideli ežerai, iš kurių vienas miesto centre, daug žaliųjų plotų), gerinti viešųjų erdvių bei teritorijų kokybę, t.y. pritaikyti
viešąsias erdves, panaudoti gamtos resursus rekreacijai, išvystyti parkų
infrastruktūrą ir t.t. 2021 m. bus tęsiama Vilniaus
gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija. Atnaujinamas Vilniaus
gatvės pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g. nuo Tilžės g. iki Draugystės pr., Vasario
16-osios g. nuo Trakų g. iki Vytauto g.) ir atliekama joje esančio amfiteatro
rekonstrukcija (sėdimų vietų amfiteatre įrengimas, apšvietimo infrastruktūros
plėtra, želdynų sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas),
antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, universalių lauko žaidimų
įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, fontanų atnaujinimas.
Toliau tęsiama Talkšos ežero pakrantės plėtra. 2021 m.
atliekamas Talkšos ežero pakrantės prieigų ir Žuvininkų gatvės (nuo Šeduvos g.
ir Žuvininkų g. sankryžos iki Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro jojimo
skyriaus) atnaujinimas, Vakarinės ir Pietinės ežero pakrantės sutvarkymas ir
infrastruktūros gyventojų poreikiams tenkinti sukūrimas, t. y. pėsčiųjų ir
dviračių tako greta Talkšos ežero tiesimas, universalių lauko žaidimų įvairaus
amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių
infrastruktūros plėtra, apšvietimo infrastruktūros plėtra, želdynų ir
kraštovaizdžio sutvarkymas, mažosios architektūros elementų įrengimas.
2021 m.
įgyvendinant Viešųjų erdvių ir
gyvenamosios aplinkos gerinimą teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės
pr., Vytauto g., P. Višinskio g. ir Dubijos g. Draugystės pr. bus įgyvendinamas
kvartalų želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, Rūdės g. ir Kražių g.
atnaujinimas, gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijos tvarkymas, apšvietimo
infrastruktūros plėtra, esamų automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcija ir
naujų įrengimas, universalių lauko žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių
įrengimas, teritorijos pritaikymas neįgaliesiems ir bendruomenės poreikiams,
viešųjų erdvių prie Draugystės pr. esančių daugiabučių gyvenamųjų namų ir jas
jungiančio Draugystės pr. kapitalinis remontas, viešųjų erdvių prie Šiaulių
„Juventos“ progimnazijos, skvero prie Studentų svetainės ir jas jungiančios P.
Višinskio g. (nuo Vytauto g. iki Stoties g.) rekonstrukcija, įrengiant
automobilių stovėjimo vietas, užtikrinant saugų eismą prie Šiaulių „Juventos“
progimnazijos, apšvietimo infrastruktūros plėtra, viešojo transporto sistemos
prieinamumo tobulinimas (įvažų rekonstrukcija ir plėtra, sustojimo stotelių
plėtra pagal parengtus projektavimo dokumentus), žaliosios infrastruktūros plėtra,
mažosios architektūros elementų įrengimas.
2021 m. toliau tęsiamas Šiaulių m. Centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų
sutvarkymas. Šiaulių m. Centrinio parko ir Didždvario parko sutvarkymas bei
gatvių (Kaštonų alėjos, S. Lukauskio g.), sukuriančių prieigas prie parkų,
atnaujinimas, pritaikymas aktyviam šeimos laisvalaikiui, universalių lauko
žaidimų įvairaus amžiaus vaikams aikštelių įrengimas, „Skate“ parko įrengimas,
pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, apšvietimo
infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, sporto aikštelių, lauko treniruoklių
įrengimas, želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, mažosios architektūros
elementų įrengimas, teritorijos pritaikymas neįgaliesiems, esamos automobilių
statymo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, saugaus eismo priemonių
diegimas.
Įgyvendinant P. Višinskio g. viešųjų
erdvių pritaikymas jaunimo poreikiams. 2021 m. bus vykdomas viešųjų erdvių prie
Šiaulių universiteto fakultetų, bibliotekos, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų
gimnazijos ir jas jungiančios P. Višinskio g. (nuo Vilniaus g. iki Vytauto g.)
atnaujinimas, saugaus eismo priemonių diegimas, pėsčiųjų ir dviračių takų
infrastruktūros atnaujinimas, esamų automobilių stovėjimo aikštelių
rekonstrukcija ir naujų įrengimas, apšvietimo infrastruktūros plėtra, viešųjų
poilsio bei laisvalaikio zonų sutvarkymas, universalių lauko žaidimų ir sporto
aikštelių įrengimas, kitų viešųjų erdvių infrastruktūros ir mažosios
architektūros elementų įrengimas, žaliosios infrastruktūros plėtra, teritorijos
pritaikymas neįgaliesiems.
Siekiant tobulinti miesto vidaus susisiekimo sistemą,
planuojama suprojektuoti ir nutiesti naujas magistralines gatves, įrengti,
rekonstruoti, remontuoti susisiekimo komunikacijas, vykdyti keleivių laukimo
paviljonų stoginių priežiūrą, įrengti dviračių takus, vykdyti miesto gatvių bei
šaligatvių esminio pagerinimo darbus. 2021 m. planuojama pabaigti Bačiūnų g.
nuo Pramonės g. iki miesto ribos rekonstrukciją, tęsti Žemaitės g. viaduko
rekonstrukcijos darbus; Poilsio g. rekonstrukcija; Tiesos g. Rasos g. remontas.
2021 m. bus
atliekami Dainų g. pėsčiųjų tako bei Dainų parko pėsčiųjų
dviračių tako įrengimai.
Projektas „Darnus judumas ir kasdienių kelionių
modeliavimas Baltijos jūros miestuose“ - ES lėšomis dalinai finansuojamas
projektas, kurį įgyvendinant 2021 m. bus atliekamas sukurtos ir įdiegtos
mobiliosios programėlės viešojo transporto bilietų įsigijimui testavimo ir
viešinimo darbai.
Tobulinant susisiekimo sistemą mieste, bus
tiesiama vietinės reikšmės kelių infrastruktūra, asfaltuojami žvyrkeliai. Atliekami projektavimo ir nutiesimo, išasfaltavimo
ar žvyruotų gatvių individualių namų kvartaluose rekonstravimo darbai.
Įgyvendinant Šiaulių m. gatvių su žvyro danga dangos viršutinio sluoksnio
pagerinimą, planuojama priemonė „Gatvių žvyro dangos pagerinimas, įrengiant
dvigubą paviršiaus apdarą arba asfaltą gyventojams prisidedant 50 proc. darbų
vertės“. 2021 m. planuojama tęsti žvyruotų gatvių asfaltavimo ir įrengimo
darbus: išasfaltuoti Šakių g. (282 m), Prienų g. (324 m), pagerinti dangą kartu
prisidedant gyventojams Palangos g., Ganyklų g., Žiemgalių g.
Investicijos ir ekonomika. Norint pasiekti prioriteto pažangos, būtina
vystyti kryptingą bendradarbiavimą skatinant verslą ir investicijas, ypatingai
atkreipiant dėmesį į viešųjų paslaugų verslui procesų optimizavimą. Kad būtų sukurta konkurencinga verslo aplinka, bus dirbama smulkaus verslo įmonių plėtros, investicijų
pritraukimo ir miesto žinomumo didinimo linkme.
Smulkusis ir vidutinis verslas – tai lanksčiai prisitaikantis prie įvairių
pokyčių, kuriantis naujas darbo vietas bei racionaliai naudojantis išteklius,
sektorius, kuris turi lemiamą įtaką ekonomikos pokyčiams. Smulkaus verslo
įmonių plėtra yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos ir Lietuvos
politinių tikslų, todėl, siekiant skatinti verslumą, 2021
m. yra numatomas smulkaus verslo skatinimo programos realizacija, skiriant didelį dėmesį naujai besikuriančioms įmonėms, vyresnio amžiaus
asmenims ir jaunimui, ketinančiam pradėti savo verslą. Prioritetas yra smulkios
įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, jaunimas nuo 18 iki 29 m. amžiaus bei
asmenys virš 50 metų. Mieste norima
išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, todėl toliau bus vykdomos jaunimo verslumo
skatinimo priemonės, siekiant sudominti mokinius, studentus ir kitus asmenis
galimybėmis veikti savarankiškai, turėti savo verslą. 2021 m. ir toliau bus teikiamos naudingos paslaugos tiek
verslo pradžiai, tiek tolesniam verslo plėtojimui.
Kita
kryptis, kuria bus dirbama siekiant padidinti miesto konkurencingumą –
investicijų pritraukimas.
Įgyvendinant Šiaulių pramoninio parko (ŠPP) ir
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (Šiaulių LEZ) infrastruktūrą“ vystymą ir
siekiant gerinti investicinę aplinką bei pritraukti investicijas, bus
tobulinama infrastruktūra ir pagal poreikį tvarkomi sklypai, iškeliami
nereikalingi inžineriniai tinklai. Prie priemonės įgyvendinimo prisidės ir
projektas „Investicinės aplinkos gerinimas Šiaulių laisvojoje ekonominėje
zonoje ir jos prieigose“, kurio apimtyje numatytas sklypų, adresu Aviacijos g.
44, 46, 48, 50, 52 ir 54, išlyginimas ir nuotekų tinklų, internetinio kabelio,
pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, privažiavimų prie geležinkelio
infrastruktūros ir krovos aikštelių bei konteinerių aikštelių, inžinerinių
tinklų įrengimas. Toliau bus siekiama krovininio oro uosto perspektyvos
įtvirtinimo bei veiklos plėtros pritraukiant investuotojus, o bendradarbiaujant
su Šiaulių laisvosios zonos operatoriumi bus siekiama panaikinti biurokratinius
barjerus, trukdančius šios zonos plėtrai. Šiaulių m. savivaldybė vykdys ir
pramoninę verslo plėtrą. 2021 m. planuojama
vystyti Šiaulių pramoninio parko ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos
infrastruktūrą, išlygintas 6 sklypų reljefas, iš 2 sklypų iškelti inžineriniai
tinklai, laisvos ekonominės zonos teritorijoje įrengti 0,8 km šaligatvių.
Vykdant ekonominės veiklos centro infrastruktūros įrengimą, iki
sklypo ribos bus atlikti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų įrengimo, perono
apšvietimo įrengimo, lietaus nuotekų tinklų rekonstravimo darbai, įgyvendintas
perono dangos įrengimo I ir II etapas.
Siekiant
pagerinti sąlygas verslo plėtrai bus įrengiama viešojo susisiekimo infrastruktūra,
įrengiant Serbentų g. tęsinį nuo esamos Serbentų g. iki Aukštabalio g., 2021 m.
planuojam atlikti 30 proc. įrengimo darbų. Taip pat pradedamas kelio
Šiauliai-Panevėžys jungties su Šiaulių industrinio parko teritorija įrengimas.
Vystant Šiaulių oro uosto veiklą, Savivaldybės įmonė Šaulių oro
uostas ir toliau teiks aviacijos saugumo užtikrinimo bei antžemines su oro
uostų veikla susijusias paslaugas. Užtikrinti civilinės aviacijos saugumą įmonė
įpareigota LR Vyriausybės nutarimu, todėl funkcijos užtikrinimui yra
reikalingos lėšos. Savivaldybė, būdama Šiaulių oro uosto savininke, yra suinteresuota
infrastruktūros ir aviacinių paslaugų Šiaulių oro uosto teritorijoje plėtra,
todėl siekia pritraukti privačių asmenų investicijas, dėl ko reikalinga
pagerinti esamą Šiaulių oro uosto infrastruktūrą ir ją plėsti. 2021 m. bus
įrengiama infrastruktūra ir įveiklinama teritorija, besiribojanti su pramonės
parku, Šiaulių laisvąja ekonomine zona ir oro uosto teritorija. Šia priemone
siekiama pritraukti privačias investicijas, kuriančias naujas darbo vietas ir
prisidedančias prie Šiaulių miesto ir viso regiono konkurencingumo didinimo.
Priemonės tikslui pasiekti reikalinga įrengti inžinerinius tinklus (paviršinių
nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai), susisiekimo
komunikacijas, užtikrinančias patogų susisiekimą bei patobulinti infrastruktūrą
skirtą ekonominės veiklos plėtrai, kuriai aktualus ir oro transportas bei
pervežimo galimybės juo. Priemonės įgyvendinimui bus įgyvendinamas projektas
„Palankių sąlygų sudarymas ir plėtra Šiaulių mieste, kuriant papildomą
ekonominės veiklos centrą“, kurio apimtyje numatomas kelių, pritaikytų
sunkiasvoriams automobiliams, vandentiekio, nuotekų, elektros tiekimo,
apšvietimo tinklų įrengimas bei ryšių kabelio, kanalizacijos įrengimas
sklypuose Aviacijos g. 5 ir Aviacijos g. 17. Įgyvendinus priemonę bus sudarytos
sąlygos naujų investicijų pritraukimui ir kokybiškų darbo vietų sukūrimui.
2021 m. bus baigti Šiaulių turizmo informacijos
centro patalpų (Vilniaus g. 213), kuriose anksčiau buvo „Žiburio“ knygynas
atnaujinimo darbai. Jose įsikurs
Šiaulių turizmo informacijos centro biuras ir „Baltų kelio“centras. Bus atlikti
fasado ir aplinkos tvarkymo darbai, atlikti grafinio dizaino darbai viduje ir
išorėje įsigyti baldai ir kitas būtinas inventorius ir priemonės.
2021 m. planuojama įgyvendinti projektą
„Savivaldybes jungiančios turizmo informacinės infrastruktūros plėtra Šiaulių
regione“, kuris apima visas 7 regiono savivaldybes. Bus apjungti regiono
turizmo objektai į bendrus maršrutus ir trasas, įrengti informaciniai kelio
ženklai, informaciniai stendai, krypties rodyklės pėstiesiems, lankytinas
vietas jungiančių dviračių trasų, vandens turizmo trasų ženklai. Tai sudarys
sąlygas vietos ir užsienio turistams lengviau orientuotis turizmo trasose ir
maršrutuose, suteiks daugiau informacijos apie patrauklias lankytinas vietas ir
objektus Šiaulių regione.
Pradedamas įgyvendinti projektas „Baltų kultūros pažinimo skatinimas
ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“. Šio
projekto tikslas – generuoti turistų srautus Šiaulių mieste, didinant baltų
kultūros žinomumą ir turistinį pritaikomumą, tęsiant tarpvalstybinį maršrutą
„Baltų kelias“ (II LATLIT programos etapas), vadovaujantis darnaus turizmo
vystymo principais ir integruojant „Baltų kelią“ į Europos
kultūrinių-turistinių kelių žemėlapį. Pagrindinė idėja – baltų kultūros
pažinimo didinimas ir reprezentavimas tęsiant tarpvalstybinį maršrutą „Baltų
kelias“, parenkant jau egzistuojančius ir įtraukiant naujai kuriamus turistinius
objektus. Siekiama skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą Šiaulių mieste ir
regione, plėsti turistinį tarpvalstybinį maršrutą „Baltų kelias“. Laukiami
rezultatai: 7 % išaugęs turistų skaičius Šiaulių mieste iš prioritetinių
turizmo rinkų valstybių ir kitų Lietuvos miestų, sustiprintas turistinės
traukos centras Šiaulių mieste, padidėjęs baltų kultūros pažinimas projekto
įgyvendinimo teritorijoje.
Įgyvendinant „Saulės kelio“ projektą yra siekiama didinti turistų
srautus Šiaulių mieste, stiprinti Šiaulių miesto bei regiono žinomumą,
lankomumą per miestų identitetą. Pagrindinė projekto idėja – per saulę,
ryškiausią dangaus objektą, lemiantį gamtos ir žmogaus ritmą, pasaulio suvokimą,
žmogaus gyvenimo formavimą, labiausiai atsispindintį kultūros reiškiniuose,
tradicijose, ypatingai – Šiaulių, Joniškio, taip pat ir Jelgavos miestų
identitetuose, kurti 4 tarpvalstybinius maršrutus, kurti / plėtoti renginius
akcentuojant 4 metų laikus, 4 pasaulio sukūrimo elementus, 4 žmogaus gyvenimo
tarpsnius. Taip pat siekiama kurti ir didinti bendrą miestų pažinimą,
svetingumo ir turistinio patrauklumo įvaizdį. Siekiant mažinti turistinį
sezoniškumą, veiklomis orientuojamasi į metų laikus, kai yra mažiausias turistų
skaičius. Laukiamas rezultatas - 6 % išaugęs turistų skaičius
Šiaulių mieste iš prioritetinių turizmo rinkų valstybių ir kitų Lietuvos
miestų, sustiprinta saulės tapatybės raiška Šiaulių mieste bei Šiaulių miesto
ir saulės suvokimo sąsaja baltų projekto įgyvendinimo teritorijoje. Minėto
projekto apimtyje bus vykdoma papriemonė „Įgyvendinti religinio turizmo ir
piligrimystės skatinimo veiklas“. Jos tikslas - skatinti turistus lankytis
Raseinių, Kelmės, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste, skleisti religinio
turizmo ir piligrimystės šalyje idėjas, prisidėti prie turistinių srautų
didinimo šiose regionuose, visuomenės švietimo, skatinimo lankytis bei pažinti
religinius ir kultūrinius objektus. Bus parengta ir patvirtinta bendrą
Religinio turizmo Lietuvoje skatinimo programa ir priemonių planas, 2021 m.
numatomos 8 veiklos.
2021 m. bus siekiama darniai vystyti
nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidą ir atgaivinimą, planuojama
organizuoti Europos paveldo dienų renginius skirtus visuomenei, siekiant ją
supažindinti su Šiaulių mieste esančiu kultūros paveldu, parodyti tai, kas
paprastai yra visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią
kultūros paveldo sritį.
Rūpyba.
Visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra vystyti ir
pritaikyti infrastruktūrą ir paslaugas, kurios būtų skirtos senyvo amžiaus
asmenų priežiūrai. Siekiant socialinių paslaugų prieinamumo, Savivaldybės administracija yra sudariusi socialinės globos finansavimo
sutartis su 39 socialinę globą teikiančiomis įstaigomis dėl senyvo amžiaus
asmenims, asmenims su negalia ir sunkia negalia teikiamos trumpalaikės ar
ilgalaikės socialinės globos. Siekiant
socialinių paslaugų prieinamumo, išplėtotas socialinių paslaugų teikimo
tinklas. 4 savivaldybės biudžetinės įstaigos (Šiaulių m. savivaldybės
socialinių paslaugų centras, Šiaulių m. savivaldybės globos namai, Šiaulių m.
savivaldybės vaikų globos namai ir Kompleksinių paslaugų namai
"Alka") teikia socialines paslaugas įvairioms asmenų grupėms.
2021 m. ir toliau bus įgyvendinama būsto pritaikymo neįgaliesiems
programa, kai bus organizuojamas būsto ir aplinkos pritaikymas neįgaliems asmenims, turintiems judėjimo ir
apsitarnavimo funkcijų sutrikimų. Šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo
stiprinimas yra užtikrinamas pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką. Būsto
pritaikymo darbai atliekami iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų ir Savivaldybės biudžetų lėšų. Iš valstybės lėšų
dengiama ne daugiau kaip 60 proc., iš Savivaldybės – ne mažiau kaip 40 proc.
būsto pritaikymo išlaidų. Finansuojami
būsto pritaikymo darbai, kompensuojamos sensorinių priemonių įsigijimo
išlaidos.
Įgyvendinant projektą „Integrali pagalba į namus
Šiaulių mieste“ siekiama padėti šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius
namuose, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, asmenims teikiamos socialinės
globos ir slaugos paslaugos. Minėtas paslaugas gauna apie 150 asmenų.
Įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Šiaulių miesto
savivaldybei“–toliau bus organizuojamas kompleksinių paslaugų šeimai teikimas,
kartu vykdant prevencinę veiklą ir siekiant įgalinti asmenį įveikti iškilusias
problemas. Įkurti bendruomeniniai šeimos namai centrinėje ir pietinėje miesto
dalyje, taip užtikrinant kompleksinių paslaugų teikimą kuo arčiau gyvenamosios
vietos. Yra teikiamos paslaugos: pozityvios tėvystės mokymai, individualios
konsultacijos susiduriantiems su sunkumais auginant vaikus, smurtą patyrusiems
asmenims, smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams, grupiniai pozityvios
tėvystės užsiėmimai, atvejo vadybos paslauga, šeimos terapija, sveikos
gyvensenos įgūdžių ugdymas ir priklausomybių prevencija, šeimų mokyklėlė,
bendravimo įgūdžių mokymai poroms, mediacija, vaikų priežiūros paslaugos
(vaikams nuo 3 m. iki mokyklinio amžiaus). Paslaugas gauna apie 177 asmenų
(šeimų).
Įgyvendinant projektą „Vaikų socialinės integracijos
skatinimas Jelgavos ir Šiaulių miestuose“ vyks tarpvalstybinis pasienio regiono
šalių bendradarbiavimas (Jelgavoje ir Šiauliuose), 2021 m. bus dalijamasi
ankstesne patirtimi, vykdoma socialinių paslaugų plėtra, išbandant naujas
socialines paslaugas (darbas su jaunimu gatvėje, teisinės ir psichologų
paslaugos globėjams, įtėviams ir kt.), teikiamos konsultacijos. Projektas
pradėtas įgyvendinti 2020 m. pabaigoje.
Įgyvendinant
projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto
ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, investicijos bus skirtos
socialinės globos namų deinstitucionalizacijos įgyvendinimui, kuriant naują
socialinių paslaugų infrastruktūrą (apgyvendinimo) bendruomenėje (4 grupinius
gyvenimo namus), tai padės sumažinti stacionariose įstaigose gyvenančių proto
ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų skaičių ir prisidės prie to, kad
nauji paslaugų gavėjai, šiuo metu negyvenantys globos įstaigose, nebepatektų į
jas dėl išvystytų paslaugų bendruomenėje. Taip pat bus
rekonstruojamas kompleksinių paslaugų namų ,,Alka“ pastatas, kuriame bus
įrengtas slaugos padalinys ir socialinės dirbtuvės (Vilniaus g. 303).
Gavus finansavimą projektui "Paslaugų centro vaikams įkūrimas
Šiaulių regione", kurį įgyvendinant bus gerinamos kompleksiškai ir
individualizuotai teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams,
plėtojama šių paslaugų infrastruktūra bendruomenėje. Paslaugų centre vaikams su
negalia paslaugos būtų teikiamos ne tik vaikams su negalia, bet ir jų šeimos
nariams, taip siekiant gerinti ne tik vaikų fizinę ir emocinę sveikatą, bet
skiriant dėmesį visai šeimai kaip visumai. Projekto įgyvendinimo metu
bus atnaujinamas Socialinių paslaugų centro pastatas (Soties g. 9C).
Bendruomenė.
Įgyvendinant tikslą – vystyti ir puoselėti gyvenamąją
ir viešąją aplinką, patrauklią gyventi, dirbti, tobulėti, jau
antrus metus iš eilės Savivaldybės administracija įgyvendina Dalyvaujamąjį
biudžetą, kai miesto gyventojai siūlo projektų idėjas gyvenamajai aplinkai
gerinti ir balsavimo metu yra pritariama projekto idėjos įgyvendinimui. 2020 m.
laimėjo gyventojų iniciatyva, kuria buvo siekiama padidinti Rėkyvos ežero, kaip
rekreacinės zonos patrauklumą, įrengiant prie ežero tilto poilsio ir apžvalgos
aikštelę. 2021 m. bus pradėtas įgyvendinti Poilsio gatvės kraštovaizdžio
sutvarkymas, kai bus siekiama sutvarkyti kraštovaizdį šalia Poilsio gatvės ir
Rėkyvos ežero išnaikinant krūmynus ir išvalant šalia esančius tvenkinius.
Sutvarkytoje teritorijoje bus formuojamas pušynas.Taip pat Dainų parke bus
įrenginėjama Pumptrack dviračių ir riedučių trasa.
Šiaulių
m. savivaldybės administracija, įgyvendindama
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau –
Įstatymas) nuostatas, jaunoms šeimoms, kurios įsigyja pirmą būstą Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir atitinka kitus Įstatyme numatytus reikalavimus,
nustato teisę (išduoda pažymas) į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto
kreditą. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, jaunoms šeimoms, auginančioms
vaikų ir turinčioms teisę į paramą būstui įsigyti, teikiama 10 ar 20 proc.
subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.
2021m. numatoma jaunoms šeimoms nusipirkusiems pirmą būstą, kompensuoti
patirtas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto vertės nustatymu, notaro
paslaugų mokesčiais (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, hipotekos
įregistravimu, patikros registruose mokesčiu ir kt.).
Kad
būtų užtikrinta saugesnė aplinka miestiečiams ir miesto svečiams, bus kompleksiškai įgyvendinamos ir koordinuojamos nusikaltimų
prevencijos priemonės, susijusios su gyventojų saugumo stiprinimu ir saugios
Savivaldybės aplinkos kūrimu. Bus tęsiamas bendradarbiavimas su miesto teisėtvarkos
institucijomis, planuojama pasirašyti
ne mažiau 7 Šiaulių m. savivaldybės nusikaltimų prevencijos tikslinių programos
projektų įgyvendinimo ir finansavimo sutarčių su miesto teisėtvarkos
institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis
pagal Šiaulių miesto savivaldybės 2020–2022 nusikaltimų prevencijos programą.
Skatinant
Šiaulių miesto gyventojų visuomeniškumą ir bendruomeniškumą yra remiama jaunimo
ir nevyriausybinių organizacijų veikla bei finansuojami jaunimo (toliau - JO) ir su jaunimu
dirbančių organizacijų (toliau - SJDO) projektai, taip pat nevyriausybinių
organizacijų veikla, jų plėtra. Šių priemonių tikslinės grupės – jaunimo ir su jaunimu
dirbančios organizacijos bei neformalios jaunimo grupės, nevyriausybinės
organizacijos, registruotos ir veikiančios Šiaulių mieste. Siekiant užtikrinti kryptingą jaunimo politikos
įgyvendinimą, skatinamas jauno žmogaus aktyvus dalyvavimas visuomeninėje
veikloje, įgūdžių lavinimas ir įsitraukimas į miesto gyvenimą. Priemonės
tikslinė grupė – jauni žmonės (14–29 metų amžiaus), jaunimo organizacijos, su
jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, atviri jaunimo
centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, registruotos ir veikiančios Šiaulių
mieste. Skatinant aktyvų jaunimo dalyvavimą įvairiose veiklose (visuomeninėje,
socialinėje, savanorystės, pilietinėje ir kt.) bus siekiama užtikrinti jaunų
žmonių (neformalių jaunimo grupių), jaunimo organizacijų (toliau – JO) ir su
jaunimu dirbančių organizacijų (toliau – SJDO) nuolatinę ir ilgalaikę
projektinę veiklą. 2021 m. Šiaulių miesto savivaldybė finansuos jaunimo
iniciatyvų projektus, kuriais siekiama gerinti JO ir SJDO veiklos kokybę ir
efektyvumą, spręsti įvairias jaunimo problemas, didinti jaunų žmonių aktyvumą
ir užimtumą. Jaunimo iniciatyvų projektų prioritetus kasmet teikia Šiaulių
miesto savivaldybės jaunimo reikalų taryba, atsižvelgdama į nacionalinės
jaunimo politikos aktualijas, juos įsakymu tvirtina Savivaldybės
administracijos direktorius.
Siekiant užtikrinti atvirojo darbo su jaunimu formų plėtrą ir
kokybę būtina kurti ar palaikyti atvirus jaunimo centrus ir atviras jaunimo
erdves bei užtikrinti darbo su jaunimu gatvėje plėtrą. Jaunų žmonių
įsitraukimas į savanorišką veiklą sudaro sąlygas skatinti pilietiškumą, didinti
visuomeninį aktyvumą, įgyti darbinių įgūdžių. Jaunimo savanoriška veikla bus
užtikrinama įgyvendinant savanoriškos veiklos Savivaldybėje modelį bei
palaikant tarptautinę savanorišką tarnybą.
Skatinant šiauliečių sąmoningumą, dalyvaujama Šiaulių vietos veiklos
grupės strategijos, kurios tikslas – pagerinti
įsidarbinimo galimybes ir padidinti vietos bendruomenės socialinę integraciją,
išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius, veiklų
įgyvendinime, taip pat įgyvendinama bendradarbiavimo su Šiaulių miesto
savivaldybės teritorijoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis programa, vystant
miestui svarbius projektus. 2021 m. planuojama pasirašyti 5 projektų finansavimo
sutartis.
2021 m. numatoma skirti ne mažą
dėmesį kultūros sričiai, skatinant ir remiant kultūrines
iniciatyvas mieste. Aktyvus miesto kultūrinis
gyvenimas užtikrinamas finansuojant kultūros projektus. Šis dalinis finansavimas būtinas
svarbiausių Šiaulių miesto kultūros ir meno sričių – muzikos, teatro, šokio,
vizualiojo meno, literatūros, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros
paveldo – projektams realizuoti.
Įgyvendinant Regioninio kultūros
projektų finansavimo modelį ir Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo
programą, finansuojamą 2021 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis bus iš dalies
finansuojami ir Šiaulių miesto kultūros projektai, atitinkantys Tolygios
kultūrinės raidos Šiaulių apskrities prioritetus.
Toliau tęsiant projekto „Darnaus judumo priemonių diegimas Šiaulių mieste“
įgyvendinimą, 2021 m. bus įgyvendinta 1 darnaus judumo priemonė. Šiaulių m.
gatvių elementai (šaligatviai, pėsčiųjų takai, perėjos ir kt.) bus pritaikyti
specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Bus įgyvendinamos šios darnaus judumo
plano priemonės: „Fizinės aplinkos pritaikymas žmonėms su regėjimo negalia“ ir
priemonė „Šaligatvių kapitalinis remontas pritaikant specialiųjų poreikių
turinčių žmonių poreikiams“. 2022 metais Šiaulių miesto Dubijos-Serbentų g.
sankryžoje bus įrengtas išmanusis šviesoforas ir kiti būtini elementai, skirti
eismo srautams valdyti, kontroliuoti, informuoti apie eismo srautus ir sąlygas.
Bus įgyvendinama darnaus judumo priemonė „Reguliuojamų sankryžų modernizavimas
diegiant išmaniuosius šviesoforus pagrindinėse miesto sankryžose“.
Ir toliau bus skiriamas dėmesys sveiko gyvenimo būdo populiarinimui nuo pat
vaikystės, sveikam senėjimui, mažinant sergamumą,
ligotumą, invalidumą, sudarant prielaidas ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui.
Tuo tikslu Šiauliuose bus organizuojami renginiai, užsiėmimai,
skatinantys gyventojus judėti. 2021 m. bus tęsiamas
sveikatinimo iniciatyvų ir prevencinių programų vykdymas pagal poreikį,
organizuojamas ir iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos
finansuojamas sveikatinimo projektų įgyvendinimas Šiaulių mieste. 2021 m. taip
pat bus vykdomos sveikatinimo iniciatyvos ir prevencinės programos pagal
poreikį ir pagal epideminę situaciją dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos)
Šiaulių mieste.
Toliau įgyvendinamos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo
priemonės:
1. Šiaulių miesto gyventojų ir įstaigų konsultavimas dėl klausimų,
susijusių su COVID-19 (koronaviruso infekcijos), asmenų izoliavimo
organizavimas, Savivaldybei priklausančių saviizoliacijos patalpų dezinfekcijos
ir valymo darbų organizavimas;
2. Mobilaus punkto darbo koordinavimas, Šiaulių miesto gyventojų ir
įstaigų konsultavimas dėl klausimų, susijusių su Mobiliu punktu. Mobiliame
punkte esančių konteinerinių patalpų dezinfekcijos ir valymo darbų
organizavimas.
2021 m. bus siekiama pritraukti gydytojus specialistus į
Šiaulių miestą bei išlaikymui jame. Planuojama
finansuoti 6 trūkstamos specialybės rezidentų gydytojų studijas
Siekiant vykdyti triukšmo prevenciją 2021 m. ir
įgyvendinus projektą "Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių
(triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje"
bus įdiegtos 2 saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės.
Įgyvendinant projekto „Eismo saugumo priemonių įdiegimas Šiaulių
mieste“ veiklas, siekiama plėtoti susisiekimą vietinės reikšmės keliais
Šiauliuose didinant eismo saugumą, išspręsti nesaugaus eismo Šiaulių m.
problemą didžiausią poreikį saugaus eismo priemonėms turinčiose miesto vietose.
Buvo įvertintas saugaus eismo priemonių poreikis Šiaulių mieste ir sudarytas
planuojamų įgyvendinti priemonių sąrašas. Šiaulių vietos, kuriose nustatytas
eismo saugą didinančių priemonių poreikis, į sąrašą įtrauktos remiantis šiais
prioritetais: juodosios dėmės, vietos prie švietimo įstaigų (lopšelių –
darželių, progimnazijų, gimnazijų, specialiųjų ugdymo įstaigų). Šiose vietose
eismo saugos priemonių nėra, jų mažai arba būtina keisti (perėjų šviesoforinę
signalizaciją, greičio ribojimo priemones, perėjų kryptinį apšvietimą,
šviesoforines signalizacijos sistemas).
Kad būtų galima užtikrinti miesto gyventojų saugumą,
2021 m. planuojamas gatvių apšvietimo dispozicijoje esančių vaizdo kamerų
prijungimas prie savivaldybės administracijos valdomos vaizdo stebėjimo kamerų
sistemos, taip pat 2 gatvėse įrengti viešųjų vietų vaizdo stebėjimo sistemas.
Siekiant
sutvarkyti ir išvalyti praeityje užterštas teritorijas, 2020 m. įgyvendintas
projektas „Buvusios naftos bazės su aplinkinėmis teritorijomis Šiaulių m.,
Aviacijos g., sutvarkymas (4462)“ kurio metu buvo valoma užteršta Laisvosios
ekonominės zonos ir teritorija. 2021 m. baigiamos projekto įgyvendinimo
procedūros ir teikiamos galutinės ataskaitos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
2020 metais buvo pasirašyta finansavimo sutartis dėl buvusių naftos
bazių su aplinkinėmis teritorijomis Aviacijos g. Šiaulių mieste (potencialus
taršos židinys Nr. 4463, 4464) bei buvusios karinės teritorijos Aviacijos g.
Šiaulių mieste (potencialus taršos židinys Nr. 11555, 11556, 11557) išvalymo
nuo teršalų projekto įgyvendinimo. Projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos
Kariuomene. 2020 m. pasirašyta sutartis dėl teritorijos valyo darbų, kurie bus
vykdomi iki 2023 m. III ketvirčio.
Mokslas, sportas, kultūra
Siekiant toliau tobulinti kūno kultūros ir sporto sistemą, formuoti
bendruomenės narių sveiką gyvenseną labai svarbu per sportą skatinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, todėl toliau
bus vykdomos programos neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, įgyvendinamos
vaikų užimtumo ir prevencinės programos. 2021 m. planuojama pradėti sporto
komplekso (futbolo ir regbio maniežo) statybos techninio projekto parengimo
darbus.
Nuo 2017 m. vykdomas Šiaulių m. savivaldybės ir miesto teritorijoje
veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programų finansavimas, kurį
planuojama tęsti 2021 metais. Patvirtintas tvarkos aprašas reglamentuoja
programų finansavimą konkurso būdu ir lėšų skyrimą, atsižvelgiant į einamųjų
metų prioritetus, kuriuos rekomenduoja Šiaulių miesto švietimo taryba. Siekiant
vystyti aukštąjį mokslą ir profesinį rengimą Šiauliuose, stiprinant inžinerinių
studijų patrauklumą, didinant mokinių kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą
ir gebėjimų ugdymą gamtos mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos ir
meno kontekste, Savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių m. aukštųjų mokyklų,
profesinio rengimo centro ir verslo įmonių STEAM, STEAM JUNIOR ir INOSTART
programų finansavimo tvarkos aprašą ir Inžinerijos ir informatikos mokslų
krypties studijų Šiaulių mieste paramos skyrimo tvarkos aprašą. Vadovaujantis
šiais Aprašais lėšos numatytos STEAM, STEAM JUNIOR ir INOSTART programoms
įgyvendinti bei finansinei paramai skirti asmenims, studijuojantiems
inžinerijos ir informatikos mokslų krypties bakalauro ir magistrantūros studijų
programas Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje veikiančiose aukštosiose
mokyklose ir aukštos kvalifikacijos dėstytojams, atvykstantiems dėstyti į
Šiaulių m. savivaldybės teritorijoje veikiančias aukštąsias mokyklas pagal
minėtų mokslų krypties studijų programas. Taip pat pagal 2018 m. Šiaulių m.
savivaldybės tarybos patvirtintą Studijų Šiaulių mieste paramos skyrimo tvarkos
aprašą, kuriuo vadovaujantis plane numatomos lėšos stipendijoms, tęsiamas
studijų paramos skyrimas sutartis iki 2020 m. sudariusiems ir pažangiai
studijuojantiems studentams. Visi Šiaulių miesto mokiniai ir mokytojai turi
galimybę naudotis lietuvių autorių ir knygų lietuvių kalba mokyklinio amžiaus
skaitytojams internetine duomenų baze. Mokiniai gali skaityti programinę ir
laisvai pasirenkamą literatūrą pasitelkiant jiems patogias technologines
priemones – kompiuterius, planšetus, išmaniuosius telefonus. Minėtos duomenų
bazės prenumerata trunka 3 metus (iki 2021m. imtinai). Siekiant efektyvesnio ir
įdomesnio mokymosi turinio įsisavinimo, tobulinamas šiuolaikiškas ugdymas,
miesto mokyklose sukurtos skaitmeninės mokymosi aplinkos, kasmet vykdomi
mokymai bei konsultacijos mokytojams ir mokyklos administracijai. Mokiniai ir
mokytojai turi galimybę dirbti su skaitmeniniais vadovėliais ir jų komplektais,
gali dirbti su įvairaus tipo skaitmeninėmis užduotimis. Diferencijuotas ir
individualizuotas mokymas(is) tampa efektyvesnis, lengviau analizuojami mokinių
pasiekimai. Visoms bendrojo ugdymo mokykloms suteiktos skaitmeninio mokymosi
turinio licencijos, 2021-2022 mokslo metais numatoma naudotis išplėtotomis
skaitmeninėmis aplinkomis, organizuoti tolimesnius mokymus visų mokyklų
mokytojams. Kasmet visoms mokykloms suteikiamas „kultūros krepšelis“, kuriuo pasinaudodami
mokiniai turi galimybę lankytis visuose Šiaulių regiono muziejuose nemokamai.
Siekiant gerinti mokinių pasiekimų rezultatus, Šiaulių miesto savivaldybė
įgyvendina ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Mokinių ugdymosi pasiekimų
gerinimas diegiant kokybės krepšelį“. Minėtame projekte dalyvauja 6 miesto
mokyklos. Skiriant papildomą konsultavimą ir finansavimą, šių mokyklų mokiniams
bus sudarytos sąlygos ugdymo(si) pasiekimų gerinimui, veiklai tobulinti,
gerosios patirties sklaidai ir geros mokyklos požymių raiškai. Tikimasi, kad
įgyvendinus projektą, sumažės bendrojo ugdymo kokybės skirtumai tarp
savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų
Siekiant spręsti netolygaus socialinės infrastruktūros išvystymo
problemas, pagerinti besimokančių moksleivių sąlygas ir padidinti mokinių
skaičių toliau nuo miesto centro nutolusioje miesto dalyje Rėkyvoje, 2021 m.
bus tęsiama Rėkyvos progimnazijos pastato rekonstrukcija Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų
lėšas 2021 m. bus baigtas įgyvendinti lopšelio-darželio „Kregždutė“
modernizavimas.
Vienas iš Kultūros plėtros programos tikslų – sukurti
modernių, patrauklių, kultūrinei veiklai pritaikytų įstaigų infrastruktūrą ir
sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai. 2020 m. pradėti Šiaulių
miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ pastato rekonstrukcijos ir priestato
statybos darbai, modernizuojant pastatą ir pritaikant jį šiuolaikinėms
koncertinėms veikloms, siekiant sudaryti komfortiškas darbo sąlygas atlikėjams.
2021 m. planuojama pastatyti 3 aukštų priestatą ir jame įrengti sales trijų
orkestrų repeticijoms, grimo kambarius atlikėjams. Pagrindiniame pastate
planuojama išplėsti sceną 250 kv. m., atnaujinti scenos apšvietimo ir
įgarsinimo įrangą, optimizuoti salės akustines savybes ir kt. 2021 m. planuojama
atlikti 100 proc. rekonstrukcijos ir statybos darbų.
Projekto „Šiaulių miesto centrinio parko estrados modernizavimas
ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbai pradėti 2020 m.:
suformuotas pylimas, išlietos tribūnos, įrengta požeminė komunikacija. 2021 m.
planuojama įrengti visą estrados infrastruktūrą: 5000 vietų tribūnas, sceną,
lengvos konstrukcijos balno formos scenos stogą, pastatyti ir įrengti pagalbinį
pastatą, įrengti laiptus ir nuovažą neįgaliesiems, įsigyti reikalingą įrangą.
2021 m. planuojama atlikti 100 proc. modernizavimo darbų.
2021–2023
M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PROGRAMOS, ATITINKANČIOS ŠIAULIŲ MIESTO
ILGALAIKIUS PRIORITETUS
|
Šiaulių
savivaldybės plėtros prioritetai
|
Programos
kodas
|
Programos
pavadinimas
|
Programos
koordinatorius
|
|
Aktyvi, kūrybinga
ir atsakinga bendruomenė
|
02
|
Kultūros plėtros
programa
|
Žmonių gerovės ir
ugdymo departamento Kultūros skyrius
|
|
07
|
Sporto plėtros
programa
|
Žmonių gerovės ir
ugdymo departamento Sporto skyrius
|
|
08
|
Švietimo prieinamumo
ir kokybės užtikrinimo programa
|
Žmonių gerovės ir
ugdymo departamento
Švietimo skyrius
|
|
09
|
Bendruomenės
sveikatinimo programa
|
Sveikatos skyrius
|
|
10
|
Socialinės
paramos įgyvendinimo programa
|
Žmonių gerovės ir
ugdymo departamento
Socialinių paslaugų
skyrius
|
|
Konkurencinga
verslo aplinka
|
01
|
Miesto
urbanistinės plėtros programa
|
Urbanistinės
plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos
skyrius
|
|
05
|
Miesto ekonominės
plėtros programa
|
Strateginės
plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyrius
|
|
06
|
Savivaldybės
turto valdymo ir privatizavimo programa
|
|
11
|
Savivaldybės
veiklos programa
|
Bendrųjų reikalų
skyrius
|
|
Draugiška gamtai
kokybiška gyvenamoji aplinka
|
03
|
Aplinkos apsaugos
programa
|
Urbanistinės plėtros
ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius
|
|
04
|
Miesto
infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir plėtros programa
|
Šiaulių miesto savivaldybės strateginiai
tikslai ir vertinimo rodikliai
Siekiant
įgyvendinti patvirtintus prioritetus, buvo suformuluoti Savivaldybės strateginiai
tikslai:
01 tikslas. Užtikrinti
visuomenės poreikius tenkinančių ŠVIETIMO, KULTŪROS, SPORTO, SVEIKATOS IR
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ kokybę ir įvairovę
Tikslui pasiekti vykdomos
programos:
02 Kultūros plėtros programa
Asignavimų planas – 8 816,5 tūkst. Eur
07 Kūno kultūros ir sporto plėtros programa
Asignavimų planas –6 526,8 tūkst. Eur
08 Švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo programa
Asignavimų planas –74 637,6 tūkst. Eur.
09 Bendruomenės sveikatinimo programa
Asignavimų planas – 2 521,5 tūkst. Eur
10 Socialinės paramos įgyvendinimo programa
Asignavimų planas – 46 257,9 tūkst. Eur.
|
Vertinimo kriterijaus kodas
|
Efekto vertinimo kriterijai
|
Siektinos reikšmės 2023 m
|
|
E-01-01
|
Gyventojų skaičius
|
Ne mažiau 100,0
|
|
E-01-02
|
Vidutinė
tikėtina gyvenimo trukmė m.
|
> 79
|
|
E-01-03
|
Vaikų
ir jaunimo dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus proc.
|
>33
|
|
E-01-04
|
Besimokančių
ir studijuojančių Šiauliuose dalis nuo viso gyventojų sk. proc.
|
>27
|
02 tikslas. EFEKTYVIAI PANAUDOJANT ŽMOGIŠKUOSIUS
IR FINANSINIUS RESURSUS SUFORMUOTI palankią aplinką investicijų pritraukimui
Tikslui pasiekti
vykdomos programos:
01 Miesto urbanistinės plėtros programa
Asignavimų planas –947,2 tūkst. Eur
05 Miesto ekonominės plėtros programa
Asignavimų planas – 12
227,0 tūkst. Eur
06 Savivaldybės turto valdymo ir privatizavimo
programa
Asignavimų planas – 179,4 tūkst.
Eur.
11 savivaldybės veiklos programa
Asignavimų planas –16 212,5 tūkst.
Eur.
Efekto kriterijai:
|
Vertinimo kriterijaus kodas
|
Efekto vertinimo kriterijai
|
Siektinos reikšmės 2023 m.
|
|
E-02-01
|
Vidutinis mėnesinis (bruto)
darbo užmokestis Eur
|
>1200
|
|
E-02-02
|
Tiesioginės
užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Eur
|
>1900
|
|
E-02-03
|
Gyventojų pasitenkinimas savivaldybės darbu proc.
|
> 8
|
03 tikslas.
Kurti kokybišką gyvenamąją aplinką
Tikslui pasiekti vykdomos
programos:
03 Aplinkos apsaugos programa
Asignavimų planas –6 865,0 tūkst. Eur.
04 Miesto infrastruktūros objektų priežiūros, modernizavimo ir
plėtros programa
Asignavimų planas – 29 196,6 tūkst. Eur.
|
Vertinimo kriterijaus kodas
|
Efekto vertinimo kriterijai
|
Siektinos reikšmės 2023 m.
|
|
E-03-01
|
Išmetamų teršalų į atmosferą iš stacionarių taršos
šaltinių kiekis, tenkantis vienam gyventojui, t
|
7
|
|
E-03-02
|
Avaringumo
lygis (kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, sk.)
|
<90
|
|
E-03-03
|
Nusikalstamų
veikų skaičius 100 000 gyventojų
|
<1 700
|
|
E-03-04
|
Šiaulių miesto
kaip patrauklios gyvenamosios vietovės vertinimas (balai iš 10)
|
8
|
PRIDEDAMA. 2021–2023 m. programų tikslų, uždavinių, priemonių,
priemonių išlaidų ir produktų vertinimo kriterijų suvestinė (11 programų).
___________________________