Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Keičiantis Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. T-385 2008-12-18
Padalinys: ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2008 m. gruodžio 18 d. Nr. T-385

Šiauliai

 

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į  Šiaulių miesto savivaldybės mero 2008 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr. M-102 sudarytos darbo grupės naujos redakcijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentui parengti siūlymus,  Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

            1. Patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama).

            2. Pripažinti netekusiais galios:

            2.1. Šiaulių miesto tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento“1 punktą;

            2.2. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl Šiaulių miesto tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalinio pakeitimo“;

            2.3. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 451 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto tarybos veiklos reglamento“ dalinio pakeitimo“;

            2.4. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. T-618 „Dėl Šiaulių miesto tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;

            2.5. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. T-637 „Dėl Šiaulių miesto tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ pakeitimo ir papildymo“ 1 punktą;

            2.6. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. T-845 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;

            2.7. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T-224 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 184 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“.

            3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., o sprendimu patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 16, 164, 165, 166, 167, 168, 201, 203 punktai - nuo naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų.

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Genadijus Mikšys

______________

 

 

 

                                                                                      PATVIRTINTA
                                                                                       Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
                                                                                       2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-385

2009 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-372 redakcija

                                                                                    

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) veiklos formas ir tvarką, Tarybos kolegijos (toliau – Kolegija), komitetų darbo tvarką, Tarybos laikinųjų ir nuolatinių komisijų sudarymo tvarką, reglamentuoja Savivaldybės mero (toliau – meras) veiklą ir jo pavadavimo procedūrą, taip pat kitus klausimus, įstatymų priskiriamus reglamento reguliavimo sričiai.

2. Šiaulių miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per nuolatinių Šiaulių miesto gyventojų išrinktą Tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas Savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.

3. Savivaldybėje, be atstovaujamosios institucijos – Tarybos, veikia ir vykdomoji (vykdomosios) Savivaldybės institucija (institucijos) – Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius), Administracijos direktoriaus pavaduotojas (-ai) (kai ši (šios) pareigybė (-ės) steigiama (-os) ir kai šiai (šioms) pareigybei (-ėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai).

4. Taryba, meras, Kolegija, komitetai ir komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, šiuo reglamentu.

5. Vietos savivaldos principai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

6. Reglamento sąvokos atitinka Vietos savivaldos įstatyme vartojamas sąvokas.

II. TARYBOS VEIKLOS FORMOS

7. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Kolegija, komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Tarybos sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas), Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius, meras ir Administracijos direktorius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir šio reglamento nustatyta tvarka kontroliuoja jų įgyvendinimą.

8. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus šiame reglamente nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą.

9. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose, Kolegijoje (jei ji sudaryta) ir Tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

10. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas.

11. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcijos gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, išsirenka vadovą.

12. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą. Apie frakcijos įkūrimą meras turi paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.

13. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.

III. TARYBOS POSĖDŽIAI

14. Tarybos įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai.

15. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.

16. Išrinktos naujos Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir Tarybos narys jame prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

17. Tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai Savivaldybės institucijai ar įstaigai. Konkrečius įgaliojimus, priskirtus Tarybos paprastajai kompetencijai, Taryba savo sprendimu gali pavesti vykdyti Administracijos direktoriui arba Administracijos direktoriaus pavaduotojui (-ams) (jeigu ši (šios) pareigybė (-ės) steigiama (-os). Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti Tarybos paprastajai kompetencijai priskirtų ir vykdomajai institucijai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.

18. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.

19. Pirmąjį išrinktos naujos Tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia vietinėje spaudoje. Pirmajame išrinktos naujos  Tarybos posėdyje, kuriam pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, svarstomi du klausimai:

18.1.Priimamas sprendimas dėl Administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo  (-ų)) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo (jų) įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam (jiems) eiti pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas (-ai)) naujai kadencijai.

18.2.Renkamas meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (-ai) ir Administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (-ai) ir Administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

20. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki 17 punkte nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys. 

21. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas meras, paskirti mero pavaduotojas (-ai) ir Administracijos direktorius, sudaryta Tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

22. Kitus Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Posėdžių diena – ketvirtadienis, 13 val. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra nebuvimą darbe pateisinančiais atvejais, – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių ir jei pateikiami svarstytini klausimai ir jų sprendimų projektai ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių.

23. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas (-ai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, 1/3 Tarybos narių iniciatyva šaukiamas Tarybos posėdis, kurio metu dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių balsų dauguma laikinai eiti mero pareigas, nustačius įgaliojimus, pavedama vienam iš Tarybos narių. 

24. Apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras o kai jo nėra nebuvimą darbe pateisinančiais atvejais, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios praneša visiems Tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, jei svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Už elektroninį pranešimą Tarybos nariams yra atsakingas Sekretoriatas. Už pranešimą per pasirinktą vietos visuomenės informavimo priemonę gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui atsakinga yra  Administracija.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

25. Tarybos posėdžiai protokoluojami pagal Dokumentų rengimo taisykles.

26. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus per 3 darbo dienas pasirašo tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas, ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas už protokolus atsakingas valstybės tarnautojas. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs Tarybos posėdžiui.

IV. TARYBOS POSĖDŽIAMS TEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

27. Tarybai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui teikia Kolegija, komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolierius, Administracijos direktorius, Sekretoriatas.

28. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami Sekretoriato atitinkamame dokumentų registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

29. Tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje numatomi pranešėjai ir papildomi pranešėjai, sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 13 dienų iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba.

30. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir keičia Taryba posėdžio pradžioje. Ji gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių. Dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

31. Projektų rengėjai ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki Tarybos posėdžio pateikia Sekretoriatui pasirašytą sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu (elektronine ir rašytine forma), kuriame būtų nurodyti motyvai, dėl kurių yra teikiamas sprendimo projektas. 

32. Sprendimų projektai turi būti suderinti (gauta teigiama ar neigiama išvada) su atitinkamais Savivaldybės administracijos padaliniais, juristu, kalbos specialistu. Sprendimų projektuose prireikus turi būti nurodytos priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų, reikalingų sprendimui įgyvendinti, poreikis.

33. Gautą projektą Sekretoriatas perduoda Tarybos nariams. Skaitmeninis projekto variantas siunčiamas į jų elektroninio pašto dėžutes.

34. Tarybos posėdžiuose svarstomi sprendimų projektai turi būti apsvarstyti bent viename (pagrindiniame) komitete. Sprendimų projektus, nagrinėtinus konkrečiame komitete, pasirenka atitinkamo komiteto pirmininkas (jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas) pagal tam komitetui priskirtus įgaliojimus. Jei lieka tokių sprendimo projektų, kurių nepasirinko nė vienas iš komitetų pirmininkų, tokių klausimų priskyrimo nagrinėti atitinkamam komitetui klausimą išsprendžia Tarybos sekretorius. Komitetų išvados ir pasiūlymai dėl sprendimo projektų pateikiami Sekretoriatui, kuris juos perduoda merui.

35. Komitetams nepritarus sprendimo projektui, turi būti raštu nurodomi motyvai. Sprendimą dėl šio klausimo nagrinėjimo gali priimti tik Taryba.

36. Jei Tarybos narys teikiamam sprendimo projektui turi pasiūlymų, kurie nebuvo svarstyti komitete, jis juos išdėsto raštu ir, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios, pateikia Sekretoriatui. Sprendimo priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik pažymimos posėdžio protokole.

37. Projektus Tarybos posėdyje paprastai pristato atitinkamą sritį kuruojančio Savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, o tuo atveju, kai klausimui parengti buvo sudaryta komisija ar kita struktūra, – jos pirmininkas arba bendru pirmininko ir skyriaus, kurio klausimu buvo sudaryta komisija ar kita struktūra, sutarimu vedėjas.

          38. Projekto teikėjai iki svarstymo Tarybos posėdyje pradžios gali atsiimti projektą.

39. Sprendimų projektai Sekretoriatui pasiūlius ir merui pritarus gali būti skelbiami spaudoje svarstyti visuomenei. Tokiu atveju turi būti nurodomi skelbiamo projekto rengėjai ir iniciatoriai.

40. Jeigu pateikiami keli alternatyvūs to paties sprendimo projektai, jie nagrinėjami kartu ir komitetų, ir Tarybos posėdžiuose. Tik Taryba turi teisę pasirinkti svarstyti vieną iš jų.

V. TARYBOS POSĖDŽIŲ TVARKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

41. Tarybos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai turi teisę kalbėti kita kalba, bet turi būti užtikrintas vertimas į valstybinę kalbą. Sekretoriatas turi būti informuojamas apie tai, kad bus reikalingas vertėjas ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki Tarybos posėdžio dienos. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti Savivaldybės kontrolieriui, Administracijos direktoriui, Vyriausybės atstovui ir kviestiems asmenims, o kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims, – jeigu jie ne vėliau kaip 1 val. iki posėdžio pradžios informavo Sekretoriatą.

42. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

43. Prieš kiekvieną posėdį Tarybos nariai registruojami.

44. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Tarybos narių dauguma. Kvorumas nustatomas posėdžio pradžioje. Tarybos narys per posėdį gali prašyti nustatyti kvorumą.

45. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės  patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę sušaukti Tarybos posėdį ir (ar) pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

46. Posėdžiui pirmininkauja meras, o kai jo nėra nebuvimą darbe pateisinančiais atvejais, – mero pavaduotojas. Jei meras ir mero pavaduotojas (-ai) posėdyje nedalyvauja, Tarybos pavedimu pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo vienas iš Tarybos narių.

47. Kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai, posėdžiui pirmininkauja mero pavaduotojas, o kai posėdyje nedalyvauja ir mero pavaduotojas (-ai), – Tarybos skirtas Tarybos narys.

48. Posėdžio pirmininkas:

48.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką; frakcijos vadovo prašymu skelbia ne trumpesnę kaip 10 minučių pertrauką. (Taryba gali nustatyti ilgesnę pertraukos trukmę.);

48.2. jeigu reikia, sudaro balsų skaičiavimo komisiją iš trijų Tarybos narių eilės tvarka pagal vardinį sąrašą. Komisijos pirmininką išsirenka komisijos nariai;

48.3. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;

48.4. stebi, kad būtų laikomasi reglamento;

48.5. suteikia žodį Tarybos nariams ir kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai;

48.6. stebi pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

48.7. jeigu Taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką;

48.8. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

48.9. gali nutraukti pasisakymą, jeigu kalbama ne tuo klausimu, dėl kurio buvo suteiktas žodis;

48.10. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis  reglamentu nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pirmininko pateiktus duomenis skelbia atviro balsavimo rezultatus;

48.11. pasiūlo Tarybos nariams priimti sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiauti;

48.12. reiškia Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybai dirbti, o prireikus paveda jų elgesį svarstyti etikos klausimus nagrinėjančiai komisijai;

48.13. priimdamas procedūrinius sprendimus, Tarybos nariams reikalaujant, paskelbia, kokiu Tarybos veiklos reglamento punktu vadovaujasi;

48.14. nedalyvauja diskusijoje ir kitaip nedaro įtakos Tarybos nariams dėl priimamų sprendimų. Pirmininkauti pavedęs mero pavaduotojui arba jo nesant kitam Tarybos nariui, diskusijoje dalyvauja bendra tvarka;

48.15. pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, posėdyje priimtus sprendimus.

49. Pranešėjų ir papildomų kalbėtojų pasisakymo laiką, kuris neturi viršyti 20 min., pasiūlo posėdžio pirmininkas.

50. Po klausimo pristatymo pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui klausimus. Klausimui pateikti skiriama 1 minutė, atsakymui – iki 3 minučių.

51. Tarybos nario prašymu jam pateikiama posėdyje svarstomų klausimų papildoma medžiaga.

52. Pranešėjui atsakius į klausimus, Tarybos nariams suteikiama teisė pasisakyti svarstomu klausimu: komitetų ir frakcijų vardu bei pateikusiems raštiškus pasiūlymus – 7 minutės, kitiems – 5 minutės. Posėdžio pirmininkui leidus gali būti suteiktos papildomai 2 minutės. Tik pirmininkas gali nutraukti pasisakymą.

53. Svarstomu klausimu Tarybos narys turi teisę 2 kartus paklausti, vieną kartą pasisakyti ir vieną kartą pareikšti repliką.

54. Tarybos nariui replikuoti, pasisakyti dėl balsavimo motyvų, siūlyti atmesti sprendimo projektą ar atidėti klausimo svarstymą suteikiamos 2 minutės. Tarybos nariai gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų prieš kiekvieną balsavimą.

55. Pasisakyti ar replikuoti galima tik pranešėjui baigus kalbėti.

56. Per posėdį kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Pirmiausia pasisako komitetų pirmininkai ir frakcijų vadovai, Tarybos nariai, pateikę pasiūlymus dėl sprendimo projekto.

57. Norinčius pasisakyti kviestuosius asmenis iš anksto registruoja posėdžio sekretorius. Suteikti žodį posėdžio svečiams posėdžio pradžioje ar pabaigoje, nusprendžia posėdžio pirmininkas arba jo prašymu dėl to balsuoja Taryba. Tarybos posėdyje Tarybos nariai po kviestinių valstybės institucijų pareigūnų pranešimų turi teisę jiems pateikti klausimų.

58. Diskusijos baigiamos pageidaujant Tarybos narių daugumai.

59. Tarybos nariui leidžiama pranešti nenumatytą posėdžio darbotvarkėje informaciją, padaryti ne daugiau kaip 3 minučių trukmės pareiškimą posėdžio pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą. Kai Tarybos nario pageidaujama pranešti informacija nesusijusi su svarstomais posėdyje klausimais, jam leidžiama pasisakyti tuo atveju, jei Tarybos narys apie tai paskelbė posėdžio pradžioje ir Taryba nusprendė įtraukti tokį pasisakymą į posėdžio darbotvarkę.

60. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjas, įvertinęs Tarybos narių pasisakymus ir pasiūlymus, trumpai gali apibendrinti svarstomą sprendimo projektą.

61. Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą, jeigu yra pateikta pataisų bei alternatyvių pasiūlymų, ir perduoti sprendimo projektą svarstyti atitinkamam komitetui.

62. Prieš balsavimą posėdžio pirmininkas, komitetas, frakcija gali pareikalauti neeilinės, ne ilgesnės kaip 30 minučių pertraukos.

63. Posėdžio pirmininkas po diskusijų ir pasisakymų dėl balsavimo motyvų skelbia balsavimo pradžią ir praneša balsavimo rezultatus. Balsuojant replikos ar pastabos neleidžiamos.

64. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

65. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tokia balsavimo procedūra netaikoma renkant merą ir skiriant jo pavaduotoją (-us).

66. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu.

67. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu arba specialia įranga. Jeigu balsuojama rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja posėdžio pirmininko sudaryta balsų skaičiavimo komisija, o komisijos pirmininkas balsavimo rezultatus praneša posėdžio pirmininkui.

68. Slaptai balsuojama renkant merą, skiriant mero pavaduotoją (-us), Administracijos direktorių, Administracijos direktoriaus pavaduotoją (-us), sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (-ais), Kolegija klausimas, taip pat kai svarstomos kitos personalijos. Skelbiama balsavimo pradžia ir pabaiga. Balsuojama Tarybos patvirtintais balsavimo biuleteniais, kuriuos balsų skaičiavimo komisija antspauduoja ir išduoda Tarybos nariams. Tarybos nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

69. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

70. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas pasiūlymas.

71. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

72. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

73. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.

74. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja frakcija arba 1/3 visų Tarybos narių. Šiuo atveju posėdžio pirmininkas skelbia Tarybos nario pavardę, o šis atsistojęs išreiškia savo nuomonę svarstomu klausimu.

75. Balsuoti gali būti pateiktas vienas arba du alternatyvūs pasiūlymai. Pirmuoju atveju balsuojama ,,už“, ,,prieš“ arba susilaikoma. Antruoju atveju balsuojama ,,už“ pirmąjį pasiūlymą arba ,,už“ antrąjį pasiūlymą, arba susilaikoma.

76. Posėdžio pirmininkas nustato balsavimo dėl alternatyvių pasiūlymų eilės tvarką.

77. Jeigu pateikti daugiau kaip du pasiūlymai, posėdžio pirmininkas juos sugrupuoja pagal prasmę taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du pasiūlymus būtų išspręsti visi.

78. Jeigu iš dviejų pateiktų pasiūlymų vienas surenka dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą, jis yra priimamas.

79. Jeigu pateikti daugiau kaip du pasiūlymai, tai daugiausia balsų surinkęs pasiūlymas teikiamas balsuoti atskirai.

80. Balsų dauguma atrinktas pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir Tarybos nariai balsuoja už visą sprendimo projektą.

81. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuota ir Taryba sprendimą priėmė arba nepriėmė, pakartotinai tą patį klausimą be esminių pakeitimų Taryba gali svarstyti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai tokį klausimą įtraukti į darbotvarkę pritaria 3/4 Tarybos narių.

82. Tam tikrais atvejais galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša Tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato Tarybai sprendimo projektą.

83. Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie Tarybos sprendimo priėmimą  ir viso norminio teisės akto paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiame Tarybos sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

84. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose 3 metus. Atvirojo ir vardinio balsavimo rezultatai  yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

 

VI. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

 

85. Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir kontrolę organizuoja Savivaldybės administracija. Tarybos sprendimus Sekretoriatas perduoda Administracijos direktoriui, kuris skiria už vykdymą atsakingą Savivaldybės administracijos padalinį (tarnautoją), nustato įvykdymo terminą.

86. Administracijos direktoriaus paskirtas padalinio vedėjas (tarnautojas) yra tiesiogiai atsakingas už pavedimo įgyvendinimą.

87. Visi Tarybos priimti sprendimai registruojami Sekretoriate.

88. Savivaldybės padalinio vedėjas už sprendimo įvykdymą atsiskaito Administracijos direktoriui.  

 89. Meras kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina Tarybos sprendimus.

 

VII. VIEŠA ATLIKTO DARBO ATASKAITA

 

90. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikia savivaldybės bendruomenei viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą Tarybos vardu pateikia meras. Kartu su šia ataskaita meras pateikia rinkėjams ir bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą.

91. Savivaldybės ir tarybos veiklos metų ataskaitos bendruomenei pateikiamos kovo mėnesį. Apie viešą atlikto darbo ataskaitų pateikimo laiką ir vietą Šiaulių miesto bendruomenė informuojama per Šiaulių miesto visuomenės informavimo priemones ir informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

92. Ataskaitų pateikimo vietą pasirenka meras, atsižvelgdamas į tai, kad su ataskaitomis jų pateikimo metu galėtų susipažinti kuo daugiau Šiaulių miesto bendruomenės narių. Ataskaitos gali būti tiesiogiai transliuojamos per internetą, vietinį radiją ar televiziją.

93. Administracijos direktorius atsiskaito Tarybai ir merui už savo, Savivaldybės administracijos ir apibendrintą savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų ir kontroliuojamų įmonių veiklą praėjusiais metais.

94. Savivaldybės mero, Administracijos direktoriaus ir Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metų veiklos ataskaitos Tarybai pateikiamos kovo mėnesį. Apie viešų atlikto darbo ataskaitų pateikimo laiką ir vietą Šiaulių miesto bendruomenė informuojama per Šiaulių miesto visuomenės informavimo priemones.

95. Ataskaitos po jų oficialaus pateikimo perduodamos P. Višinskio viešajai bibliotekai, o sutrumpinti jų variantai gali būti skelbiami vietos spaudoje. Ataskaitos skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje.

96. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais teikia Tarybai:

96.1. išvadą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos – per mėnesį nuo jos gavimo datos;

96.2. išvadą dėl pateiktų tvirtinti metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, metinių Savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo – per du mėnesius nuo jų pateikimo Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai)  datos.

 

VIII. TARYBOS KOMITETAI

 

97. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Tarybos komitetus, nustato jų skaičių, funkcijas ir tvirtina komitetų sudėtį. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos narių.

98. Komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai.

99. Sudarant komitetus, laikomasi  proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

100. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai.

101. Komitetai svarsto Tarybos sprendimų projektus pagal Tarybos sprendimu nustatytas funkcijas, o Komiteto pirmininko siūlymu – ir kitus, komiteto funkcijoms nepriskirtus Tarybos sprendimų projektus.

102. Komiteto pirmininkas:

102.1. šaukia komiteto posėdžius, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą, sudaro darbotvarkę;

102.2. kviečia dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis;

102.3. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

102.4. kontroliuoja sprendimų vykdymą;

102.5. informuoja komiteto narius, kaip vykdomi komiteto sprendimai, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus.

103. Jeigu komiteto pirmininkas negali eiti pareigų, jas eina pavaduotojas, o jei pareigų eiti negali ir pavaduotojas, tai pirmininko pareigas eina kitas komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma paskirtas narys. 

104. Komitetų veiklą koordinuoja meras arba jo pavaduotojas (-ai).

105. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems pavestų nagrinėti klausimų, atlikti kitus Tarybos pavedimus.

106. Komitetų posėdžiai, išskyrus Kontrolės komitetą, rengiami ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį. Posėdžiai šaukiami komiteto pirmininko arba ne mažiau kaip 2 komiteto narių reikalavimu, arba Tarybos pavedimu. Konkretų posėdžio laiką nustato pats Komitetas. Komiteto posėdis gali būti uždaras. Komitetų posėdžiuose gali patariamojo balso teise dalyvauti kitų komitetų nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai ir visuomenės atstovai. Jų pasisakymo trukmę ir laiką nustato posėdžio pirmininkas.

107. Komitetų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų narių.

108. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Komiteto narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

109. Jei bent du komiteto nariai komiteto svarstytu klausimu pareiškia kitokią nuomonę, ji turi būti paskelbta su komiteto sprendimu.

110. Kelių komitetų bendrame posėdyje sprendimai priimami, jeigu jiems pritariama visų posėdyje dalyvaujančių komitetų narių balsų dauguma.

111. Komitetų posėdžius protokoluoja Sekretoriato darbuotojai. Komitetų posėdžių protokolai yra oficialūs dokumentai, su kuriais įstatymų nustatyta tvarka turi teisę susipažinti interesantai. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžio protokolai ir kiti posėdžio dokumentai vienus metus, bet ne ilgiau kaip iki Tarybos kadencijos pabaigos, saugomi komitetų, o po to perduodami į Savivaldybės archyvą.

112. Komitetų išvados ir pasiūlymai dėl Tarybos sprendimų projektų pateikiami Tarybai raštu.

113. Komitetų kompetencija:

113.1. savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu rengia Tarybos sprendimų projektus pagal savo kuruojamą sritį;

113.2. svarsto Tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

113.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą;

113.4. nagrinėja gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pasiūlymus pagal savo veiklos sritis.

114. Komitetai turi teisę:

114.1. kviesti į posėdžius Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės įmonių, kurių steigėja yra Taryba, biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus ar atstovus. Komiteto kvietimu valstybės tarnautojai jų darbo laiku privalo atvykti į komiteto posėdį ir duoti paaiškinimus svarstomais klausimais;

114.2. reikalauti iš Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų pareigūnų ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o šių įstaigų pareigūnai privalo reikalaujamus duomenis pateikti;

114.3. tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į jų išvadas ir pasiūlymus;

114.4. teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir pareigūnams;

114.5. kviesti į posėdžius kitus Tarybos narius, valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus ir kitus asmenis.

115. Komitetų posėdžius techniškai aptarnauja Sekretoriatas.

116. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

117. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto narių skaičius neturi viršyti ketvirtadalio išrinktų Tarybos narių. Komitetas dirba pagal šį reglamentą.

118. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria Taryba, o jo pavaduotoją mero siūlymu  skiria Taryba. Jei nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją skiria Taryba mero siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma.

119. Kontrolės komiteto įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

120. Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Iki einamųjų metų lapkričio 5 d. Tarybos sekretoriatas grąžina šio plano projektą Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) su Kontrolės komiteto posėdžio protokolo kopija ar protokolo išrašu bei Sekretoriato lydraščiu.

121. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti Šiaulių miesto garbės piliečiai, visuomenės atstovai – seniūnaičiai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai, jei dėl dalyvavimo komiteto posėdyje užsiregistravo Sekretoriate prieš vieną darbo dieną.

 

IX. PAGRINDINĖS BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖS ATSTOVAI – SENIŪNAIČIAI

 

122. Tarybos narių bendravimas su gyventojais yra viena iš Tarybos veiklos formų.

123. Bendravimas su gyventojais vyksta tarp Tarybos posėdžių.

124. Bendravimas su gyventojais gali vykti gyventojams raštu kreipiantis į Tarybos narius arba asmeniškai susitinkant Tarybos narių pasirinktu laiku.

125. Gyventojams raštu kreipiantis į Tarybos narius, Tarybos nariai ne vėliau kaip per  20 darbo dienų privalo raštu atsakyti į gyventojų kreipimąsi.

126. Gyventojų priėmimą organizuoja ir raštvedybą, susijusią su gyventojų pareiškimais, skundais ir pasiūlymais, tvarko Savivaldybės administracijos Kanceliarija.

127. Tarybos nariai merui raštu pateikia informaciją apie gyventojams priimti skiriamą laiką. Tarybos nario rašte turi būti tiksliai nurodomos mėnesio dienos ir valandos, kuriomis jie priima gyventojus, taip pat priėmimo vieta.

128. Kiekvienas Tarybos narys gyventojus priima ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.

129. Meras vietinėje spaudoje skelbia apie Tarybos narių priėmimo laiką ir vietą.

130. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės jiems rūpimiems klausimams spręsti išsirenka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovą – seniūnaitį.

131. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas – seniūnaitis renkamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

 

X. TARYBOS KOMISIJOS

 

132. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją, Etikos komisiją ir Antikorupcinę komisiją.

133. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

134. Administracinę komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 asmenys. Komisijoje turi būti komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, atsakingasis sekretorius ir nariai.

135. Taryba Administracinės komisijos pirmininku mero teikimu skiria Tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomas į jo pareigybės aprašymą. 

136. Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.

137. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

138. Etikos komisijos įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

139. Įstatymų nustatytais atvejais ar Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

140. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai bei Šiaulių miesto bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti bendruomenės nariai. Komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys nariai (įskaitant pirmininką).

141. Tarybos narius į komisijas teikia Tarybos narių frakcijos (partijos) ir meras, valstybės tarnautojus – Administracijos direktorius, bendruomenės atstovus – Administracijos direktorius pagal bendruomenės atstovų rašytinius prašymus.

142. Tarybos sudaromos laikinosios ir nuolatinės komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat Tarybos patvirtintais veiklos nuostatais.

143. Komisijos veiklos nuostatuose turi būti formuluojamos jos funkcijos, uždaviniai ir tikslai, narių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimas ir jų įforminimas, taip pat sprendimų įgyvendinimo ir atsiskaitymo Tarybai tvarka.

144. Tarybos sudaromų komisijų posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolai, pasibaigus kalendoriniams metams, vienus metus, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, saugomi komisijų, o vėliau perduodami į Savivaldybės archyvą. Laikinųjų komisijų protokolai turi būti perduoti į Savivaldybės archyvą ne vėliau kaip per dešimt dienų pasibaigus komisijos įgaliojimų laikui.

XI. ATSKAITINGŲ TARYBAI INSTITUCIJŲ ATASKAITOS IR TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

145. Taryba ne rečiau kaip kartą per metus arba pagal Tarybos reikalavimą išklauso mero, Administracijos direktoriaus, Savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas. Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, vadovų ataskaitos pateikiamos Administracijos direktoriui, o šis pateikia apibendrintą ataskaitą Tarybai. Taryba priima sprendimus dėl šių ataskaitų.

146. Taryba taip pat išklauso mero, Administracijos direktoriaus, Savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų atsakymus į Tarybos narių paklausimus ir priima dėl jų sprendimus.

147. Taryba turi teisę teikti pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklos gerinimo, prireikus išklausyti šių padalinių vadovų.

148. Su paklausimu Tarybos narys ar jų grupė žodžiu ar raštu gali kreiptis į merą, Tarybos renkamus ar skiriamus pareigūnus, Savivaldybės, įmonių ir organizacijų vadovus (toliau – pareigūnus) Ar reikia šio paaiškinimo, nes šis žodis jau buvo vartojamas anksčiau?

149. Raštiškus paklausimus registruoja Sekretoriatas.

150. Paklausimo pateikėjas (-ai) turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi, ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Jeigu paklausime nenurodyta, kaip atsakyti, atsakymas pateikiamas raštu. Į paklausimą raštu reikia atsakyti per 10 dienų, o žodžiu – artimiausiame Tarybos posėdyje.

151. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo nuo paklausimo gavimo.

152. Tarybos narys turi teisę bet kada atšaukti savo paklausimą.

153. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas (-ai) arba bent vienas iš pateikėjų. Kai paklausimo pateikėjas (-ai) posėdyje nedalyvauja dėl pateisinamų priežasčių, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

154. Paklausimas Tarybos posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:

154.1. paklausimo teikėjo pasisakymas – iki 5 minučių;

154.2. pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas – iki 15 minučių.

155. Paklausimo pateikėjas (-ai) negali pirmininkauti Tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

156. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam pateiktas Tarybos nario (-ių) paklausimas, atsakymą, Taryba gali priimti sprendimą, kurio projektą rengia paklausimo pateikėjas.

 

XII. TARYBOS KOMPETENCIJA, TARYBOS NARIO STATUSAS, JO PAREIGOS IR TEISĖS

 

157. Taryba savo sprendimu deleguoja Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir tame pačiame Tarybos sprendime suteikia jiems įgaliojimus.

158. Taryba prižiūri Savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, išklauso Administracijos direktoriaus apibendrintą savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų ataskaitą bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų, kurios tiesiogiai įgyvendina valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, vadovų ataskaitas ir priima dėl šių ataskaitų sprendimus.

159. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos kadencijos Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios Tarybos narys jame prisiekia.

160. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną  iš šių priesaikos tekstų:

1. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir  įstatymus, sąžiningai atlikti visas Tarybos nario pareigas ir  susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių  gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“

2. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių  gyventojų teises ir viešuosius interesus.“

161. Tarybos narys prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

162. Tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka Tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

163. Tarybos narys turi Tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po Tarybos nario priesaikos įteikia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo Tarybos nariu tampa vietoj netekusio mandato Tarybos nario, – meras.

164. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

165. Tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme ir šiame reglamente.

166. Tarybos nario pareigos:

166.1. dalyvauti Tarybos posėdžiuose;

166.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

166.3. dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

166.4. nebalsuoti Tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;

166.5. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams vienu iš Tarybos nario pasirinktų būdų: viešai paskelbtame susirinkime ir / ar per žiniasklaidos priemones.

167. Tarybos nario teisės:

167.1 Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktam į pareigas Savivaldybės institucijose;

167.2. šio reglamento nustatyta tvarka siūlyti Tarybai svarstyti klausimus, rengti Tarybos sprendimų projektus, iš Savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, dėl Tarybos darbo tvarkos ir kt., Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

167.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

167.4. jungtis į frakcijas šio reglamento nustatyta tvarka;

167.5. gauti iš Savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones Tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

168. Jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

169. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš  terminą nustatomas įstatymuose.

170. Tarybos nariams, išskyrus merą bei mero pavaduotoją (-us) už darbą atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) mokamas už pagrindinėje darbovietėje negautą atlyginimą ir apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas Tarybos, jos komitetų, komisijų, frakcijų bei darbo grupių, taip pat viešojo Savivaldybės dokumentų svarstymo posėdžiuose pagal jų protokoluose fiksuotą laiką.

Tarybos nariai laiką, sugaištą ruošiantis Tarybos, komitetų, komisijų bei darbo grupių posėdžiams, dirbant su rinkėjais, deklaruoja asmeniškai. Už šį laiką mokamas atlyginimas, bet ne daugiau kaip už 40 val. per mėnesį. Tarybos nario asmeniškai deklaruojamo laiko formą tvirtina Administracijos direktorius.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

171. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 0,3 VMDU dydžio išmoka; komitetų pirmininkams, frakcijos vadovams – 0,4 VMDU dydžio išmoka; Antikorupcinės, Etikos ir Administracinės komisijų pirmininkams – 0,35 VMDU dydžio išmoka atsiskaitytinai.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

1721. Reglamento 171 punkte nustatytos išmokos limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos. Per praėjusį ketvirtį išmokėta avanso suma, už kurią Tarybos narys šio reglamento 1723 punkte nurodytu laiku už ketvirtį neatsiskaitė, laikoma einamojo ketvirčio avansu, o pateikta atsiskaitymui apyskaitos išlaidų suma įskaitoma į einamojo ketvirčio išlaidas.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

1722. Išmoka gali būti panaudota:

1722.1. telefono pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti;

1722.2. pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti;

1722.3. Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptrnavimui, remontui, draudimui, degalams, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietams įsigyti;

1722.4. Tarybos nario ataskaitai spausdinti, kopijuoti ir kitai informacijai, susijusiai su jo, kaip Tarybos nario veikla, parengti;

1722.5. su Tarybos nario veikla susijusios kelionės, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) išlaidoms apmokėti;

1722.6. kanceliarinėms prekėms įsigyti.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

1723. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Administracijos Apskaitos skyriui už kiekvieną ketvirtį pateikdamas ketvirčio išmokų avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Išmokų avanso apyskaitos formą tvirtina Administracijos direktorius. Kartu su išmokų avanso apyskaita Administracijos Apskaitos skyriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

1724. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, Administracijos Apskaitos skyrius ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

 

172. Tarybos nariai reglamento 171 punkte nurodytai išmokai (toliau – išmoka) gauti pateikia raštu Administracijos Apskaitos skyriui savo banko sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Išmokos dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 15 dienos – avansu pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik šio reglamento 1723 ir 1724  punktuose nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lešų panaudojimą Tarybos nariams.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

 

173. Tarybos nariai atleidžiami nuo tiesioginių pareigų institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose tuo metu, kai vyksta Tarybos, Tarybos kolegijos, komitetų, komisijų ar darbo grupių posėdžiai, gyventojų priėmimas arba kai vykdo Tarybos nario pareigas mero pavedimu.

174. Jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja Savivaldybei už miesto ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.

 

XIII. TARYBOS KOLEGIJA

 

175. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių gali sudaryti Kolegiją. Kolegiją sudaro 11 Tarybos narių. Kolegija priima sprendimus, kuriuos pasirašo meras (posėdžio pirmininkas).

176. Kolegija yra Tarybos patariamasis organas.

177. Kolegija paprastai nagrinėja šiuos klausimus:

177.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;

177.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo;

177.3. numato Tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

177.4. svarsto klausimus dėl Sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu Sekretoriatas nesudaromas), valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

178. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (-ai). Kitų (neetatinių) Kolegijos narių kandidatūras Tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais gali būti tik Tarybos nariai. Kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai.

179. Kolegijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja Kolegijos narių dauguma.

180. Kolegijos posėdžius prireikus šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Apie Kolegijos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus praneša meras, o jo nesant – mero pavaduotojas ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki posėdžio pradžios. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o jo nesant – mero pavaduotojas arba kitas Kolegijos paskirtas Kolegijos narys.

181. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolus ir sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas ir Tarybos sekretorius.

182. Kolegijai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais pateikia komitetai, komisijos, Sekretoriatas, Administracijos direktorius.

183. Kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras.

184. Sprendimų projektai turi būti suderinti su Tarybos sekretoriumi, Administracijos direktoriumi, teisininku, kalbos tvarkytoju.

185. Kolegijos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti Savivaldybės kontrolieriui, Administracijos direktoriui ir kviestiesiems asmenims.

186. Per posėdį galima kalbėti tik posėdžio pirmininkui leidus.

187. Jeigu nagrinėtu klausimu sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti teikiamas kitame Kolegijos posėdyje.

188. Kolegijos sprendimai priimami dalyvaujančių Kolegijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

189. Kolegijos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

190. Kolegijos narių statuso praradimo pagrindai:

190.1. atsistatydinus;

190.2. netekus Tarybos nario įgaliojimų prieš terminą Vietos savivaldos įstatyme numatytais atvejais;

190.3. kitais įstatymų numatytais atvejais.

191. Kolegiją techniškai aptarnauja Sekretoriatas.

192. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinktos naujos Tarybos nariai. Iki naujos kadencijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

 

XIV. TARYBOS SEKRETORIATAS

 

193. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas Sekretoriatas. Sekretoriatą finansiškai, ūkiškai, techniškai bei materialiai aptarnauja Savivaldybės administracija. Sekretoriatui vadovauja Tarybos sekretorius.

194. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei Sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

195. Sekretoriato pareigybių skaičių, išlaidų sąmatą tvirtina Taryba mero teikimu.

196. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos Tarybos narys.

 

XV. MERO VEIKLA IR JO PAVADAVIMAS.

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS PAVADAVIMAS

 

197. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją (-us).

198. Savivaldybėje gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi mero pavaduotojo pareigybės.

199. Meras yra Savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotoju (-ais) gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas (-ai) pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas (-ai) skiriamas (-i) slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas (-ai) paskirtas (-i), jeigu už jų kandidatūras balsavo ne mažiau kaip 16 Tarybos narių.

200. Meras, mero pavaduotojas (-ai) prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 16 Tarybos narių:

200.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;

200.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

200.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

201. Meras, mero pavaduotojas (-ai) taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 11 Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, o Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją (-us) ir už tokį sprendimą balsuoja visų Tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją (-us) dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

202. Mero pavaduotojas (-ai) mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją (-us) balsuoja visų Tarybos narių dauguma.

203. Mero, mero pavaduotojo (-ų) įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka Tarybos nario mandato.

204. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, šios Tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo (-ų)  įgaliojimai baigiasi.

205. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas (-ai), jeigu neišrenkami meru ar nepaskiriami mero pavaduotoju, arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras ir mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka 205.1 ir 205.3 punktuose nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, meras ir mero pavaduotojas (-ai) turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės, valstybės biudžetinėje, viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio  išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo (-ų) įgaliojimams prieš terminą, kai nepasitikėjimą jais pareiškė ne mažiau kaip 1/3 (11) Tarybos narių ir už tokį  sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 (16) visų Tarybos narių, merui ir mero pavaduotojui (-ams) išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

206. Mero ir mero pavaduotojo (-ų) darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.

207. Taryba gali priimti sprendimą dėl mero fondo sudarymo ir merui skirti kas mėnesį iki dviejų VMDU dydžio sumą atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti.

208. Meras ir mero pavaduotojas (-ai) negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse bei organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas (-ai) pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

209. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

210. Merui, mero pavaduotojui (-ams) netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio  laiką, atostogas, nurodytas 217 punkte, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

211. Merui ir mero pavaduotojui (-ams) atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Meras ir mero pavaduotojas (-ai) turi teisę į 28 kalendorinių dienų kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui (-ams) gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas (-ai) neatlieka mero ar mero pavaduotojo (-ų) pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

212. Meras ir mero pavaduotojas (-ai) į komandiruotes vyksta pagal mero potvarkį. Komandiruotės išlaidos jiems apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo   biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004  m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004, Nr. 74-2555).

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

213. Taryba gali priimti sprendimą, kad nenumatytais atvejais merą pavaduoja Tarybos sprendimu paskirtas mero pavaduotojas.

2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-273 redakcija

 

214. Meras yra atskaitingas Tarybai ir bendruomenei už Savivaldybės veiklą. Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą šio reglamento VII skirsnyje nustatyta tvarka.

215. Mero įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kiti teisės aktai.

216. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Mero potvarkių projektus rengia Savivaldybės administracijos padaliniai ir Sekretoriatas. Potvarkio projektą, išskyrus potvarkių projektus, kuriuos rengia Sekretoriatas, turi vizuoti Savivaldybės administracijos padalinių, su kuriais susijęs klausimas, vedėjai, teisininkas, Administracijos direktorius. Mero potvarkiai gali būti skelbiami vietinėje spaudoje.

217. Meras atstovauja pats arba raštu įgalioja atstovauti kitus asmenis Savivaldybei teisme, taip pat bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio šalių institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis.

218. Meras gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą. Tarybai pritarus, meras potvarkiu paveda Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą auditą.

219. Meras priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Tarybos komitetų ir Tarybos posėdžiuose.

220. Mero pavaduotojas (-ai) atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, jį pavaduojantis mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, tačiau negali:

220.1. teikti Tarybai mero pavaduotojo (-ų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (Administracijos direktoriaus siūlymu) ir Tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūrų, taip pat siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas Administracijos direktoriui;

220.2. teikti Tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (-ų) veiklos sričių nustatymo projektą;

220.3. teikti Tarybai siūlymą dėl Tarybos kolegijos sudarymo;

220.4. teikti Tarybai siūlymus dėl Sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų  pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu Sekretoriatas nesudaromas);

220.5. tvirtinti Sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta  tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų Sekretoriato darbuotojus.

221. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių šių sutikimu, Administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

222. Meras negali būti Tarybos sudaromų  komitetų nariu.

223. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir gyventojų raštai  priimami, registruojami, paskirstomi Savivaldybės administracijos Kanceliarijoje ir tą pačią dieną, vėliausiai kitą dieną perduodami merui.

224. Savivaldybės administracijos Kanceliarija šiuos raštus pagal mero rezoliucijas paskirsto vykdytojams.

225. Interesantų apskaitą tvarko, mero potvarkių ir pavedimų vykdymą kontroliuoja, apibendrintą informaciją merui pateikia Administracijos direktorius ir Savivaldybės administracijos Kanceliarija.

226. Administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, Administracijos direktoriaus pareigas atlieka Administracijos direktoriaus pavaduotojas. Administracijos direktoriaus atostogų ir komandiruotės atvejais pavadavimas įforminamas Administracijos direktoriaus įsakymu, o ligos ar kai jis negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių atvejais – mero potvarkiu.

 

XVI. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA

 

227. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu. Šis reikalavimas registruojamas Sekretoriate. Dėl apklausos Tarybos sprendimo projektą rengia Sekretoriatas arba Savivaldybės administracija.

228. Apklausa vykdoma Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

229. Apklausos rezultatai svarstomi Tarybos posėdyje. Meras supažindina Tarybos narius su apklausos rezultatais, į kuriuos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl apklausai pateikto     (-ų) klausimo (-ų).

XVII. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO SVARSTYMAS

230. Savivaldybės gyventojai turi teisę reglamento nustatyta tvarka svarstyti savivaldybės biudžeto projektą.

231. Savivaldybės biudžeto projektas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki Tarybos posėdžio, kurio metu bus svarstomas sprendimo projektas dėl biudžeto tvirtinimo, yra paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

232. Likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Tarybos posėdžio, Savivaldybės priimamajame priimamos gyventojų pastabos, pasiūlymai dėl biudžeto projekto.

233. Savivaldybės administracijos Finansų skyrius, pristatydamas Tarybos sprendimo projektą dėl biudžeto tvirtinimo Tarybos komitetams, pateikia išvadas dėl gautų gyventojų siūlymų.

 

________________________________________

 

 

 

Į pradžią