MARYTĖ MARKEVIČIENĖ

Marytė Markevičienė gimė 1955 m.  rugsėjo 19 d. Punios kaime, Alytaus rajone. 1970 m. baigė F. Žemaičio vidurinę mokyklą, vėliau Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, o 1979 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Nuo 1978 m. dirba Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabartinėje Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje).

Marytė Markevičienė yra aukščiausiojo lygio akordeono specialybės mokytoja ekspertė. Ji taip pat moko ansamblio klasės, dirigavimo ir orkestro specialybių. Jos ugdytiniai dažnai tampa Lietuvos ir prestižinių tarptautinių konkursų laureatais, 4 iš jų − Karalienės Mortos premijos laureatai, 2 − diplomantai.

Mokytoja, būdama pati šviesi asmenybė, yra ir šviesuolių ugdytoja. Štai vieni žinomiausių pasaulyje jos mokinių: Martynas Levickis, Tadas Motiešius, Eglė Bartkevičiūtė ir daugelis kitų.

Marytė Markevičienė yra tarptautinių festivalių−konkursų Šiauliuose „Linksmasis akordeonas“ iniciatorė, organizatorė ir dirigentė, tarptautinio akordeonistų orkestro „Baltijos tremolo“ viena iš įkūrėjų.

Mokytoja yra žinoma bei vertinama Lietuvos ir Šiaulių krašto visuomenės. Už nuopelnus Lietuvai Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Marytė Markevičienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

2005 m. ji buvo apdovanota Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu, 2007 m. – medaliu „Morta − Lietuvos karalienė“.

2010 m. jai suteiktas Metų šiaulietės vardas. Taip pat jai suteikta Šiaulių miesto kultūros ir meno premija už aukščiausius laimėjimus Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose.

Marytė Markevičienė nuolat dalyvauja tarptautinių ir šalies konkursų, festivalių, dainų švenčių peržiūrų, baigiamųjų egzaminų vertinimo komisijų darbe, veda seminarus–praktikumus muzikos mokyklų akordeono specialybės mokytojams, dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Mokytoja parengė ne vieną apžvalginę medžiagą apie Lietuvos ir Šiaulių krašto akordeonistų veiklą ir jų pasirodymus tarptautiniuose konkursuose, kuri ne kartą buvo publikuota „Muzikos baruose“, žurnale „Akordeonija“.

Mokytoja džiaugiasi ir mažais, ir dideliais auklėtinių laimėjimais. Savo darbe ji vienodą dėmesį skiria tiek profesiniam mokinių rengimui, tiek žmogiškųjų savybių ir mokinių asmenybės formavimui. Pačios didžiausios vertybės jai − žmogus ir tautos kultūra.

REMIGIJUS ADOMAITIS

Remigijus Adomaitis gimė 1965 m. vasario 9 d. Kazlų Rūdoje, Marijampolės rajone. 1981 m. baigė Kazlų Rūdos muzikos mokyklą, vėliau Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, o 1990 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.

Remigijus Adomaitis yra Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktorius, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas. 2005 m. jam suteiktas muzikos mokytojo eksperto vardas, o 2010 m. jis įgijo I vadybinę kategoriją. Jis taip pat yra Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narys, Šiaulių apskrities vaikų chorų ekspertas konsultantas bei Šiaulių miesto savivaldybės kultūros tarybos narys. Anksčiau dirbo Šiaulių moksleivių namuose, berniuko choro vadovu taip pat dirbo Šiaulių II muzikos mokykloje bei Šiaulių universitete.

„Dagilėlio“ vadovas – neeilinė asmenybė, gebanti įskiepyti įvairaus amžiaus berniukams meilę muzikai, išugdyti visapusį jaunų žmonių kultūros pojūtį ir supratimą, todėl jo suburtas ir daugiau negu du dešimtmečius kvalifikuotai puoselėjamas kolektyvas pasiekė stulbinančių rezultatų.

Remigijaus Adomaičio gautų įvertinimų gausa svaigina, tad paminėti tik svarbiausi iš jų: 2003 m. suteikta Šiaulių miesto kultūros ir meno premija, 2005 m. ir 2011 m. suteiktos LR Prezidento Valdo Adamkaus ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos, 2006 m. suteiktas Šiaulių miesto Metų mokytojo vardas, 2008 m. apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu, 2010 m. gavo „LATGA-A“ „Aukso žvaigždę“ už kūrybinius pasiekimus, Lietuvos autorių kūrinių sklaidą bei chorinio meno puoselėjimą, 2011 m. suteiktas Tarptautinės muzikos asociacijos, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) bei Paderewskio atminimo fondo (JAV), Ignaco Jano Paderewskio apdovanojimas už svarų indėlį visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, 2013 m. gavo geriausio konkurso dirigento vardą III tarptautiniame Vroclovo chorų festivalyje – konkurse „Vratislavia Sacra“.

Šiandien Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vadovo Remigijaus Adomaičio vardas puikiai žinomas ne tik Šiauliuose, tačiau ir visoje Lietuvoje, Europoje ir netgi pasaulyje. Jo suburto kolektyvo skinami laurai tarptautiniuose konkursuose nuolat garsina Šiaulių miesto vardą.

Remigijus Adomaitis yra daugiau nei tik meno kolektyvo vadovas. Jis – berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ siela, įkvėpėjas, sugebantis nutiesti tiltus tarp jaunų žmonių ir muzikos. Jo pedagoginis ir organizacinis talentas, meniniai gebėjimai ir energijos užtaisas duoda puikius rezultatus. Berniukai ne tik įgyja puikų muzikinį išsilavinimą, bet ir gauna humanistinėmis vertybėmis pagrįstą auklėjimą. Jo vadovaujamas „Dagilėlio“ kolektyvas pasižymi ne tik meniniais pasiekimas, tačiau ir dideliu bendruomenės telkimu, kur tėvai ir vaikai bei jų artimieji randą bendrą kalbą. Remigijus Adomaitis neabejotinai yra sėkmingas jaunosios kartos auklėjimo pavyzdys.

Choras „Dagilėlis“, vadovaujant Remigijui Adomaičiui, įgijo tarptautinį pripažinimą, gavo prestižinių apdovanojimų visame pasaulyje. Jų koncertai skambėjo didžiausiuose Europos, Jungtynių Amerikos valstijų bažnyčiose, koncertų salėse. Visur jie pelnė tik didžiausias ovacijas ir aukščiausius apdovanojimus. Remigijus Adomaitis – tikras Šiaulių miesto ambasadorius, nešantis miesto vardą per pasaulį.

PROF. VIRGILIJUS KĘSTUTIS NOREIKA (1935−2018)

Gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių. 1949 m. pradėjo mokytis Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, kurią baigęs tęsė studijas LSSR konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje). Dar būdamas IV kurso studentu, 1957 m. debiutavo Lietuvos operos ir baleto teatre. Tais pačiais metais laimėjo aukso medalį Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio konkurse. 1965−1966 m. tobulinosi Milano teatre „La Scala“. Jame parengė net šešis vaidmenis, tarp kurių – Pinkertono vaidmuo iš garsiosios G. Puccini operos „Madame Butterfly“. 1975−1991 m. Lietuvos operos ir baleto teatro direktorius bei meno vadovas. 1993−1994 m. dėstė Karakaso (Venesuela)  Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje. 1995−1996 m. Talino teatro „Estonia“ dainavimo meistriškumo pedagogas, o nuo 1997 m. − Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius. Per savo įspūdingą karjerą maestro sukūrė vaidmenis 46 operose, sudainavo apie 900 spektaklių, gastroliavo 49 užsienio šalyse bei surengė per 700 solinių koncertų. Užsienio žiniasklaida ne kartą maestro gretino su L. Pavarotti ir P. Domingo.

Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Jo tėvas Ignas Adamkavičius, gimęs Šiauliuose, buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų. Adamkavičių giminė buvo stipriai įsitvirtinusi Šiaulių krašte.

Valdas Adamkus Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje, todėl 1944-ųjų liepą buvo priverstas su tėvais pasitraukti į Vokietiją. Ten baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV. 1960 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybos inžinieriaus specialybę.

1951 m. Valdas Adamkus susituokė. Jo žmona – Alma Adamkienė, filantropė, visuomenės veikėja.

Valdas Adamkus 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo pakviestas dirbti į Aplinkos apsaugos agentūrą, 1981 m. tapo Vidurio Vakarų regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.

Net ir būdamas toli nuo tėvynės, Valdas Adamkus nepamiršo Lietuvos, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1958–1965 m. buvo „Santaros–Šviesos“ federacijos vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas jos pirmininku. 1961–1964 m. buvo Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys, Centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys.

Greta profesinės ir visuomeninės veiklos Valdas Adamkus daug dėmesio skyrė ir sportui. 1948 m. Pavergtų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. 1951 m. įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“. Buvo 1983 m. Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas.

Nuo 1972 m. atsiradus galimybei aplankyti gimtąją šalį, Valdas Adamkus kasmet atvykdavo į Lietuvą, rūpinosi paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinavimu.

Nuo 1993 m. jis aktyviai įsitraukė į politinį atsikuriančios Lietuvos gyvenimą. Tuo laikotarpiu jo gyvenamoji vieta buvo Šiauliai.

Valdas Adamkus 1998 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir Lietuvos piliečiams įsipareigojo siekti trijų pagrindinių tikslų: laisvo žmogaus, atviros visuomenės, stiprios valstybės.

2004 m. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Valdas Adamkus 1988 m. yra gavęs Tarptautinį gamtosauginį apdovanojimą, JAV aplinkos apsaugos agentūros Aukso medalį ir JAV Prezidento apdovanojimą už pasižymėjimą tarnyboje. 2003 m. Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, kurio tuo metu buvo nusipelnę tik 42 asmenys pasaulyje. Prestižiniuose „European Voice“ rinkimuose 2007 m. jam buvo suteiktas Metų europiečio titulas. 2008 m. suteiktas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas. Prezidentas apdovanotas 33-imis įvairių šalių aukščiausiais valstybiniais ordinais. Per 1989–2009 m. daugiau nei dvidešimt Lietuvos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų jam suteikė garbės daktaro vardą.

Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu Lietuvoje įvyko daug istorinių pasikeitimų, mūsų šalis tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, Šiauliuose nuo to laiko dislokuotas NATO oro policijos dalinys.

Ir šiuo metu Valdas Adamkus aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje.

Prezidento Valdo Adamkaus prigimtinė tolerancija, demokratijos pažinimas, ištikimybė santarvės idėjai padėjo ir padeda visuomenei tapti labiau pilietine, žmonėms – geresniems vieni kitiems. Didžiuliu Prezidento patyrimu paremti žodžiai: „Išdrįskime būti sąžiningi valstybei, vieni kitiems, patys sau“, – galėtų tapti kiekvieno žmogaus kredo. Savo intelektu, erudicija ir paprastumu Prezidentas Valdas Adamkus pelnė visos Lietuvos žmonių pagarbą ir dėkingumą, jo lojalumas ir dėmesys Šiauliams ypač vertinamas ir šiauliečių.

VIOLETA LAUGALIENĖ IR ROMUALDAS LAUGALIS

Violeta Laugalienė gimė 1959-04-16 Šiauliuose. Romualdas Laugalis gimė 1956-05-30 Kėdainiuose. Kartu 1981 m.  baigė LR Valstybinės konservatorijos (dabar Klaipėdos universitetas) Teatro meno fakultetą ir įgijo baletmeisterių-pedagogų specialybę.

Mokytojai  ansambliui „Šėltinis“ vadovauja nuo jo įkūrimo 1981 m. Kolektyve šoka daugiau nei 300 šokėjų, o 2012 m. ansambliui „Šėltinis“ suteikta I meninio pajėgumo kategorija.

Svarbiausi vadovų tikslai − socialinių kompetencijų ugdymas, tautiškumo puoselėjimas, tradicijų sklaida, Šiaulių miesto ir Lietuvos reprezentacija užsienio festivaliuose ir konkursuose, respublikinėse Dainų šventėse. 2016 m. vadovams  už tradicijų puoselėjimą 35 kūrybinio darbo metus buvo įteiktos LR Ministro Pirmininko Algirdo  Butkevičiaus ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus padėkos.

Vadovai daug dėmesio skiria Šiaulių miesto tautiškumo puoselėjimui. Kiekvienais metais Šiaulių visuomenei „Šėltinio“ abiturientai pristato koncertus lietuvių liaudies tradicijų tematika.

Vadovai, ugdydami socialinę atsakomybę, kasmet organizuoja labdaros koncertus Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės rūpybos gyventojams, Šiaulių miesto Vaikų namų bendruomenei.

Taigi ansamblio „Šėltinis“ vadovai Violeta ir Romualdas Laugaliai savo nenuilstamu darbu, kūrybiškumu, vertybių puoselėjimu, asmeniniu pavyzdžiu ugdo jaunuosius šiauliečius ir pristato Lietuvos kultūrą visam pasauliui. Būdami tikrais patriotais vadovai skatina vaikus ne tik gerbti ir mylėti savo šalį bei miestą, bet ir prisidėti prie jų gerovės, darbais

STANISLOVAS GRUŠAS

Stanislovas Grušas gimė Skuodo rajone, Mažųjų Rūšupių kaime. Šiuo metu gyvena Šiauliuose, eina AB Neaustinių medžiagų fabriko generalinio direktoriaus pareigas. Vedęs. Kartu su žmona Vitalija užaugino du vaikus – sūnų Kristijoną ir dukrą Ievą, sulaukė vienos anūkės. Kristijonas ir Ieva, baigę mokslus, grįžo į gimtuosius Šiaulius, sėkmingai eina Stanislovo pėdomis ir karjeros siekia jo valdomų įmonių grupėje.

1983 metais Stanislovas Grušas baigė Rygos politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus−mechaniko kvalifikaciją. Jo karjera Šiauliuose prasidėjo Šiaulių televizorių gamykloje.        

Nuo 1992 metų pradėjo eiti AB Neaustinių medžiagų fabriko generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Per šį laikotarpį įmonė išaugo iki 22 įmonių grupės, sukurta daugiau nei 2600 darbo vietų.

Stanislovas Grušas, būdamas Šiaulių miesto patriotas, savo verslą vysto Šiauliuose, kaskart investuodamas ir atgaivindamas apleistas ir nebenaudojamas pramonines teritorijas. Per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė bankrutuojančių UAB „Mechanika“ ir UAB „Šiaulių televizoriai“ teritorijos, jose sėkmingai vystomi ir plėtojami verslai, kuriamos darbo vietos (investuota per 35 mln. Eur). Stanislovas Grušas vienas pirmųjų verslininkų, į Šiaulius atvedęs tiesioginių užsienio investicijų, ir šiuo metu jo grupės įmonės yra vienos didžiausių teikėjų IKEA.

Stanislovas Grušas ne tik sėkmingas verslininkas, bet ir dosnus visuomenininkas, mecenatas. Būdamas nuolatinis miesto švenčių rėmėjas, skatina ir palaiko grupės įmonių iniciatyvas remti kultūros ir sporto renginius, kolektyvus, klubus. 2018 metais Stanislovo Grušo iniciatyva ir finansinės paramos dėka įgyvendinamas ne tik šiauliečių, bet ir daugumos Lietuvos gyventojų simpatijų sulaukęs projektas – Tūkstančio rožių rožynas, pasodintas Chaimo Frenkelio viloje, Šiauliuose.       

Stanislovo Grušo vadovavimo laikotarpiu bendrovei ir asmeniškai jam buvo įteikta daug nacionalinių ir miesto apdovanojimų, padėkų, kuriais įvertinta sėkminga bendrovės veikla, asmeniniai Stanislovo Grušo nuopelnai ir indėlis į šalies gerovės kūrimą.

Reikšmingesni iš apdovanojimų:

2004 metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi;
2007 metais įteiktas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“;
2008 metais įteiktas Lietuvos Respublikos ūkio ministro apdovanojimas už verslo vystymą regione;
2008 metais apdovanotas Lietuvos pramonininkų asociacijos Garbės aukso ženklu;
2008 metais įteiktas LATIA prezidento apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonei;
2011 metais įteiktas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas „Iniciatyvos rėmėjas“;
2011 metais už nuopelnus verslui apdovanotas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų II laipsnio sidabro garbės ženklu „Darbo žvaigždė“;
2012 m. įteiktas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos padėkos ženklas už verslą skatinančios veiklos vykdymą;
2015 m. įteiktas Šiaulių miesto mero Artūro Visocko apdovanojimas – Auksinio šaulio padėkos ženklas už didžiausią indėlį į miesto biudžetą (kaip daugiausia mokesčių sumokančiai įmonių grupei).