Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas

Greta Ginkūnų civilinių kapinių pašventinta nauja kapavietė, kurioje amžinojo poilsio atgulė Antrojo pasaulinio karo aukų palaikai, pernai rasti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje. Surengtoje iškilmingoje ceremonijoje, pagerbiant mirusiųjų atminimą dalyvavo ministerijų, Savivaldybės, užsienio ambasadų, religinių bendruomenių atstovai.

Su visa derama pagarba perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu nužudytų ir dabartinės Aviacijos bazės teritorijoje užkastų į nelaisvę patekusių įvairių tautybių karių ir civilių gyventojų palaikai. Iškilmingos ceremonijos pradžioje daugiau nei 700 karo belaisvių aukų atminimas pagerbtas tylos minute.

Ceremonijos metu kalbėjo Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, LR Prezidento patarėjas kultūros klausimais Šarūnas Radvilavičius, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė.

Diplomatinio korpuso Lietuvoje vadovas, Šventojo Sosto misijos vadovas J.E. Arkivyskupas Petaris Rajičius savo kalboje pabrėžė, kad už tokius karo nusikaltimus nesiekiama keršto ir nesmerkiamos tautos, kurioms priklausė masinių žudynių organizatoriai, tačiau būtina pasmerkti fašizmo, nacizmo ir komunizmo blogio ideologijas, sukėlusias karą, atnešusį vien siaubingą niokojimą, žmonių gyvybių ir nacionalinės laisvės praradimą.

„Dabar sunku suprasti, kad tokius siaubingus dalykus galėjo padaryti tokie patys žmonės kaip ir mes, dažnai tai buvo netgi labai išsilavinę žmonės. Tai – tikra žmogiškumo tragedija. Ši Šiauliuose vykstanti atminimo ceremonija rodo, kad Lietuva vienodai gerbia visus nukentėjusius nuo karo ar totalitarinių režimų, taip pat, tai puiki proga priminti ir kaimyninėms šalims, jog žmogaus teisės, demokratija ir žmogiškumas turi paimti viršų. Viliuosi, kad žmonijos branda yra pasiekusi tokį lygį, kad mums neteks pamatyti panašių antihumanizmo pavyzdžių“, – ceremonijoje kalbėjo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Kapavietę pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, maldos žodžiui už mirusiuosius kvietė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovas – Šiaulių stačiatikių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės protojerėjus Olegas Štelmanas.

Skambant Šiaulių pučiamųjų orkestro muzikai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo vainikus nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, institucijų ir visų Lietuvos žmonių, taip pat – nuo užsienio valstybių diplomatinio korpuso Lietuvoje.  

Pagarbą mirusiems atidavė visi ceremonijoje dalyvavę oficialūs asmenys: prezidentūros, ministerijų atstovai, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Diplomatinio korpuso Lietuvoje vadovas Petaris Rajičius, Ukrainos ambasadorius Volodymyras Yatsenkivskis, Latvijos, Estijos ir Vokietijos ambasadų atstovai, taip pat – rusų, ukrainiečių ir baltarusių tautinių bendrijų atstovai. Renginys užbaigtas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių atliktomis atminimo ir pagarbos salvėmis.

2021 m. birželio 15 d. aukų pagerbimo ceremonijos organizatoriai: Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Šiaulių miesto savivaldybė dėkoja: archeologams už profesionaliai ir atsakingai atliktus archeologinius tyrimus Antrojo pasaulinio karo aukų, rastų Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje, Šiauliuose, masinėje kapavietėje.  Taip pat dėkojame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuris organizavo informacinio stendo Antrojo pasaulinio karo aukų palaikų palaidojimo vietoje įrengimą ir  Dariaus Augulio įmonei už kokybiškai ir kruopščiai parengtą  palaikų laidojimo vietos pažymėjimo projektą bei bendrovei „Šiaulių plentas“ už tinkamai atliktus gerbūvio įrengimo darbus.

 

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos totalitariniai režimai Lietuvos teritorijoje buvo sukūrę visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis belaisvių buvo pasmerkti kankinamai mirčiai. Karo belaisvių stovyklų, veikusių Šiauliuose Antrojo pasaulinio karo metu, istorija liudija nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų nusikaltimus žmoniškumui.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje, Šiauliuose, rengiantis tiesti lietaus nuotekų trasą naujai įrengiamoje krovinių paskirstymo aikštelėje, buvo aptikti nežinomų žmonių palaikai. 2020 m. vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus (palaikų ekshumavimą) ir ištyrus apie 1 600 m2 plotą, aptiktos septynios netaisyklingos kapų eilės, kuriose atidengtos 67 masinės (nuo 2 iki 152 palaikų) ir 29 pavienės palaikų užkasimo duobės (iš viso 96). Rasti ir ekshumuoti 728 žmonių palaikai. Į kapų duobes palaikai sumesti dažniausiai netvarkingai, persipynusiomis galūnėmis. Tikėtina, kad vienu metu į duobes buvo metama po kelis kūnus, rečiau – laikantis tvarkos, taisant rankų ir kojų pozicijas, tačiau nesilaikant vienodos palaikų krypties.

Antropologinių tyrimų duomenimis, duobėse užkasti 15–50 metų (daugiausia 23–30 metų) vyrai. Dažniausiai fiksuoti kaukolės balistiniai sužalojimai, su fiziniu krūviu susiję kaulų ir sąnarių pakitimai bei traumos, kaulų uždegimų pėdsakai, įvairios gydytos ir negydytos dantų ligos. Šiuos pakitimus galėjo sukelti lėtinės ligos ar kai kurių vitaminų ir medžiagų trūkumas, sunkus fizinis darbas ir netinkamas ar nevisavertis ligonių gydymas.

Greta 728 palaikų aptikti 225 metaliniai Antrojo pasaulinio karo belaisvių identifikacijos žetonai. Jie išduoti nacių Vokietijos karo belaisvių lageriuose kalėjusiems priešininkų kariams, juose iškalti lagerio ir belaisvio numeriai. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje, manoma, buvo užkasti karo belaisviai iš šių lagerių:

„Stalag 313“ (nuo 1941 07 iki 1941 08 – Hammerstein / Schlochau, dab. Čarnas (Czarne), Lenkijos Respublika; nuo 1942 01 iki 1943 09 – Witebsk, dab. Vitebskas (Віцебск), Baltarusijos Respublika);

„Dulag 102“ (nuo 1941 08 13 iki 1941 09 18 – Wesenberg, dab. Rakverė (Rakvere), Estijos Respublika);

„Stalag 344“ (nuo 1942 01 iki 1943 09 – Wilna, dab. Vilnius, Lietuvos Respublika; nuo 1943 11 iki 1945 03 – Lamsdorf, dab. Lambinovicės (Lambinowice), Lenkijos Respublika).

Šalia palaikų aptikta įvairių kario ekipuotės elementų ir asmeninių daiktų, aliuminių gertuvių ir katiliukų, šaukštų, odinių diržų liekanų, drabužių audinio fragmentų, batų, metalinių kryželių ir ikonų, veidrodėlių, smulkaus nominalo monetų, karių uniformų sagų, kurių aversuose pavaizduota Sovietų Sąjungos penkiakampė žvaigždė, Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis, Estijos liūtai, tekanti Latvijos saulė.

Archeologiniai radiniai saugojami Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija 

Vitalio Lebedžio nuotraukos