1941 m. birželio 14-oji ir po jos sekę kiti lietuvių trėmimai į Sibirą, kuriuos vykdė Sovietų Sąjunga, skaudžiai palietė daugelį Lietuvos šeimų. Šviesiausi ir iškiliausiu tautos žmonės, vyrai, vaikai, moterys ir seneliai, buvo išplėšti iš gimtinės ir išvežti į tolimiausius ir atšiauriausius Sibiro kampelius. Iš viso į tremtį buvo išsiųsta daugiau nei 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Žmonės gyveno itin atšiauriomis sąlygomis, sunkiai dirbo. Dėl ligų ir bado didelė dalis jų amžiams atgulė svetimoje žemėje.
80-ųjų trėmimo metinių minėjimas Šiauliuose prasidėjo šv. Mišiomis už gyvus ir mirusius tremtinius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. 11 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose vyko renginys, kuriame tremtiniai dalinosi savo atsiminimais.
Svarbiausias iškilmingas Gedulo ir vilties dienos minėjimas tradiciškai visus šiauliečius pakvietė prie Geležinkelio rampos – vietos, iš kurios prieš 80 metų pajudėjo į tremtį žmones vežantys vagonai. Renginio dalyviai gėlių puokštelėmis papuošė prie bėgių esančią tvorą, greta jos, Sibire mirusiems, uždegtos atminimo žvakutės.
Šiaulių kultūros centro chorui „Tremtinys“ sugiedojus Tautišką giesmę, tylos minute pagerbtas tremties ir okupacijos aukų atminimas.
Į susirinkusius kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
„Prieš aštuonis dešimtmečius turbūt irgi buvo tokia vasariška ir graži diena kaip šiandien. Per tą dieną trisdešimt tūkstančių žmonių, tarp jų – vaikų ir senolių, buvo susodinta į vagonus. Kas trečias žmogus iš tremties nebegrįžo, tai mūsų artimieji. Dabar iš mūsų kaimyninės šalies sklinda ypač pavojingi signalai, kur žmogaus teisių nebepaisoma, kur gyventojai grūdami į kalėjimus už viešą žodį. Lietuvoje mes esame laisvi ir galime ginti demokratines vertybes, tą darome ir darykime. Čia susirikome atminti ir viltis, kad tokie dalykai nesikartotų. Tai priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų“, – kalbėjo Šiaulių meras Artūras Visockas.
Pasak Eugenijaus Bartulio, tokius žiaurius tremties išbandymus galėjo įveikti tik didelę gyvenimo atramą – gilų tikėjimą turintys žmonės. Jis pakvietė žmones grįžti prie tikrųjų vertybių, kurios duotų stiprybės gyvenimo kasdienybėje, kurios mums yra be galo brangios.
Renginio metu apie tremties įvykius kalbėjo Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė. Atsiminimais apie savo brolį tremtinį ir politinį kalinį a. a. Vytenį Rimkų – Šiaulių miesto šviesuolį ir garbės pilietį, dalijosi jo sesuo tremtinė Elžbieta Rimkutė-Bagdonienė. Muzikinius kūrinius susirinkusiems dovanojo ne tik Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. Romaldas Pečeliūnas), bet ir Šiaulių universitetinės gimnazijos folkloro ansamblis „Čiūto“ (vad. Rasa Stoškuvienė).
Po renginio, minėjimo dalyviai buvo pakviesti į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kurioje vyko Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuojamas koncertas „Vardan Lietuvos“. Renginyje koncertinę programą atliko Šiaulių kamerinis orkestras (meno vad. ir dirig. Vilhelmas Čepinskis), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vad. ir vyr. dirig. Linas Balandis). Taip pat solistai: Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Ona Kolobovaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Juozas Janužas (tenoras). Koncertui dirigavo Modestas Pitrėnas.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija
Vitalio Lebedžio nuotraukos
