Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

ES investicijos Šiauliuose: inovacijos, verslo plėtra ir indėlis saugant aplinką

ES investicijos suteikia reikšmingą paspirtį Lietuvos regionų ekonominei plėtrai – įgyvendindami ES lėšomis remiamus projektus, regionai siekia auginti savo konkurencingumą vietos ir tarptautiniu lygiu. Ne išimtis – Šiauliai: ankstesnėje 2014–2020 m. ES finansavimo perspektyvoje vien Šiaulių regiono verslas įvykdė ar tebevykdo 95,2 mln. Eur vertės ES finansuojamų projektų.

Iš viso Šiaulių regione vykdoma ES investicinių projektų už daugiau nei 170 mln. Eur. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė pažymi, kad, vertinant Šiaulių regionui pastarosios finansinės perspektyvos metu tekusią ES paramą, dominuoja verslo projektai. Įgyvendinta ar toliau vykdomas 141 verslo projektas, o pagal kitas finansavimo priemones vykdomų projektų skaičiai – mažesni: 44 energetikos sektoriaus projektai, MTEP – 24 projektai ir 1 turizmo projektas.

Regione jau užbaigti 108 ES lėšomis remiami projektai, dar 102 yra įgyvendinami. Palyginti su kitais šalies regionais pagal ES lėšomis vykdomų projektų skaičių ir apimtį, Šiauliai rikiuojasi įkandin Vilniaus, Kauno ir Panevėžio.

„Šiaulių regione populiariausios – verslui skirtos ES paramos priemonės. Šiuose projektuose ES finansavimo intensyvumas siekia 58 proc., o likusią dalį investuoja pačios bendrovės, taigi, iš 95 mln. Eur bendrovių projektams skirtų lėšų ES dalis siekia 36 mln. Eur“, – skaičiuoja A. Vaitkūnienė.

Pasak jos, naujojoje perspektyvoje, kuomet bus išskirti du regionai – Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos, Šiauliams bus svarbu skirti daugiau dėmesio inovacijoms ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui, tai yra MTEP krypties projektams.

„Būtent šias kryptis, įvardydama naujosios finansinės perspektyvos tikslus, akcentuoja ES. Investicijos į MTEP projektus yra glaudžiai susijusios su verslu, tai leidžia tobulinti esamus ar kurti naujus produktus – verslas dėl to laimi ir tampa konkurencingesnis. Lietuvos rinka nedidelė, tad norėdami pasiekti rezultatų platesnėje rinkoje, turime būti inovatyvūs tarptautiniu mastu“, – pasakoja LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė.

Projekto rezultatas – funkcionalieji produktai

Šiauliuose įsikūrusi UAB „Rūta“ nuolat įgyvendina ES lėšomis remiamus projektus, taip bendrovė yra įsigijusi naujos gamybinės įrangos, sukūrusi naujų gaminių, kėlusi darbuotojų kvalifikaciją, ieškojusi naujų eksporto rinkų. 2019 m.  saldainių gamintoja baigė beveik 382 tūkst. Eur vertės projektą pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, kurio metu buvo sukurta funkcionaliojo maisto produktų linija.

Rūta Gilaitienė, UAB „Rūta“ inovacijų vadovė, paaiškina: funkcionalusis maistas – tai dažnai vartojamas maistas, kuris, be teigiamo poveikio mitybai, daro ir teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui, kadangi yra praturtintas maistinėmis skaidulomis, vitaminais, baltymais ir pan.

„Tokie gali būti ir saldumynai. Bendradarbiaudami su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais, sukūrėme ir rinkai pasiūlėme visai šeimai tinkančius vaisių, riešutų ir sėklų užkandžius „Greenz“ be pridėtinio cukraus. Šie gaminiai kurti atsižvelgiant į spartėjantį gyvenimo tempą ir augantį vertingo maisto poreikį; juose naudojamos tokios vietinės žaliavos kaip šermukšniai, šaltalankiai, braškės. Naujųjų sveikų užkandžių funkcinę vertę ir skonį įvertino įvairių grupių vartotojai – vaikai, senjorai, vyrai, moterys, sportuojantys žmonės“, – pasakoja R. Gilaitienė.  

Projekto įgyvendinimas truko kelerius metus, o prie jo sėkmės didele dalimi prisidėjo mokslininkai, padėję atsirinkti žaliavų derinius. Įvairiuose projektuose įmonė palaiko glaudžius ryšius ir su kitomis  mokslo institucijomis  – VDU Žemės ūkio akademija, Kauno technologijų universitetu.

Kalbėdama apie Šiaulių verslo aplinką, R. Gilaitienė pažymi: inovatyvūs verslai gali klestėti ir regionuose, ne tik Vilniuje ar Kaune. „Vien mūsų įmonė, viena iš seniausių šeimos verslo šokolado gamintojų Europoje ir veiklą vykdanti jau virš 100 metų, kuria inovacijas ir aktyviai naudojasi ES parama“, – apibendrina pašnekovė.

Nauja gamykla leido ženkliai padidinti našumą

Šiaulių bendrovė „Ruvera“, kurios veiklos sritys – veterinarinių vaistų, medicinos prietaisų, kosmetikos, pašarų papildų, biocidų gamyba, 2018 m. perkėlė gamybą į naują 2500 kv. metrų ploto pastatą. Išplėsti ir modernizuoti veiklą įmonei padėjo pagal priemonę „Regio Invest LT+“ įgyvendintas daugiau nei 2 mln. Eur vertės projektas.

„Kuriame savo produktus, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais. Prieš kelerius metus pajutome plėtros poreikį, taigi pasinaudojome ES lėšomis ir gamybą perkėlėme į modernią, pažangiausiomis technologijomis aprūpintą gamyklą. Aukščiausi produkcijos kokybės standartai, didesnis našumas, geresnės darbo sąlygos žmonėms – tai pagrindiniai rezultatai, kurių pasiekėme“, – pažymi UAB „Ruvera“ direktorius Arūnas Rupšys.

A. Rupšys, trečiosios kartos šiaulietis, teigia, kad jam itin svarbu, kas vyksta Šiaulių regione.

„Žinoma, kai kalbame apie farmaciją, dominuoja Vilnius ir Kaunas, tačiau ir mes jaučiamės tvirtai savo regione. Siekiame kurti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, inovatyvius produktus. Planuojame registruoti ir gaminti įvairių paskirčių nesterilius vaistus. Vienas iš tikslų – plėsti eksportą, nemažai produktų registruojame tarptautinėse rinkose“, – pasakoja įmonės vadovas.

Reaguodama į pandemijos padiktuotus poreikius, bendrovė ėmėsi ir naujo 390 tūkst. Eur vertės projekto pagal priemonę „Covid-19 produktai“. Jo tikslas – investuoti į naują įmonės mastu, inovatyvią dezinfekavimo priemonių gamybai ir fasavimui reikalingą įrangą.

„Labai tikiuosi, kad toks dezinfekcinių priemonių stygius, kaip pandemijos pradžioje, nebepasikartos, bet mums ši investicija svarbi, siekiant prisidėti prie „Covid-19“ produktų paklausos patenkinimo Lietuvoje bei ES. Be to, taip toliau didiname veiklos našumą“, – sako A. Rupšys.

Prisidėjo prie aplinkosaugos tikslų

Iš  Šiaulių apskrityje  įgyvendintų ES investicinių projektų energetikos srityje  vienas didžiausių – 2012-aisiais užbaigtas Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimo ir statybos projektas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“, kurio vertė viršijo 16 mln. Eur. Kaip teigia AB „Šiaulių energija“ atstovė žiniasklaidai Marina Visockienė, 2012 m. tai buvo inovatyviausias, ekonomiškai ir ekologiškai geriausias sprendimas ir įvykdytas projektas ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje.

„Šiaulių termofikacinės elektrinės projektas tiesiogiai prisideda prie siekio išsaugoti ir vystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų sistemą, kuri yra geriausias būdas užtikrinti vartotojams šilumos  energijos tiekimą patraukliausiomis kainomis. Projektas tapo puikia įžvalga į šių dienų aktualijas, siekiant efektyvios kogeneracijos, didinant atsinaujinančių išteklių naudojimą, atsisakant iškastinio kuro deginimo ir atitinkamai mažinant aplinkos taršą“, – pažymi M. Visockienė.

Prieš pradedant veikti Šiaulių termofikacinei elektrinei, t. y. prieš pakeičiant dalį iškastinio kuro atsinaujinančiu, bendrovės anglies dvideginio (CO2) emisija siekė apie 100 tūkst. tonų per metus, o pradėjus veikti kogeneracinei jėgainei, anglies dvideginio  išmetimai sumažėjo apie tris kartus.

„2014 m. pradėjo veikti ir bendrovės biokuro katilinė, o metais vėliau Kuršėnuose įrengta dar viena biokuro katilinė. Šiuo metu iki 80 proc. Šiaulių miesto ir rajono vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą. Bendrovės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai 2020 m. siekė vos daugiau nei 10 tūkst. tonų per metus“, – vardija „Šiaulių energijos“ atstovė žiniasklaidai.

Šiemet pavasarį LVPA bendrovės „Šiaulių energija“ Šiaulių termofikacinės elektrinės projektą pateikė tarp inovatyviausių Lietuvos projektų, nominuotų kasmetiniams Europos Komisijos organizuojamiems Europos projektų apdovanojimams „Regiostars2021“.

Pagal  „Verslo žinios“ informaciją

V. Lebedžio nuotrauka