Šis projektas buvo įgyvendintas pagal LR ŠMSM 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-1016 patvirtintą priemonę „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, todėl Šiaulių lopšelis-darželis „Pasaka“ ieškojo bendraminčių ir projekto veiklose pakvietė dalyvauti partnerius: Kėdainių lopšelį-darželį „Puriena“, Kėdainių r. Akademijos gimnaziją, Prienų r. Stakliškių gimnaziją, Plungės lopšelį-darželį „Pasaka“, Vilniaus lopšelį-darželį „Žemyną“ (projekto konsultantas).
Per 3 metų laikotarpį, už skirtus 116 876,05 Eur, įgyvendintos veiklos padėjo siekti pagrindinio tikslo - sustiprinti vaikų mokymosi mokytis kompetencijos ugdymą – gebėjimus rasti, atsirinkti, įprasminti žinojimą (Geros mokyklos koncepcija 13.4.)
Diegiant tarptautinį „Mąstymo įpročių“ mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo metodą, buvo apmokyti 78 pedagogai, perengta 10 pedagogų mentorių, atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos, parengtas metodinis leidinys, organizuotos stažuotės Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, dalintasi patirtimi konferencijoje, vyko konsultacijos, pravesta 1314 „Mąstymo įpročių“ ugdymo diegimo veiklų vaikams, parengti veiklų aprašai, kad pedagogai mokydamiesi vieni iš kitų vieningai ir veiksmingai ugdytų vaikų mokymosi mokytis kompetenciją.
Įgyvendinant projektą buvo siekiama sisteminio ugdymo turinio kokybės pokyčio: kad vaikams projekto darželiuose nuo ankstyvojo amžiaus konkrečiais metodais, veiklomis ir įrankiais būtų diegiamas noras mokytis, tikslingai formuojamas efektyviam mokymuisi pasirengęs vaikų charakteris, būtinas, kad vaikas taptų efektyvus besimokantis, kad vaikas mokėtų tikslingai įsivardyti, kas jam padeda mokytis, kokias strategijas jam reikia naudoti, kaip jo mąstymas jam padeda arba nepadeda mokytis. Sutelkiamas dėmesys ne į ko mokoma, tačiau kaip mokomasi. Įgiję tokį charakterį vaikai gebės labai sklandžiai pereiti į mokyklą, kas yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vienas iš pagrindinių tikslų.
Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ pedagogai atliko mokymosi mokytis srities vertinimą pagal papildomai sukurtą vertinimo instrumentą. Palyginus 2020 m. rudens ir 2021 m. pavasario vaikų mokėjimo mokytis srities vertinimą, teigiamas pokytis pastebėtas pagal visus 10 kriterijų, pokytis svyravo nuo 5% iki 28%. Mažiausias pokytis – gebėjimo kelti hipotezes ir daryti išvadas srityje, o didžiausias- nuolatinio klausinėjimo srityje. Šis vertinimas parodė, kad ugdytiniai noriai mokosi ir atkartoja veiksmus, geba savarankiškai pasirinkti mėgstamą veiklą, eksperimentuoja ir veikia su daiktais bei nuolat klausinėja. Tačiau trūksta reikiamų įgūdžių kelti hipotezes (spėjimus) ir daryti išvadas, išsiaiškinti, kokios informacijos reikia, rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, apmąstyti ir samprotauti „ko mokėsi“, „ką išmoko“, „ko dar norėtų išmokti“.
16 „Mąstymo įpročių“ metodo autoriai Arthur L. Costa and Bena Kallick apibrėžia, kad 16 „mąstymo įpročių“ ugdo mokymosi mokytis ir mokymosi visą gyvenimą gebėjimus ir formuoja teigiamą požiūrį į mokymąsi ir nuolatinį tobulėjimą, bei padeda išmokti efektyvių mokymosi strategijų (After Arthur L. Costa and Bena Kallick, Habits of Mind: A Developmental Series, 2000). Projekto konsultantai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ taip pat teigia, kad darbas su vaikais pagal „Mąstymo įpročių“ metodiką duoda akivaizdžius rezultatus, - vaikai išmoko susikaupti ugdomajai veiklai, ieškoti informacijos, išklausyti pedagogų ir kitų vaikų, planuoti savo mokymąsi, mokytis kartu su kitais, įsivardyti savo ugdymosi poreikius. Darželio administracija įvardija metodą kaip duodantį realią naudą ir vaikų pažangos rezultatus.
Apibendrinus projekto rezultatus projekto dalyviai pritarė, kad projektas įgalino pedagogus ugdymo procese taikyti įvairius įrankius ir paveikias pedagogines strategijas: „Mąstymo įpročius“ , „Mąstymo žemėlapius“, „Aukštesniojo lygio klausimus ir klausinėjimą“, „Klausimų matrica“, „De Bono kepurės“, „Mąstymo raktai“, mokymasis tyrinėjant ir kt.
Besibaigiant projektui, su partneriais, buvo aptartas tolimesnis įstaigų bendradarbiavimo tinklo kūrimas, „Mąstymo mokyklos“ akrecitacijos galimybės.
Projekto vykdytoja Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Neringa Baršauskienė
