Naujienos

 Vienas didžiausių iššūkių, renkantis studijas, – finansai. Išleisti vaikus   studijuoti gali būti nemenkas iššūkis šeimos biudžetui. Juk dažnai   abiturientai renkasi studijuoti kitame mieste, tad kainuoja ne tik studijos.   Sutaupyti vaiko mokslams gali padėti įvairi parama – stipendijos, nuolaidos   apgyvendinimui. Taigi, ką būtina žinoti, prieš renkantis ugdymo įstaigą?

Studijos regione – kokybė ir patrauklumas

 Galimybė mokytis netoli namų, bendruomenės palaikymas, patrauklios   finansinės  galimybės – tai tik keletas priežasčių, dėl ko reikėtų rinktis studijas   regione. Vienas iš tokių miestų – Šiauliai. Studentus ir jų tėvus vilioja gausus   aukštojo mokslo studijų programų pasirinkimas. Iš tiesų mieste kokybiško išsilavinimo galimybes siūlo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA), Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK). Norinčiuosius įgyti amatą kviečia Šiaulių profesinio rengimo centras (ŠPRC). Aktyviai būsimų specialistų gerove ir pritraukimu į regioną rūpinasi Šiaulių miesto savivaldybė ir verslas.

Šiaulių miestas kasmet skiria studijų paramą. Jos tikslas – finansiškai padėti aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuojančiam regiono jaunimui. Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, studijų rėmimas yra būdas aktyvinti miesto socioekonominę, kultūrinę pažangą.

Studijų parama kasmet yra skiriama iki 40 asmenų. Parama skirstoma į du dydžius:

• aukštojoje mokykloje besimokančiam studentui – 4 bazinių išmokų dydžio suma per mėnesį (2022 metais – 168 Eur per mėnesį),
• Šiaulių miesto profesinio mokymo įstaigoje besimokančiam asmeniui – 2 bazinių socialinių išmokų dydžio suma per mėnesį (2022 metais – 84 Eur per mėnesį).

Atrankos gauti studijų paramą konkursas pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarką bus skelbiamas šių metų rugsėjo mėnesį. Kriterijus, kuriuos turi atitikti stipendiją norintis gauti studentas, galima rasti Savivaldybės tinklalapyje arba kreiptis į ugdymo įstaigą.

„Šiauliuose jūs rasite ne tik aukščiausio lygio studijas, profesinį mokymą bei reikšmingą finansinę paramą, bet ir ypač plačias karjeros galimybes, glaudų bendradarbiavimą su verslo atstovais ir, žinoma, tvirtą miesto bendruomenės palaikymą. Noriu pasiųsti aiškią žinią: Šiaulių miestas turi labai daug ką pasiūlyti jauniems žmonėms ir laukia studentų bei moksleivių plačiai išskėstomis rankomis“ , – tvirtina Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Verslas taip pat remia aukštojo mokslo studijas

Jaunimo pritraukimu į Šiaulių regioną bei naujos savo srities specialistų kartos auginimu aktyviai rūpinasi ir verslas. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija regione veikiančius verslus, kurie stengiasi gerinti sąlygas studijuojantiesiems Šiauliuose. Šiuo metu įvairią paramą skiria apie 30 regiono įmonių.

„Verslininkams norisi formuoti ne tik socialiai atsakingo verslo įvaizdį, bet ir pritraukti jaunimą į Šiaulius. Todėl jau keletą metų įmonės aktyviai įsitraukia ir noriai skiria tiek finansinę paramą, tiek vietą ir medžiagas praktiniams užsiėmimams ir įgytų įgūdžių įtvirtinimui. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti darnų bendradarbiavimą tarp LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Šiaulių regiono verslo, nes studijų rėmimas yra abipusis procesas“, – pasakoja Raimundas Vaišvilas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, atsakingas už švietimą.

Verslas Šiaulių regione skiria apie 40 finansinių stipendijų aukštojo mokslo studentams, o jas gavusios švietimo įstaigos užsiima paramos skirstymu savo moksleiviams.

Kokių stipendijų galima gauti aukštojo mokslo įstaigose?

VU ŠA džiaugiasi verslo iniciatyva. Įstaigoje mokytis pradėję pirmakursiai pretenduoja į net 18 vardinių stipendijų, kurių dydis svyruoja nuo 300 iki 1 000 Eur. Iš viso šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. Eur sumą šioms stipendijoms skiria Šiaulių regiono įmonės.

Tai ne vienintelė parama jaunimui. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija gauna ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos stipendijas regionuose studijas pasirinkusiems asmenims. Programų sistemų ir finansų matematikos bakalauro studijas kremtantys jaunuoliai gauna 200 Eur paramą. Tai gali būti net savotiška galimybė sutaupyti. Per ketverius studijų metus, jei jaunuolis nuspręstų stipendiją atidėti taupymui, būtų galima sukaupti apie 7 000 Eur. Todėl tai gali būti ne tik parama pragyvenimui, bet ir būdas sutaupyti solidžią sumą ateičiai.

Stipendijos skiriamos ir kitas studijų kryptis pasirinkusiems jaunuoliams.

„Visiems, įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas ir pasirinkusiems pedagoginės krypties bakalauro studijų programas, visus studijų metus kas mėnesį bus mokama 300 Eur stipendija“, – atskleidžia Lina Garšvienė, VU ŠA Regionų plėtros instituto direktorė.

Be viso to, VU ŠA studentai, kurie atvyksta mokytis iš kitų miestų, gali gauti apgyvendinimą. Gyvenimas renovuotuose bendrabučiuose jaunimui kainuoja nuo 49 iki 93 Eur per mėnesį.

Kolegijos studentams – visos sąlygos sėkmingai mokytis

Šiaulių valstybinė kolegija savo studentams skiria dviejų rūšių paramą – akademinę ir neakademinę. Pastaroji skiriama negalią ar mokymosi sunkumų turintiems studentams. Jiems teikiama apgyvendinimo, psichologinė pagalba ir panašiai. Akademinė apima studentų priėmimą, integravimą, informavimą ir konsultavimą studijų klausimais, bibliotekos, karjeros paslaugas. Neakademinei priskiriama parama negalią turintiems studentams, apgyvendinimo, sporto, laisvalaikio paslaugos, psichologinė pagalba. Studentų asmeninė gerovė, studijų sėkmė priklauso nuo abiejų paramos tipų suderinimo. Sukurta lengvatų studijoms, finansinės ir socialinės paramos sistema.

Kolegijoje įsibėgėjo mecenatų paramos programa – jos fondą sudaro kolegijos socialinių partnerių skiriama solidi 10 tūkst. Eur suma. Taip pat valstybės finansuojamų studijų inžinerijos mokslų studentai visą studijų laikotarpį kas mėnesį gauna 200 Eur Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriamą stipendiją.

ŠVK savo studentams siūlo puikias apgyvendinimo sąlygas. Šiuo metu jaunimas gali apsigyventi dviejuose atnaujintuose bendrabučiuose. „Visuose kambariuose, be kitų kasdienai reikalingų dalykų, yra šaldytuvai ir mikrobangų krosnelės. Veikia nemokama skalbykla, visi studentai gali sportuoti treniruoklių salėje, žaisti stalo tenisą, biliardą“, – pasakoja Milda Mikalonytė, ŠVK Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.

Neužmiršta ir amato besimokančių moksleivių

Šiaulių profesinio rengimo centro moksleiviai taip pat gali pasinaudoti įvairia finansine ir ne tik parama. Pirmąkart besimokantys įstaigoje mokiniai gali gauti stipendijas nuo 20 iki 120 Eur per mėnesį. Jos skiriamos atsižvelgiant į mokymosi rezultatus.

ŠPRC rūpinasi ir apgyvendinimu – įstaigos bendrabučiuose gali apsigyventi apie 720 žmonių. Per mėnesį jaukūs ir patogūs bendrabučio kambariai kainuoja nuo 8 Eur. Ugdymo įstaiga apmoka ir nevietinių moksleivių keliones į pamokas.

Taigi, studijos Šiauliuose pritraukia jaunimo ne tik iš aplinkinių regionų, bet ir visos šalies. Patraukli stipendijų gavimo sistema, gera infrastruktūra lemia sėkmingą jaunųjų specialistų ugdymo procesą.

Šiaulių valstybinės kolegijos konsultacijos dėl priėmimo ir tikslinių stipendijų: tel. 8 615 97 114, , el. p. [email protected] arba atvykti adresu Aušros al. 40.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Studijų skyrius priėmimo klausimais konsultuoja: tel. nr. +370 41 595 755, el. p. [email protected] arba atvykti adresu Vytauto g. 84, 309 kab.

Šiaulių profesinio rengimo centras konsultuoja el. p. karjerosc[email protected], tel. 8656 69020 arba atvykti adresu Gardino g. 4, Šiauliai.

Muzikos pedagogu Vilniuje dirbantis VU Šiaulių akademijos magistrantas Klaidas Kajus Kauneckas pradinukus moko muzikos, šoka tautinių šokių kolektyve ir sako, kad tautiškumo ugdymas padeda išsaugoti vertybes. Vaikinas ateityje save mato kaip aukštosios mokyklos dėstytoją.

Šokėjas – muzikos mokytojas

Šokėjas – muzikos mokytojas Susitinkame su Klaidu iki brandos egzaminų likus dar kelioms savaitėms, kaip tik po VU Šiaulių akademijoje vykusios mokslinės konferencijos, kurioje buvo keliamas klausimas – ar reikia puoselėti tautiškumą? Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos magistrantas ilgus metus šoka šios aukštosios mokyklos tautinių šokių kolektyve „Saulė“, jam nėra svetima ir lietuvių liaudies muzika. Sako, pradėjo šokti tautinius šokius dar darželyje, paragintas auklėtojos. „Tautiškumo puoselėjimas man, kaip pedagogui, yra opi problema. Pasakai mažiukams: „Padainuokime liaudies dainą“, jie juokiasi. Kas juokinga, negali pasakyti. Faktas, kad mažėja šokėjų, dainininkų, muzikantų. Nėra susidomėjimo. Man atrodo, kad jeigu tautiškumo nepuoselėsime, pasimesime tarp vertybių. Įsileisime kitas vertybes, prarasime savo. Jeigu jaunieji muzikos pedagogai nieko nedarys, nežinau, kas bus“, – kalba pašnekovas. Stipri bendruomenė Muzika per šokius vaikiną lydėjo visą gyvenimą. Ir Klaidas prisipažįsta, kad dar mokykloje galvojo, jog stos į šokio pedagogiką, tačiau stojamiesiems pasiruošti padėjusi mokytoja jam pasakė: „Stosi į muzikos pedagogiką.“ Taip ir nutiko.

Stipri bendruomenė

Muzika per šokius vaikiną lydėjo visą gyvenimą. Ir Klaidas prisipažįsta, kad dar mokykloje galvojo, jog stos į šokio pedagogiką, tačiau stojamiesiems pasiruošti padėjusi mokytoja jam pasakė: „Stosi į muzikos pedagogiką.“ Taip ir nutiko.

Atvykęs į Šiaulius, per penkerius metus vaikinas pastebi, kad miestas pasikeitė. Atsirado daug gražių erdvių, yra kur nueiti, ką veikti. „Reikia tik ieškoti“, – sako Klaidas. Stipri bendruomenė. Pasakoja, kad šokių kolektyve turėjo šokėją, kuris studijas buvo baigęs jau beveik dešimt metų, tačiau vis dar šoko kolektyve. „Manau, kad tai daug ką pasako apie pačią bendruomenę“, – pastebi Klaidas.

Nemažas iššūkis

Klaidas sako, kad užsibrėžęs tikslą visada eina iki galo. Jį žavi tai, kad gali įkvėpti vaikus, jaunimą savo pavyzdžiu. „Smagu matyti ugnelę vaiko akyse, kai jis tave priima, kai mato, kaip tu mėgaujiesi tuo, ką darai. Ir moksleiviai pagauna ritmą“, – tikina pašnekovas. Vis dėlto pirmosios pamokos buvo nemažas iššūkis. Nors dabar dirba su pradinukais, praktikos metu teko išbandyti darbą su vienuoliktokais gimnazistais. „Pirmą kartą ten drebėjau ir nežinojau, ką pasakyti. Jie beveik mano metų. Ką čia atėjo studentas... Pačios pirmos praktikosmetu visko buvo – ir ašarų, ir streso, bemiegių naktų“, – prisimena Klaidas.

Jis sako, kad pradinukai labiau imlūs, nemoka meluoti. Vis dėlto pasiilgsta bendravimo su vyresniais – gimnazistai jau turi savo išreikštą nuomonę, argumentuoja. Todėl nenuostabu, kad karjeros perspektyvose Klaidas galvoja apie darbą aukštojoje mokykloje. „Galiu drąsiai sakyti: nemanau, kad dirbsiu pradinių klasių mokytoju visą gyvenimą“, – prisipažįsta Klaidas.

Motyvacija ir jaunimas

Pasisukus kalbai apie jaunimą ir motyvaciją, Klaidas sako, kad šiuolaikinė karta visiškai kitaip priima informaciją, tad reikia keisti metodiką, siekti naujovių. „Atėjęs jaunas žmogus nori diegti daug naujovių“, – teigia pašnekovas. Į naują kolektyvą atėję jauni pedagogai vadovaujasi bendromis taisyklėmis, tačiau nuolat ieško, kaip sudominti mokinius, išbando įvairias naujas metodikas. „Manęs niekas į rėmus neįstums“, – sako jis.

Socialiniai tinklai

Pasiteiravus apie kartų skirtumus, apie tai, kas dabar įdomu jaunimui, Klaidas juokiasi, kad šiuolaikinė karta muzika atranda per „TikTok’ą“. „Visas dainas ten žino. Filmuoja įrašus pertraukų metu. Skonį galima visada išlavinti. Jeigu nuo pirmos klasės pradedi lavinti įvairios muzikos skonį – pleti vaikų pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą“, – mano jaunasis pedagogas.

Paklaustas, ar tikrai jaunoji karta yra nurašyta, kaip vyresni dažnai mėgsta pabrėžti, kad jaunimas niekuo nesidomi, Klaidas kategoriškas: „Visose kartose tokių, kurie niekuo nesidomi, yra. Nenurašyčiau. Tiems, kurie nurašo, laikas trauktis iš pedagogų.“

Kompaktiškas miestas

Jaunuolis tuometiniame Šiaulių universitete baigė muzikos pedagogikos bakalaurą. Dabar studijuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje magistrantūroje. Paklaustas, kaip atsidūrė Šiauliuose ir kokie įspūdžiai per penkerius metus, Klaidas sako, kad vienas didžiausių prioritetų jam buvo patogus susisiekimas ir miesto kompaktiškumas – viskas ranka pasiekiama. „Kituose miestuose nuo bendrabučio iki universiteto reikia važiuoti nemenkus atstumus. Šiauliuose bendrabutis, universitetas – viskas ranka pasiekiama, iki kitų reikiamų vietų nesunku nukeliauti pėsčiomis. Pasirinkimo čia daug, miestas keičiasi, tvarkosi, tai smagu“, – privalumus vardija jaunuolis.

Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė kaip žuvis vandenyje nardo tarp skaičių ir siekia įsitvirtinti centralizuotos buhalterijos komandoje. Mergina sako, kad iš pradžių savęs neįsivaizdavo šioje srityje, bet dabar nekantrauja išbandyti save. Pašnekovė juokauja, kad ateityje norėtų tapti Lietuvos prezidente, kaip Gitanas Nausėda. Bet pradžioje siekia įgyti kuo daugiau patirties.

Artimas miestas

Susitinkame su Aiste Vasiliūnaite pinigų muziejuje. VU Šiaulių akademijos bibliotekoje esančio muziejaus sienos dekoruotos dabar jau nebegaliojančiais lietuviškais centais. Ekonomikos studijų studentė žemėlapyje rodo, iš kur ji atvyko. Naujoji Akmenė ne taip ir toli nuo Šiaulių.

„Niekada netroškau važiuoti į didelį miestą. Šiauliuose viskas labai arti, vienoje vietoje. Gražus miestas. Savita, artima aplinka. Esu čia lankiusis mokyklos metais su tėvais ir ekskursijose. Šiauliuose daug muziejų, kitų lankytinų vietų, viską galima apeiti pėsčiomis arba nuvykti autobusu, nesugaištant valandos ar dviejų“, – pastebi pašnekovė.

Metai prabėgo greitai

Prisiminusi mokyklos baigimą ir svarstymus, ką reikės daryti toliau, kur studijuoti, Aistė juokaudama sako, kad minčių buvo įvairių – nuo ekonomikos iki archeologijos. Kas buvo Naujosios Akmenės apylinkėse tikriausiai žino, kad netoli yra dinozaurų laikus menantis karjeras. Bet netikėtai nugalėjo racionalus sprendimas – ekonomika.

„Man patinka matematika. Ekonomikoje jos daug. Specialybė visais laikais buvo ir yra reikalinga, tad, manau, darbo perspektyvų ateityje daug. Galų gale jeigu ne dėl darbo, bent dėl savęs pačios noriu išmokti, kad suprasčiau vykstančius procesus“, – pasakoja Aistė.

Artėja praktika

Šią vasarą laukia praktika – Naujosios Akmenės rajono savivaldybėje. Pasak Aistės, buvo minčių atlikti praktiką kokiame nors banke ar kitame versle. Tačiau pagalvojo, kad mato save viešajame sektoriuje – neseniai centralizuotoje savivaldos buhalterijos komandoje. Mergina laukia, kada galės pasirašyti praktikos sutartį ir tikisi, kad abiejų pusių lūkesčiai pasiteisins.

„Matau save ten. Smagu, kad turėsiu tokią galimybę dirbti su tokiais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad jie mane pakvietė. Labai tikiuosi, kad atitiksime vieni kitų lūkesčius ir kad turėsiu galimybę likti ten po praktikos“, – entuziazmo nestokoja Aistė.

Artimas ryšys

Dauguma jos klasiokų, draugų iš Naujosios Akmenės išvyko į sostinę ar kitus didmiesčiuose – kuo toliau nuo namų ir kuo didesniame mieste. Aistė prisipažįsta nenorėjusi nutolti nuo namų ir dabar iš draugų girdi, kiek daug laiko jiems atima kasdienės kelionės.

„Šiauliuose pragyvenimas pigesnis. Nuo bendrabučio iki universiteto – dešimt minučių pėsčiomis. Kitur nuvykti irgi netrunka ilgai. Kai draugai pasakoja, kad turi keltis dviem valandomis anksčiau, kad spėtų į paskaitas, sunkiai suvokiama, kiek jie kiekvieną rytą keliauja“, – stebisi Aistė.

Aktyvi veikla

Šiauliuose veikia nemažai jaunimo organizacijų. Vietų save realizuoti yra daug. Aistė prisipažįsta, kad į jaunimo organizacijų veiklas neįsiliejo, tačiau būdama aktyvi studentė randa papildomos veiklos – dalyvauja studijų kokybės gerinimo komitete.

„Dalyvavimas tokioje veikoje prisideda prie asmenybės formavimo. Labai smagu įsilieti į vidinį universiteto gyvenimą, kai turi įtaką priimant sprendimus ar bent jau transliuoti kitų studentų nuomonę, kurie pavieniai ne visada išgirstami“, – mano pašnekovė.

Studijos per pandemiją

Aistė studijuoti pradėjo tais metais, kai pavasarį prasidėjo pirmoji pandemijos banga. Pirmasis semestras rudenį dar vyko kontaktiniu būdu, bet pavasarį paskelbtas griežtas karantinas. Likęs laikas iki pat dabar vyko nuotoliu. Mergina juokauja, kad pradžioje tai atrodė smagu, bet dabar negrįžtų prie tokio režimo jokiu būdu.

„Patirtis įdomi, bus ką vaikams papasakoti. Bet jeigu dabar klaustų, ar norėtume grįžti, tai jokiu būdu. Stalas–lova režimas atsibodo. Smagiau gyvai studijuoti, bendrauti. Buvo labai keista grįžti po tiek laiko, bet dabar sunkiai išvarytų į nuotolinį“, – juokiasi Aistė.

Ateities ambicijos

Paklausta, kokių svajonių ateityje turi, Aistė juokauja, kad dar prieš studijas šeimoje visi šmaikštavo, kad kada nors ji bus kaip Gitanas Nausėda – iš ekonomisto pozicijos į Lietuvos prezidento kabinetą. Tačiau, sako, svajonės svajonėmis, bet dar laukia ilgas kelias.

„Šeimoje juokėmės, kad stosiu į ekonomiką ir būsiu prezidentė, kaip G. Nausėda. Dabar norisi padaryti pradžia. Iki prezidentūros norėčiau dar savivaldybėje padirbėti, biudžetą padėlioti. Bet tokios asmenybės įkvepia. Atrodo, nebūtina baigti politikos studijas, kad galėtum tokiame darbe dirbti. Ekonomika perspektyvu. Džiaugiuosi, kad pasirinkau šias studijas. Būna visko, sunkių paskaitų, kai sėdžiu susiėmusi už galvos. Bet realiai pažiūrėjus į tuos žmones, jeigu jie galėjo, tai ir aš galiu“, – optimizmo nepraranda Aistė.

Šiaulietis Deividas Bilius dievina motociklus ir benzino kvapą. Vos 23-ejų vaikinas savo aistrą mechanikai bei transporto priemonėms sugebėjo paversti ir verslu, kuriam, kaip sako pats Deividas, nereikia net reklamos – kalbos apie talentingą jaunuolį iš lūpų į lūpas sklinda tarp įvairių baikerių klubų ir motociklų entuziastų. Šioje srityje jaunuolis yra tikra kylanti žvaigždė, mat tokių paslaugų, kurias jis teikia, Lietuvoje mažai kas gali pasiūlyti.

Netradicinis mechanikas

Pažvelgus į Deivido rankas, akivaizdu, kad jo darbas susijęs su mechanika.  Tepalų dėmės, įbrėžimai ir randas, likęs po nusideginimo lazeriu. Tačiau besikrapštančio po variklio dangčiu ar montuojančio automobilio ratus vaikino nepamatysite. Deividas gamina rankų darbo mechanines ir elektronikos dalis čioper tipo motociklams bei dirba su reklamine bei reprezentacine spauda – gamina specialius lipdukus. Reikia pripažinti, kad tai gana specifinė ir netradicinė mechanikos sritis, tačiau Deividas tikina, jog nei klientų skaičiumi, nei uždarbiu toli gražu nesiskundžia.

Kadangi Deividas daugiausiai dirba su čioper tipo motociklais, jo klientai, kaip juokauja jis pats, dažniausiai tinka jam į tėvus, nes tai vyresnės kartos baikerių itin mėgstama transporto priemonė. Vaikino darbas yra labiau prabangos, nei būtinybės reikalas, mat gedimų jis netaiso – į jį kreipiasi tie, kurie nori papuošti savo motociklą, paversti jį išskirtiniu. Tokios paslaugos gana populiarios Vokietijoje, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra daug būtent šioje srityje veikiančių servisų.

Paklaustas, ar nebijojo nerti į tokią neįprastą veiklą ir investuoti čia savo lėšas bei laiką, vaikinas ryžtingai atsako, jog baimių ir įvairių minčių visada yra, bet jei nebandysi, niekada nesužinosi, kaip viskas galėjo susiklostyti. Iš pirmo žvilgsnio kuklus ir nedrąsus vaikinas iš tiesų yra labai ryžtingas, kupinas ambicijų ir gyvenime vadovaujasi posakiu „Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok“.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad turiu ir draugų, kurie turi idėjų, nori kažko, bet nieko nedaro. Bet tu privalai judėti. Nukentėsi, tai nukentėsi, bet būsi pabandęs. Kas blogiausia gali nutikti? Prarasi investuotus pinigus? Juk pinigai uždirbami. O štai nepabandęs gali amžiams paleisti savo svajonę. Svarbiausi yra nebijoti bandyti“, – paklaustas, ką patartų verslą kurti norinčiam jaunimui, užtikrintai atsako Deividas.

Vaikystę praleido garaže

Rytas ar vakaras, darbo diena ar savaitgalis – Deividą beveik visada rasite jo dirbtuvėse Aukštelkėje, kur ir gimsta visi stebuklai ant motociklų. Nors dirba daug, tačiau pervargęs vaikinas nesijaučia. Kaip pats sako, tai ne tik darbas, bet ir hobis. Čia dažnai galima pamatyti įspūdingų motociklų, dirbtuvėse Deividą aplanko bendraminčiai, su kuriais jis kalbasi, diskutuoja, kartais net kuria. Na, o tepaluotos ar subraižytos rankos teikia laimę, nes primena, kad didžiausia gyvenimo aistra jam tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Kas gali būti geriau, nei užsidirbti iš veiklos, kurią itin mėgsti?

Deividas nuo mažų dienų laiką leisdavo garaže tarp ardomų ir remontuojamų mašinų. Tuo užsiėmė jo senelis, turėjęs nuosavą autoservisą, jo tėtis, todėl dar būdamas mažas berniukas jis vietoj žaislinių mašinėlių jau čiupinėjo tikrų detales.

Nenuostabu, kad baigiant mokyklą didelių klausimų kur stoti ir ką toliau mokytis Deividui nekilo. Jis jau žinojo, kad mechanika yra jo pašaukimas, taigi pasirinko tobulinti savo žinias Šiaulių profesinio rengimo centre. Vėliau tame pačiame centre baigė ir vizualinės reklamos specialybę. Abi šias sritis jis ir panaudojo gyvenime, kurdamas savo verslą.

Vaikinas juokiasi, kad kai pradėjo mokytis, turėjo daug pasitikėjimo savimi. Visgi, atėjo ne „žalias“, jau turėjo, kaip manė, pakankamai patirties.

„Aš galvojau, kad daug išmanau, bet kai pradėjome mokytis supratau, kad nieko neišmanau“, – prisipažįsta šiaulietis.

Griauna stereotipus apie profesines mokyklas

Deividas neslepia, kad pradėjęs mokytis profesinėje mokykloje iš aplinkinių yra sulaukęs ne itin malonių replikų. Esą, ką tu veiksi baigęs profesinę, čia mokosi tie, kurie po mokyklos tingi toliau mokytis. Tačiau tokios kalbos vaikinui kelia juoką.

„Visur ir visada buvo motyvuotų žmonių, kurie ateina pasisemti žinių ir yra tokių, kurie ateina atsėdėti valandas ir gauti teigiamą pažymį. Taip būna mokyklose, taip būna universitetuose, profesinė mokykla irgi ne išimtis. Labai kvaila taip skirstyti žmones, juolab, kad profesinio mokymo lygis Lietuvoje yra tikrai labai aukštas“, – sako šiaulietis.

Vaikinas itin džiaugiasi, kad besimokydamas turėjo galimybę dalyvauti ir tarptautinėse mainų programose. Buvo išvykęs į Daniją ir Vokietiją.

„Vokietijoje pamačiau daug technikos, nematytos technikos, daug ką supratau. Danijoje buvome mokykloje, servise, ten irgi įgijau daug naudingos patirties. Tačiau lyginant su Lietuva, galima pasidžiaugti, kad nuo užsienio šalių mechanikos srityje tikrai daug neatsiliekame, o kai kuriais aspektais gal jas net lenkiame“, – pasakoja Deividas.

Deividui renkantis profesiją buvo lengva, artimieji jau žinojo, kokiu keliu vaikinas nori eiti, todėl nebuvo jokių svyravimų ar bandymų jį atkalbėti. Tačiau pasitaiko daug atvejų, kai baigę bendrojo ugdymo mokyklas jaunuoliai nori mokytis tam tikros specialybės, bet šeimos nariai bando atkalbėti.

„Žmogus gal būtų puikus suvirintojas ar barmenas, bet tėvai liepia baigti „aukštąjį“. Ir tada jaunas žmogus pasmerktas mokytis ir vėliau dirbti darbą, kurio jis negali pakęsti. Tai labai neteisinga, nes kiekvienas turi teisę pats nuspręsti, kuo jis nori būti“, – įsitikinęs Deividas.

Pirma mašina – daužtas „golfas“

Nors Deivido didžioji meilė ir aistra yra dviratės transporto priemonės, automobilis, kaip sako jis, taip pat reikalingas. Šiuo metu gatvėmis jis rieda įspūdingu juodu BMW kabrioletu. Tiesa, jį sako dar šiek tiek tobulinantis, iki vasaros sezono tikisi darbus užbaigti.

Automobilių vaikinas yra turėjęs ne vieną, tačiau prisiminęs patį pirmąjį jis nusikvatoja.

„Man buvo septyniolika metų, dar neturėjau vairuotojo pažymėjimo, bet man iš Vokietijos jau buvo parvarytas daužtas „golfas“. Kainavo gerokai pigiau, reikėjo tik susiremontuoti ir teises išsilaikyti. Gerai važiavo, tais laikais buvo vau“, – šypsosi Deividas.

Vaikinas neslepia, kad mėgsta retesnes, išskirtines ir galingas transporto priemones. Tačiau nepaisant to, saugumas kelyje jam yra prioritetas. Kad ir kaip smagu būtų lėkti visu greičiu, Deividas tikina savo ir kitų eismo dalyvių gyvybėmis nerizikuojantis ir vairuojantis atsakingai.

Į Šiaulius Tadą Jonaitį atviliojo noras siekti sporto aukštumų, tačiau čia jis atrado ne tik džiudžitsu imtynių bendruomenę, mėgstamą veiklą, bet ir galimybes studijuoti bei siekti karjeros, užsiimant mėgstama profesija.

Įprasti sporto užsiėmimai netraukė

Aukštas ir sportiškas vaikinas užsiima japonų kovos menais, kurie vadinami džiudžitsu. Ši sporto šaka Tado širdį pavergė nuo pirmų treniruočių 2014 metais. Išbandyti imtynes su laužimo ir smūgiavimo elementais vaikinas panoro dar gimtajame Pakruojo miestelyje. Tuo metu ši sporto šaka atrodė kaip gaivus oro gurkšnis, nes Tadui nerūpėjo krepšinis ar futbolas. Jis norėjo kažko kitokio, neįprasto.

„Mane žavi tai, kad šioje sporto šakoje kiekvienas sportininkas yra priklausomas tik nuo savęs ir savo išugdytų įgūdžių. Ir nugali čia ne visada tas, kuris fiziškai stipriausias. Neretai pergalę išplėšia tas, kuris kovoje yra gudresnis“, – aistringai apie džiudžitsu pasakoja studentas T. Jonaitis.

Kurį laiką imtynių subtilybių Tadas mokėsi Pakruojyje, tačiau, nutarus atlikti privalomąją karinę tarnybą, vaikinas nuo sporto atitrūko. Tačiau vos po kelerių metų meilė sportui vaikiną nubloškė į Šiaulius. Čia Tadas vėl sugrįžo mokytis japonų kovos menų. Ir šiuo metu 25 metų vaikinas kelia savo profesionalumo lygį, sunkiai plušėdamas ir nepraleisdamas treniruočių.

„Imtynėse yra pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Taip pat atskiros vaikų grupės. Aš priklausau pažengusiųjų grupei. Šiuo metu turiu galimybę netgi padėti treneriui, dirbant ir mokant šios sporto šakos vaikus. Tai man labai įdomu. Vaikus mokyti – gera patirtis bei puikus apšilimas prieš savąją treniruotę“, – su šypsena pasakoja Tadas.

Tikslo siekimas reikalauja kantrybės ir užsispyrimo

Džiudžitsu sporte profesionalumas matuojamas skirtingų spalvų diržais. Tai yra tam tikra sportininkų atestavimo sistema, kurią įveikus gaunamas vis kitos spalvos diržas, kuris nurodo sportininko profesionalumą. Prie kimono aprangos, kuri ir yra dėvima kovų metu, yra derinamas sportininko užsitarnautas diržas. Suaugusiesiems išskiriamas toks diržų eiliškumas pagal pasirengimą: baltas, mėlynas, purpurinis, rudas ir juodas. Pasiekus tam tikrą pasiruošimo lygį, įgyjamas tam tikros spalvos diržas, vėliau ant jo dedamos paskatinimo juostelės.

„Taigi, turint kažkurios spalvos diržą, reikia surinkti keturias paskatinimo juosteles. Tuomet yra užsitarnaujamas kito lygio diržas. Aš šiuo metu turiu mėlyną diržą ir tris paskatinimo juosteles. Esu beveik kitame etape“, – džiaugiasi Tadas.

Vaikinas sako, kad būtent džiudžistu profesionalumas užsitarnaujamas ne tik varžybų metu ar atlikus egzaminą. Sportininko pažanga stebima treniruočių metu, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip yra įvaldoma kovos technika ir panašiai.

Vaikinas džiaugiasi, kad tikslo siekimas sporte, intensyvios treniruotės ugdo savarankiškumą, savikontrolę. Šios savybės praverčia ir gyvenime. Tadas sėkmingai kremta statybos inžinerijos studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Už pastangas studentas buvo įvertintas – jam skirta UNESCO klubo įsteigta vardinė Kazimiero Šavinio premija. Vaikinas sako, kad dėl lanksčios studijų programos gali sėkmingai ruoštis ir dalyvauti varžybose, o sporte įgyta disciplina padeda krimsti mokslus, laiku atsiskaityti, sąmoningai priimti visas siūlomas naujoves ir avantiūras.

„Studijos man padeda ir sporte. Imtynėse svarbu loginis mąstymas, o būtent tai ugdoma ne tik treniruotėse, bet ir mokantis kitų dalykų. Mokslas man padeda plėsti akiratį, daugiau pamatyti, ugdyti loginį mąstymą. Viskas, ką žmogus daro, jį praturtina, todėl norisi iš gyvenimo imti viską“, – sako Tadas. Kuria ateities planus

Tadas neslepia, kad kovos menai tapo neatsiejama jo asmenybės dalimi. Sportininkas džiaugiasi, kad gali dalyvauti varžybose, nuodugniai joms ruoštis. Tai padeda atrasti savo silpnybes ir tobulėti.

„Varžybose tobuliname save. Kovoji prieš nepažįstamą sportininką, tu nežinai jo technikos, judesių, pasirengimo ir net neįsivaizduoji, kaip jis mąsto ir elgiasi. Tai verčia tobulinti savo įgūdžius, refleksus, gebėjimą nuspėti kovą ir panašiai“, – pasakoja vaikinas.

Tadas džiaugiasi galimybe treniruoti jaunąją kartą. Sportininkas norėtų savo ateitį sieti su šiuo sportu, treniruoti vaikus ir suaugusiuosius, pasiekti juodą diržą.

„Mes visada palaikome vienas kitą. Ir po nesėkmingų varžybų mokome vaikus ir jaunesniuosius, kad priimtų viską kaip dar vieną pamoką. Juk ir gyvenime ne visada viskas sekasi, reikia mokėti atsistoti pro nesėkmių, mokytis iš savo klaidų ir iš to išeiti patobulėjusiam“, – sako Tadas.

Sportininkas įsitikinęs, kad tiek sporte, tiek studijose, o vėliau ir siekiant karjeros – svarbiausia nebijoti sunkaus ir atkaklaus darbo. O tiems, kurie nebijo klysti, juk ir šypsosi sėkmė.

Šiaulietis Andrius Steponavičius studijuoja, dirba, keliauja, o laisvalaikiu pildo savo neeilinę kolekciją. Jaunuolis užsiima numizmatika – monetų kolekcionavimu. Šiauliuose tokių kolekcionierių nėra daug, nes Andrių labiausiai domina Europos valstybių euro bei Lietuvos tarpukario monetos. Retų monetų vaikinas ieško bendraminčių aukcionuose, kelionių metu, o įdomių egzempliorių rado ir pradėjęs studijuoti kolegijoje.

Sparčiai auganti kolekcija

Andrius gyvena, dirba ir mokosi Šiauliuose. Aktyvų laisvalaikį, keliones po Lietuvą ir užsienio šalis dievinantis vaikinas nestokoja veiklos – šiuo metu jis studijuoja bei dirba. Tačiau savo mylimam hobiui Andrius visada randa laiko ir jėgų. Aistra numizmatikai jaunuolis užsikrėtė nuo savo gero draugo prieš septynerius metus. Andrius nusprendė kolekcionuoti skirtingų Europos šalių euro monetas. Nuo to 2015 metais prasidėjo pirmųjų monetų paieškos, kurios ilgainiui virto aistringu hobiu.

„Euro monetos yra skirstomos į nacionalines ir progines. Pirmiausia užsibrėžiau tikslą surinkti visų šalių nacionalines, tačiau procesas man taip patiko, kad nusprendžiau kolekciją pildyti ir proginėmis, kurių gauti yra gerokai didesnis iššūkis“, – pasakoja A. Steponavičius.

Monetų paieška, rinkimas, identifikavimas ir džiaugsmas, suradus retą egzempliorių, labai sužavėjo, būtent todėl ilgainiui Andrius užsibrėžė tikslą surinkti ir Lietuvos tarpukario monetas. Tai – gerokai sunkesnė užduotis nei euro monetų rinkimas. Šie egzemplioriai turi gilesnę istoriją, suteikia pažinimo džiaugsmą bei suvokimą, kad būtent šios monetos turėjo tūkstančius šeimininkų, iki kol atkeliavo iki kolekcionieriaus rankų. Tai svarbi istorijos dalis.

„Man tarpukario monetos yra labai gražios. Jas rinkti įdomu ir dėl to, kad pats turiu patriotiškų šaknų. Tai paskatino praplėsti savo kolekciją istorinėmis monetomis“, – atskleidžia Andrius.

Parduotuvėje visada tikrina grąžą

Andrius juokiasi, kad monetų kolekcionieriai dievina grynuosius pinigus ir atsiskaitymus. Juk parduotuvėje gauta grąža yra tikrai lobis! Vaikinas visada patikrina, kokių monetų gauna. Jei randa vertingų – pasilieka. Tai ypač aktualu buvo tik ką pradėjus domėtis pinigais. Lietuvos parduotuvėse galima gauti net ir kitų Europos šalių euro monetų.

„Pats kolekcionavimo procesas, mano manymu, nėra sudėtingas. Juk nemažai jų galima surinkti iš apyvartos. Daugiau pastangų įdėti tenka, renkant Europos valstybių progines euro monetas. Dėl jų dažnai dalyvauju numizmatų rengiamuose aukcionuose, stengiuosi sekti, kas iš pažįstamų bendraminčių ką parduoda, ir gaudau nužiūrėtą laimikį“, – savo hobio subtilybes aiškina Andrius.

Vaikinui papildyti monetų kolekciją padėjo ir studijos. Andrius studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Jis yra trečio kurso Gamybos ir logistikos vadybos studentas. Vaikinas džiaugiasi, kad būtent mokslai kolegijoje suteikė galimybių ne tik susirasti darbą, įgyti patirties, užsidirbti, bet ir atvėrė kelius kelionėms. Dalyvaudamas studentų mainų programoje, Andrius studijavo Čekijoje. Studijos ten buvo puiki proga daugiau pakeliauti po Vidurio Europą, ugdyti savarankiškumą ir, žinoma, papildyti savo monetų kolekciją išskirtiniais radiniais.

„Visada galvojau, kad jei man pasitaikys galimybė mokytis užsienyje, aš ja pasinaudosiu. Tai man suteikė mano studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Studentų mainų programos metu nuvykau į Čekiją. Ši ir kitos kelionės man padėjo papildyti savo namų kolekciją vertingomis monetomis. Vidurio Europoje pavyko rasti tai, ko Lietuvoje negaudavau. Pavyzdžiui, Slovakijos euro monetų galima gauti iš apyvartos, ko ilgą laiką Šiauliuose padaryti nepavyko“, – prisiminimais dalijasi vaikinas. 

Studento kolekcijoje – apie 200 egzempliorių

Andrius sako, kad numizmatika yra ne tik smagus ir intelektualus pomėgis, bet ir investicija į ateitį. Šiaulių mieste vaikinas nepažįsta daug kolekcionierių, kurie taip pat rinktų euro bei tarpukario monetas.

„Man monetų kolekcionavimas yra savotiška investicija į ateitį. Juk tokių valstybių, kaip Monakas ar Vatikanas, monetos yra labai brangios ir vertingos bei retos. Jų paklausa visada bus didelė. Todėl aš manau, kad ateityje šių monetų vertė išaugs dvigubai ar daugiau“, – atskleidžia Andrius.

Iš tiesų vaikino kolekcijoje gausu vertingų egzempliorių, tačiau labiausiai jis didžiuojasi keliomis monetomis.

„Brangiausia moneta mano kolekcijoje – Monako 2012 metų dviejų eurų proginė moneta, kuri buvo skirta Monako 500-ųjų įkūrimo metinių paminėjimui. Ji kainavo 90 eurų. Na, o vienas seniausių mano turimų egzempliorių – 1886 metų Nikolajaus I vienas rublis. Tai – sidabrinė, gana didelė, 36 milimetrų skersmens moneta. Tai viena mano pirmųjų to laikotarpio monetų“, – pasakoja Andrius.

Studentas iš Šiaulių iš viso turi surinkęs apie 200 monetų. Andrius sako, kad studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje padėjo ugdyti įvairius naudingus gebėjimus. Juk, kaip ir studijuojant logistiką, taip ir užsiimant numizmatika, reikalingas loginis mąstymas, realus situacijos vertinimas ir panašios savybės. Pradėjus studijuoti, Andriui buvo sudarytos sąlygos išbandyti jėgas, dirbant vienoje baldų gamybos įmonėje. Lanksti studijų programa puikiai dera prie visų studento veiklų, o įgytos teorinės ir praktinės žinios praverčia tiek kolekcionuojant monetas, tiek dirbant. Andrius džiaugiasi, kad studijų metu gali keliauti, pažinti naujas kultūras ir net papildyti savo kolekciją retais radiniais.

Jei jums akimirkai reikėtų įsivaizduoti stalių, turbūt prieš akis iškiltų ramioje dirbtuvėlėje kaltais, plaktuku ir obliumi medieną apdirbinėjantis, kažką drožinėjantis žmogus. Tačiau šiaulietis stalius Karolis Legačinskas šio paveikslo visai neprimena. 34-erių vyras šokio žingsneliu sukasi įmonės, kurioje dirba, gamybos ceche, mikliai darbuojasi prie modernių, kompiuterizuotų medžio apdirbimo staklių, yra visada gerai nusiteikęs ir pasiruošęs padėti kolegoms.

Darbo metu Karolis – nagingas stalius, o štai po darbo valandų jis aunasi šokėjo batus ir sukasi šokių aikštelėje arba laiką leidžia gamtoje, su meškere rankose, traukdamas įspūdingus laimikius.

Po pagrindinės – tiesiai į profesinę mokyklą

Karolis yra šiaulietis iki kaulų smegenų. Čia gimė, čia užaugo, čia ir šeimą sukūrė. Jaunas vyras su žmona augina dvejų ir ketverių metų amžiaus vaikučius. Šiauliuose, tuomet dar paauglys, jis krimto mokslus ir pradėjo profesinį kelią. Karolis prisipažįsta, kad mokykloje nebuvo pats pavyzdingiausias vaikas. Ne, jis nebuvo chuliganas, nebuvo ir negabus, galvą ant pečių turėjo nuo pat vaikystės, tačiau mokykloje nuolat kalamos teorinės žinios varė jį į neviltį.

„Niekada nebuvau tinginys, bet negalėdavau suprasti, kam į galvą turiu sukišti tiek sausos teorijos, kuri man niekada realiame gyvenime net nebus naudinga. Šiais laikais bendrojo ugdymo įstaigose tvarka jau kiek kitokia, atsižvelgiama į vaiko gabumus, į jo stipriąsias puses, bet mano laikais privalėjai iškalti programą ir viskas, jokių klausimų. Todėl, baigęs 10 klasių, nusprendžiau, kad stoju į profesinę mokyklą ir vienu šūviu nušaunu du zuikius – įgysiu ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę“, – pasakoja šiaulietis.

Karolis sako, kad specialybę rinkosi tokią, kuri, jo galva, būtų paklausi ir nebūtų sudėtinga susirasti darbą. Iš pradžių norėjo būti apdailininku, bet galiausiai Šiaulių profesinio rengimo centre pradėjo mokytis staliaus amato. Ką tik iš mokyklos suolo čia atėjusį paauglį, gerąją to žodžio prasme, šokiravo tvarka ir požiūris profesinio mokymo įstaigoje.

„Ten viskas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Mane labiausiai nustebino, kad nebuvo tokių pasakymų, kaip „aš tuoj tavo tėvams paskambinsiu“, „kodėl neišmokai to, neišmokai ano, gausi dvejetą“. Mokytojų požiūris buvo toks, kad pats turi ugdyti atsakomybę už save ir savo veiksmus. Nenori į pamoką, tai neik, net n raidės nerašysim. Bet nepamiršk, kad atsiskaityme dalyvauti turėsi. Ir ta laisvė kaip tik paskatino uoliai mokytis, nes į tave buvo žiūrima kaip į suaugusį žmogų, asmenybę“, – prisimena Karolis.

Ekonominės krizės akivaizdoje

Karolis tikina, kad besimokydamas profesijos nekūrė jokių konkrečių planų, ką veiks ir kur dirbs baigęs mokslus. Buvo įsitikinęs, kad tikrai neprapuls. Tačiau nutiko taip, kad profesinę mokyklą jis pabaigė 2008-aisiais – kaip tik tais metais, kai visą Lietuvą sukaustė didžiulė ekonominė krizė.

„Aš net šiek tiek pavydžiu šiuolaikiniam jaunimui. Mieste ir aplink jį kuriasi naujos didžiulės įmonės, neretai tarptautinio kapitalo, darbdaviai net konkuruoja tarpusavyje dėl kvalifikuotų darbuotojų. Todėl, pasirinkus paklausią specialybę, darbo vietą užsitikrini praktiškai dar besimokydamas. Mano atveju buvo sudėtingiau. Prasidėjo krizė, verslai bankrutavo, įmonės užsidarinėjo, tokiu sunkiu laikotarpiu darbą rasti buvo tikrai nelengva“, – kalba jaunas vyras.

Tačiau net ir krizės akivaizdoje Karolis sugebėjo įsidarbinti. Įgijus patirties, jaunam staliui atsivėrė dar daugiau galimybių. Šiandien jis dirba stambioje amerikiečių kapitalo įmonėje, gaminančioje langų konstrukcijas.

Karolis neslepia, kad vienu metu buvo pagalvojęs apie gyvenimą ir darbą sostinėje, tačiau jo fantazija „atšoko“ vos po kelių pokalbių su potencialiais darbdaviais.

„Čia ne pramanas ir ne koks anekdotas – pirmas jų klausimas būdavo, ar moku lenkų ir rusų kalbas. Jei ne, tuomet tu mums nereikalingas. Bet palaukit, pirma, tai aš stalius, ne koks tarptautinių pardavimų vadybininkas. Antra, darbo ieškau Lietuvoje, ne Rusijoje ar Lenkijoje, kodėl privalau mokėti svetimas kalbas?“ – retoriškai klausia Karolis.

Po ne itin malonios patirties vyras galutinai apsisprendė, kad savo ateitį toliau kurs gimtajame Šiaulių mieste.

Šokantis stalius praskaidrina kolegoms nuotaiką

Karolis sako, kad šokių aikštelėje niekada nebuvo visiškas „medis“, bet kad šoks su kolektyvu, važinės į konkursus, skins prizines vietas – apie tai jis niekada net negalvojo. Tačiau likimas jam iškrėtė pokštą ir šiandien savo gyvenimo be šokių darbštusis stalius neįsivaizduoja.

„Tais laikais, kai aš dar mokiausi profesinėje, šokėjas buvo, kaip čia pasakius, labai nevyriškas reikalas. Dabar šokėjai vyrai nieko nebestebina, vyksta įvairūs šokių projektai, kur net žymūs vyrukai kojas ant parketo kilnoja. Bet aš visada maniau, kad šokiai yra merginų, moterų užsiėmimas“, – šypsosi Karolis.

Karolio grupėje merginos buvo vos kelios, o štai kitame Šiaulių profesinio rengimo centro padalinyje, kur mokėsi siuvėjai, floristai, kirpėjai, rasti vaikiną buvo tikras iššūkis. Ten kaip tik buvo buriama šokių grupė ir vaikinų dairytasi tuose skyriuose, kur jų mokosi daugiausiai. Karolis tikrai nemanė jungtis ir mokytis šokti, bet jo geriausias draugas ir  bendramokslis netikėtai pareiškė, kad eina užsirašyti.  Kiek pasvarstęs Karolis ryžosi avantiūrai ir nusprendė irgi prisijungti. Jei nepatiks, bet kada galės išeiti, manė jis.

Nuo to laiko praėjo daugiau kaip dešimtmetis, bet Karolis ir baigęs profesinę mokyklą ne tik šokių nemetė, tačiau be jų negali nei vienos dienos. Pramoginiai, linijiniai, gatvės, tautiniai – šiaulietis šoka įvairių stilių šokius ir net negalėtų išskirti vieno, kuris jam labiausiai patinka. 

Gamybos ceche, kuriame jis dirba, įprasta nešioti nuo aplinkos triukšmo saugančias ausines. Karolio ausinėse dažniausiai skamba muzika ir kolegų jau nebestebina šokio žingsneliu po patalpas judantis ritmo pagautas stalius. Karolio šokiai dažnai sukelia kolegoms šypseną ir praskaidrina darbo dieną.

Į naktinę žvejybą – su pusantrų metukų vaiku

Dar viena didelė Karolio aistra ir pomėgis – žvejyba. Vyras sako, kad tai drauge ir atpalaiduojantis, ir daug azarto suteikiantis užsiėmimas. Žvejoja jis ne tik aplink Šiaulius esančiuose vandens telkiniuose, keliauja po visą Lietuvą, net iki Baltijos jūros.

O sykį gerokai šokiravo draugus, kai į naktinę žvejybą pasiėmė vos pusantrų metukų savo vaiką.

„Buvo šilta naktis, automobilio bagažinėje padėjau gultuką ir puikiausiai išmiegojo visą naktį, aš žvejojau šalia automobilio kėdutę pasistatęs“, – juokiasi Karolis. Vyras sako, kad gamta ir grynas oras labai naudingi mažiems vaikams, jų raidai ir pasaulio pažinimui. Kai mažyliai jau galės rankose užlaikyti meškerę, tėtis ketina juos, jei tik šie norės, pamokyti žvejoti.

Paklaustas, kaip žmona reaguoja į šį nemažai laiko ir lėšų reikalaujantį pomėgį, Karolis šypteli: „Žmona jau susitaikė, nėra jai daugiau ką daryti“.

Įspūdingiausias laimikis, kurį vyrui pavyko sužvejoti, buvo net 9 kilogramus svėręs karpis. Šį milžiną Karolis sugavo prieš pusantrų metų ir turėjo nemenkai pasigalynėti, kol ištraukė į krantą. Šio savo rekordo jam nepavyko pagerinti iki šiol.

„Didžiausia mano gyvenimo žuvis dar nepagauta, bet žinau, kad ji manęs laukia“, – ryžtingai sako šiaulietis.

Paklaustas, ar džiaugiasi, kad liko Šiauliuose, Karolis tikina, kad tai buvo geriausias sprendimas jo gyvenime.

„Kitur savęs net nematau. Čia turiu viską – savo šeimą, mėgstamą darbą, draugus, puikius kolegas. Čia patogu gyventi, ypač su vaikais, nes miestas kompaktiškas, greitai galima pasiekti bet kokį jo tašką. Esu laimingas žmogus“, – teigia Karolis.

Ne paslaptis, kad Lietuvos darbo rinka susiduria su vienu dideliu iššūkiu – darbdaviams sudėtinga surasti aukštos kvalifikacijos specialistų. Kartu sunkumų patiria ir studijuoti susiruošęs jaunimas. Juk daugelis nežino, kaip seksis pritaikyti įgytas žinias ir ieškotis svajonių darbo. Šiaulių miesto aukštojo ir profesinio ugdymo įstaigos, savivaldybė bei verslo bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja ir siekia, kad ką tik studijas baigę naujieji specialistai galėtų lengvai įsidarbinti, o mieste veikiančios įmonės turėtų visas galimybes rasti gerai paruoštus būsimuosius specialistus.

Pažintis su darbo rinka prasideda studijų metais

Šiaulių miesto aukštojo ir profesinio mokslo įstaigos siekia, kad motyvuoti bei gabūs studentai įgytų ne tik teorinių žinių, taptų kvalifikuotais specialistais, bet ir lengvai įsilietų į darbo rinką. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija stojantiesiems siūlo tarptautinių ekspertų akredituotą aukštojo mokslo studijų programų portfelį, kuris tenkina verslo, finansų ir viešojo sektoriaus institucijų kvalifikacinį poreikį. Tai reiškia, kad visos siūlomos studijos yra aktualios darbdaviams, todėl VU Šiaulių akademijoje jau 2–3 kursuose įsidarbina daugiau nei 70 procentų studentų. Pradinio ir ikimokyklinio ugdymo, muzikos pedagogikos, kūno kultūros ir sporto pedagogai absolventai lengvai randa darbą netgi studijų metais. O štai didėjantis specialiųjų pedagogų ir logopedų poreikis šalyje užtikrina tai, kad beveik visi įsidarbina pagal specialybę.

„Studijų metų vyksta nuolatiniai studentų vizitai į institucijas, praktikų ir užsienio ekspertų paskaitos universitete, studentai kartu su dėstytojais atlieka užsakomuosius verslo tyrimus. Visų studijų programų studentai lygiagrečiai studijuoja ir kaupia jiems reikalingą praktinę patirtį studijų praktikose, kurias atlieka nuo antro kurso“, – pasakoja VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė.

Pagalba įsidarbinti studentams užsiima ir Šiaulių valstybinė kolegija. Per kelerius mokslų metus jaunuoliams yra sudarytos galimybės lankytis verslo įmonėse, atlikti jose praktikas ir tyrimus, bendradarbiauti, semtis patirties bei užmegzti ryšius su verslo atstovais.

„Kolegijoje išskirtinis dėmesys yra skiriamas praktinių įgūdžių ugdymui. Tai, ko išmokstama per paskaitas, dar labiau įtvirtinama praktikų metu, todėl natūralu, kad per 3–4 studijų metus sukauptą žinių ir įgūdžių bagažą puikiai vertina darbdaviai“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Studentų priėmimo ir karjeros centro vedėja Skaistė Buivytė.

Kolegijos administracijos atstovė pabrėžia, kad Šiauliai pozicionuojami kaip inžinerinės pramonės miestas. Vadinasi, šios srities specialistų paklausa yra didžiausia. Skirtingų įmonių atstovai organizuoja pokalbius su įvairių ŠVK vykdomų programų studentais, kviečia juos jau studijų metu pradėti dirbti, siūlo karjeros galimybes, tobulėjimo perspektyvas.

Šiauliuose amato besimokantys asmenys taip pat dažnai greitai ir be didesnio vargo įsilieja į darbo rinką. Šiaulių profesinio rengimo centras (ŠPRC) bendradarbiauja su daugiau kaip 230 Šiaulių regiono verslo įmonių, kuriose mokiniai nuolat atlieka praktiką. Dalis jų čia lieka dirbti ir baigus mokslus. ŠPRC teigimu, mokiniai, jau dirbantys pagal pasirinktą specialybę, gali mokytis pameistrystės mokymosi forma. Tai reiškia, kad teorinę dalį moksleivis išklauso ŠPRC, o praktinė dalis atliekama darbo vietoje. Ugdymo įstaiga lanksčiai prisitaiko prie moksleivių poreikių, tai leidžia mokslus derinti ne tik su darbu, bet ir su šeimyninėmis atsakomybėmis ir panašiai.

Verslas ir savivaldybė dirba dėl sklandaus jaunimo įdarbinimo

Verslas nelieka švietimo sistemos nuošalyje ir tiesia pagalbos ranką, įgyvendinant įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama užpildyti pasiūlos trūkumą. Verslo iniciatyva visos Šiaulių regione veikiančios aukštojo mokslo įstaigos paskatintos peržiūrėti vykdomas studijų programas. Tai buvo daroma tam, kad rengiami specialistai atitiktų darbo rinkos poreikius. Dar vienas svarbus žingsnis – įkurtas „Investor’s Spotlight“ kokybės ženklas, kuriuo vertinamos studijų programos.

„Šis ženklas – stipri žinutė įmonėms, kad šių programų absolventus verta įdarbinti, verta pakovoti dėl jų jau nuo pirmųjų kursų. Iš verslo pusės pradėta aktyviau reprezentuoti karjeros galimybes regione, atskleisti tendencijas darbo rinkoje“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

„Investor’s Spotligt“ ženklas yra įteiktas VU Šiaulių akademijos Programų sistemų bei Šiaulių valstybinės kolegijos Gamybos inžinerijos ir Informacinių sistemų technologijos studijų programoms. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip reikšmingai gerinimas jaunų specialistų perėjimas iš mokslo į darbo rinką.

Verslo ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimą skatina ir miesto valdžia. Siekiant efektyviai gerinti jaunuolių karjeros galimybes, Šiaulių miesto savivaldybė yra parengusi Aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų pritraukimo dirbti mieste veikiančiose įmonėse
finansinės paramos skyrimo tvarką. 6 000 eurų siekianti parama yra skirta pritraukti ir paskatinti trūkstamų specialybių atstovus atvykti dirbti būtent į Šiaulius. Yra žinoma, kad jauni ir ambicingi darbuotojai padės vystyti novatoriškus projektus bei plėtos verslą, kurs
naujas darbo vietas.

Miesto savivaldybė neužmiršta smulkiojo ir vidutinio verslo, kuriems dažnai sudėtinga konkuruoti su didžiosiomis įmonėmis. Šiaulių miesto savivaldybė yra parengusi skatinamąsias priemones, kurių tikslas yra remti ir skatinti verslumą bei ekonomikos plėtrą. Šių priemonių įgyvendinimui Šiauliuose įregistruotiems ir veiklą vykdantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams skiriama savivaldybės parama. Ji siekia iki 5 000 eurų vienai priemonei, tačiau vienu metu galima pasinaudoti net keliomis. Taip tikimasi, kad ateityje darbo vietų ir jaunų specialistų mieste tik daugės.

Šiaulių valstybinės kolegijos konsultacijos dėl priėmimo ir tikslinių stipendijų: tel. 8 615 97 114, , el. p.  arba atvykti adresu Aušros al. 40.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Studijų skyrius priėmimo klausimais konsultuoja: tel. nr. +370 41 595 755, el. p.   arba atvykti adresu Vytauto g. 84, 309 kab.

Šiaulių profesinio rengimo centras konsultuoja el. p. , tel. 8656 69020 arba atvykti adresu Gardino g. 4, Šiauliai.

Šiaulių valstybinės kolegijos nuotrauka

Tik ką mokyklą baigę jaunuoliai pradeda naują gyvenimo etapą – renkasi aukštąją mokyklą norimai specialybei įgyti. Dažnai pasirinkimą lemia ne tik aukštųjų ir profesinių mokyklų siūlomos studijų programos, bet ir tai, kokiame mieste tektų praleisti ateinančius keletą metų. Šiuo klausimu sostinė ne visada vilioja abiturientus: juk tai triukšmingas, didelis miestas, o neretam dar ir per daug tolimas. O kur dar aukštos studijų programų kainos, kurios dažnai tampa galvos skausmu? Kaip pasirinkti vietą svajonių studijoms ir kuris šalies didžiųjų miestų yra labiausiai pritaikytas jaunimui?

Industrinis miestas, kuriame galima rasti viską

Itin sparčiai besikeičiantis Šiaulių miestas tampa viso regiono ir ne tik traukos centru. Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, Saulės miestu vadinamuose Šiauliuose jaunuoliai darbo rinkoje įsitvirtina geriau nei bet kuriame kitame Lietuvos krašte.

„Jaunimo nedarbas Šiaulių apskrityje yra pats mažiausias visoje šalyje. Tad galime patikinti, jog, baigus studijas universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje, absolventams Saulės mieste tikrai neteks tapti ilgalaikiais darbo paieškos portalų prenumeratoriais – sėkmingas įsitraukimas į darbo rinką ir karjeros pradžia čia yra garantuota“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Svarbu ir tai, kad miestas noriai įsileidžia naujoves, modernėja, gražėja. Šiauliuose verslą plėtoja užsienio kompanijos, o per pastaruosius kelerius metus miesto biudžetas išaugo daugiau nei du kartus, sparčiai augo ir darbo užmokestis. Be viso to, miestas yra strategiškai unikalioje vietoje: Šiauliai gali pasigirti patogiu susisiekimu ne tik su kitais šalies miestais, bet ir su kaimynine Latvija. Tai leidžia studentams lengvai pasiekti ne tik ugdymo įstaigas, bet ir keliauti, pramogauti bei plėsti akiratį atrandant naujų vietų.

Iš tiesų darbdaviai visame regione nuolat ieško kompetentingų darbuotojų, ypač informacinių technologijų, elektronikos, baldų gamybos ar logistikos studijas baigusių specialistų. Verslas nuolat ieško būdų pritraukti ir išlaikyti talentus Šiaurės regione, būtent dėl to visos čia veikiančios aukštojo mokslo įstaigos skatinamos peržiūrėti vykdomas studijų programas. Taip siekiama, kad formuojama profesijų ir kompetencijų pasiūla tiksliau atitiktų esamus darbdavių poreikius ir ateities lūkesčius.

„Džiaugiamės, kad Šiauliuose turime tris studijų programas, įvertintas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklu, kuris parodo, kad tų programų absolventus verta įdarbinti, verta juos stebėti jau nuo pirmo kurso. Rezultatai rodo, kad tokiais atvejais laimi visi: rinka pasipildo tinkamą kvalifikaciją turinčiais darbuotojais, įmonės lengviau juos pastebi, studentai, baigę verslo poreikiams pritaikytas programas, lengviau randa sau tinkamą darbo vietą“, – pasakoja Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Rinktis studijas Šiaulių mieste skatina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skirdama tikslines stipendijas (po 200 Eur kas mėnesį visą studijų laikotarpį), na, o vietos verslas, skiria vienkartines paskatinamąsias stipendijas.

Mažesnės pragyvenimo išlaidos ir studijų kainos

Turbūt vienas iš esminių aspektų renkantis studijas – jų kaina ir pragyvenimo lygis mieste. Daugumai jaunuolių būtent aukštojo mokslo kaina uždaro duris siekti svajonių profesijos. Šiauliai optimaliomis studijų kainomis neretai pranoksta kitus miestus – taip yra dėl to, kad šiuo klausimu bendradarbiauja tiek ugdymo įstaigos, tiek regiono verslas, tiek miesto savivaldybė.

Štai Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje dalis bakalauro studijų trunka ne ketverius, o trejus su puse metų. Tokios studijų programos yra ekonomika, finansų matematika, programų sistemos, viešasis administravimas ir teisė. Taip sutaupoma vieno semestro studijų kaina ir greičiau įgyjama norima kvalifikacija. Studijų laikotarpiu jaunuoliai gali dalyvauti mainų programose, keliauti, mokytis ir gilinti žinias įvairiapusiškai.

„Akademijoje vyksta puikūs karjeros renginiai, kuriuose studentai gali dalyvauti realiuose darbo pokalbiuose, praktikų paskaitose, kartu su dėstytojais atlikti verslo ir finansų institucijų užsakomuosius tyrimus. Svarbiausia – būkite aktyvūs. Čia suteikiamos visos galimybės siūlyti, kurti ir įgyvendinti savo idėjas. Tai puikiai iliustruoja VU Šiaulių akademijos ekonomistai pirmakursiai, jau pirmaisiais metais savanoriškai kūrę tinklalapį gyvūnų prieglaudai, inicijavę jos labdaros procesą bei projekto lėšomis vykę savaitei į Rygos universitetą“, – sako VUŠA Regionų plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė.

Sutaupyti skatina ir Šiaulių valstybinė kolegija, kuri lanksčiai žiūri į kiekvieną studentą ir jo poreikius. Pragyvenimas, pramogos, buto nuomos kainos Šiauliuose yra mažesnės nei sostinėje – tai leis sutaupyti net ir tiems, kurie neįstos į valstybės finansuojamas studijų programų vietas.

„Studijos ŠVK yra neatskiriamos nuo dėmesio kiekvienam studentui ir jo savirealizacijai, aukštosios mokyklos pastangų prisiderinti prie visų studijuojančiųjų galimybių, šeimos ir darbo įsipareigojimų. Lankstumas, individualus dėmesys, glaudus bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant maksimalių rezultatų yra itin svarbūs šiuolaikiniam žmogui“, – atskleidžia ŠVK viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė.

Šiaulių valstybinės kolegijos studentai taip pat gali dalyvauti įvairiausiose veiklose, tradiciniuose renginiuose, susipažinti su žmonėmis ir net keliauti į užsienio šalis, pasinaudoję mainų programos siūlomomis galimybėmis.

Mokslas Šiaulių mieste patiks ir tiems, kurie nori įgyti amatą. Šiaulių profesinio rengimo centre dviejų kvalifikacijų įgijimą apmoka valstybė. O kur dar galimybės vykti į stažuotes užsienio verslo įmonėse, lavinti meninius gebėjimus, įgyti savanorystės patirties ir panašiai?

„Greta stiprios mokymo aplinkos ir reikšmingos socialinės pagalbos, Šiaulių profesinio rengimo centro mokiniai gausybėje nemokamai organizuojamų būrelių gali užsiimti mėgstama veikla: sportuoti, lavinti sveikos gyvensenos įgūdžius, išbandyti jėgas šokdami ir išmėginti dar daug kitų veiklų“, – sako Šiaulių PRC Vystymo sk. vedėjas Arvydas Labunskis.

Studentai Šiauliuose sutaupo ne tik studijoms, pramogoms, kelionėms – pragyvenimo kaina čia taip pat nesikandžioja. Apgyvendinimą moderniuose bendrabučių kambariuose geresnėmis kainomis savo studentams siūlo visos aukštojo ir profesinio mokslo įstaigos Šiaulių mieste.

Jau ne vienus metus kalbama apie įvairių sričių specialistų trūkumą šalies regionuose ir dėl jo kylantį ekonomikos disbalansą. Įmonių plėtros planus stabdo kvalifikuotų darbuotojų stoka, tuo tarpu mokyklą baigę jaunuoliai studijų programas pasirenka neanalizuodami darbo rinkos, todėl baigę studijas sunkiai įsidarbina arba turi dirbti ne pagal išsilavinimą. Dėl to kenčia viso regiono ekonomika, nes verslas negeba išnaudoti viso savo potencialo ir kurti maksimalios pridėtinės vertės.

Vis daugiau darbdavių pripažįsta, kad šiais laikais prie durų tikrai nesirikiuoja darbuotojų eilės. Pasaulis vis labiau globalėja, daug talentingų specialistų palieka ne tik gimtuosius miestus, bet ir šalį, todėl sėdėti sudėjus rankas negalima. Puikų pavyzdį, kaip sulaikyti ir motyvuoti perspektyvų jaunimą, demonstruoja Šiaulių regionas. Vienas po kito verslai steigia ir skiria stipendijas aukštosiose bei profesinėse mokyklose besimokantiems jaunuoliams.

Žvelgia į ateitį

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė sako, kad šiemet pavyko pritraukti 20 vardinių stipendijų, kurių bendra vertė viršija 13 000 eurų.

„Verslai be jokių įsipareigojimų skatina studentus už gerus stojimo rezultatus, sėkmingiausiai baigtus studijų metus ar net tiesiog visai grupei lygiomis dalimis skiria stipendiją už sėkmingai baigtus studijų metus“, –  pasakoja L. Garšvienė.

Jaunimą finansinė paskata motyvuoja ne tik siekti gerų rezultatų, bet ir nemesti studijų, tęsti mokslus pasirinktoje programoje. Darbdavių dėmesio sulaukė tokios studijų programos, kaip ekonomika, anglų filologija, finansų matematika, programų sistemos.

Šiauliuose įsikūrusi IT srityje dirbanti bendrovė „Cherry servers“ stipendijomis skatina būtent šios krypties studentus. Įmonės vadovas Vaidas Rutkauskas sako, jog tai pirmieji metai, kai taikoma tokia praktika, tačiau tikrai ne paskutiniai. Pasak verslininko, IT srities specialistų jiems trūksta beveik nuolatos.

„Mūsų aukštosios mokyklos ruošia tikrai aukšto lygio IT specialistus, bėda ta, kad daug jų tiesiog nepasilieka čia dirbti. Manome, kad šios stipendijos tikrai paskatins bent dalį jaunimo neskubėti palikti Šiaulių ir savo ateitį kurti čia, nes gerai apmokamą darbo vietą jiems mielai suteiksime. Ta finansinė paskata naudinga ne tik studentui, tai puikus būdas parodyti jaunimui, kas mes esame, ką galime pasiūlyti darbuotojui“, – sako V. Rutkauskas.

Be to, įmonė su VU Šiaulių akademija steigia serverių laboratoriją, kurioje studentai galės naudotis virtualiais bei dedikuotais serveriais. Tai padės jaunuoliams geriau pažinti IT pasaulį ir greičiau įsisavinti aukštąsias technologijas.

Šiaulių valstybinė kolegija taip pat augina savo mecenatų gretas. Šiemet įvairios regiono įmonės stipendijomis remia 13 studijų programų, joms skiria 5400 eurų. Tarp jų – ne tik itin paklausios IT bei inžinerijos kryptys, bet ir tokios programos, kaip statyba, odontologija ir automobilių techninis eksploatavimas.

Stiklo paketų gamintoja „Bodesa“ – viena įmonių, kuri stipendijas kolegijos studentams šiemet įsteigė pirmą kartą, nors įvairiomis formomis su mokymo įstaigomis bendradarbiavo ir seniau. Pasak įmonės vadovo Edvino Šimos, tai investicija į ateitį.

„Stengiamės žvelgti truputį plačiau, nes nors šiandien nesusiduriame su specialistų trūkumu, kas žino, kaip bus ateityje. Juolab, kad turime planų augti, plėsti veiklą. Negalime būti tikri, kad išaugus gamybos apimtims, situacija nepasikeis. O norint, kad darbuotojų nepritrūktų, reikia, kad regiono aukštosiose mokyklose būtų studentų, galų gale kad to jaunimo regione apskritai būtų“, – sako įmonės vadovas.

R. Šima mano, kad tokiu pavyzdžiu turėtų sekti kiekviena socialiai atsakinga įmonė, nes nuo to, kokie stiprūs bus verslai, priklauso tiek ekonominė, tiek socialinė kiekvieno regiono gerovė.

Ateitimi rūpinasi ne tik Šiaulių, bet ir Telšių regiono verslai. Štai Mažeikių politechnikos mokykla iš įmonės „Orlen Lietuva“ šiemet sulaukė solidaus finansinio paskatinimo. Įmonė dviem naftos produktų operatoriaus specialybės mokiniams skirs po 200 eurų kas mėnesį, kol jie baigs mokymo programą. Pasirašytos paramos sutartys mokymo bazei atnaujinti, viena jų – už 25 000 eurų, kita – 13 500 eurų.  Dar dvi vietos įmonės ketina kurti bendrus projektus su Mažeikių politechnikos mokykla.

Keičiasi darbdavių požiūris

Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas ir Švietimo komiteto pirmininkas Raimundas Vaišvilas sako, kad augantis verslininkų noras remti mokslą džiugina, tačiau dar smagiau yra tai, jog keičiasi darbdavių požiūris.

„Ta idėja, kad verslas turėtų prisidėti prie studentų skatinimo, brendo jau ne vienus metus. Ypač kai pajutome, kad mažėja jaunimo, mažėja studijuojančių, reikėjo rasti būdų, kaip motyvuoti jaunus žmones. Tačiau ilgą laiką verslas nesuprato tos idėjos. Jei ir buvo skiriamos stipendijos iš įmonių, tai visi norėjo sudaryti tam tikras sutartis, įpareigojančias studentus vėliau tam tikrą laiką konkrečioje įmonėje dirbti. Negalima jaunų žmonių taip suvaržyti ir sprausti į rėmus, lyg jie būtų kažkam kažką skolingi“, – pasakoja R. Vaišvilas.

Vis dėlto, įtempta situacija darbo rinkoje bei didelis kvalifikuotų specialistų trūkumas privertė darbdavius ne tik pakeisti požiūrį, bet ir paskatino efektyvesnį bendradarbiavimą tarp valdžios, verslo ir mokymo įstaigų.

„Viena didžiausių problemų turbūt visada buvo šalių nesusikalbėjimas. Darbdaviai neišsakydavo savo poreikių aukštosioms, profesinėms mokykloms,  šios nepaaiškindavo, ko reikia iš verslo pusės, kad vyktų sklandus mokymo procesas ir būtų atliepiami darbo rinkos poreikiai. Tačiau kai ta komunikacija ėmė vykti efektyviau, matome, kad rezultatai tikrai nuteikia optimistiškai“, – mano R. Vaišvilas.

Ateityje taps įprasta

Dar vienu stimulu verslui imtis iniciatyvos ir ieškoti būdų remti mokslą buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos STEM (angl. science, technology, engineering, maths) studijų kryptis pasirinkusiems studentams. Šias kryptis pasirinkę studentai kas mėnesį gauna 200 eurų dydžio stipendiją ir ši priemonė duoda ryškių teigiamų pokyčių.

Juos pastebėjo ir darbdaviai, o ministerija pareiškė norą, kad ir verslininkai įneštų savo indėlį į studentų skatinimo procesą. Taip įmonės ėmė steigti stipendijas pagal savo norą ir galimybes, jų pavyzdžiu sekė ir kitos.

R. Vaišvilas mano, kad dabar tai vis dar yra verslininkų garbės reikalas, būdas parodyti, jog įmonė socialiai atsakinga ir jai rūpi regiono ateitis. Tačiau po kelerių metų tokia savotiška mecenatystės forma greičiausiai taps savaime suprantamu dalyku.

„Dar po kelerių metų tai bus būtinybė. Demografinė padėtis puikiai rodo, jog žmonių apskritai mažėja, regionai kovoja dėl talentų, dėl jaunimo. Todėl verslai tiesiog turės tą daryti, turės ieškoti būdų didinti savo įmonių patrauklumą, turės ieškoti būdų, kaip nepaleisti jaunų specialistų. Verslo stipendijos, kaip matome, pasiteisinanti priemonė, todėl manau, kad ateityje ji bus taikoma vis plačiau“, – įsitikinęs R. Vaišvilas.

Prie verslo įsitraukimo skatinant jiems reikalingų krypčių specialistų rengimą nemažai prisidėjo ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jau ne pirmus metus konferencijose ir asmeniškai bendraujant su įmonėmis agentūra skatina skirti stipendijas jiems aktualių sričių studentams pritraukti.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovės Milisentos Misevičiūtės, aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ateityje duos ilgalaikių rezultatų ir padės užtikrinti sklandų ekonomikos vystimasi.

„Tik aktyvus aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su verslo bendruomene įvairiomis formomis gali užtikrinti sklandžią studentų integraciją į darbo rinką po studijų, kad studentai dirbtų pagal įgytą specialybę ir pagal kompetencijas, kurių tuo metu reikia darbdaviams. Į aukštą pridėtinę vertę orientuotos ekonomikos vystymas yra tarp svarbiausių Lietuvos tikslų, kurio neįmanoma pasiekti be tinkamas kompetencijas turinčios darbo jėgos“, – teigia M. Misevičiūtė.

Nuotrauka: Etaplius.lt

Studijų pasirinkimas – vienas svarbiausių žingsnių jaunuolių gyvenime. Ne visada pavyksta įgyvendinti iš pirmo karto, tačiau akademinė bendruomenė užtikrina galimybes įstoti mokytis į norimą specialybę. Ir nors bendrojo priėmimo sistemoje (LAMA BPO) baigėsi pagrindinis prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose teikimas, tačiau jau netrukus prasidės papildomo priėmimo etapas. Todėl nespėję ar nepatekę į norimą studijų programą moksleiviai gali bandyti įstoti dar kartą.

Šiauliuose daugėja norinčiųjų tapti pedagogais

Pirmajame priėmimo studijuoti etape Šiaulių aukštosiose mokyklose pastebimas jaunuolių susidomėjimas  įvairių krypčių studijų programomis bei išskirtinis užsienio studentų aktyvumas pretenduojant į bakalauro studijų programas.

Tokiu būsimų studentų susidomėjimu džiaugiasi ir Šiaulių miesto savivaldybė.

„Daugiau jaunimo – daugiau gyvybės mieste.  Šiaulių miestas turi labai daug ką pasiūlyti jauniems žmonėms ir laukia studentų bei moksleivių plačiai išskėstomis rankomis. Mūsų miestas šviečia, modernėja, nuolat keičiasi – tai puiki vieta mokytis ir siekti karjeros“, – sako miesto meras Artūras Visockas.

Darbo rinkoje trūkstant įvairių sričių pedagogų, džiugina žinia, kad šiemet surinkta gerokai daugiau norinčiųjų įgyti žinių šioje srityje. Šiuo metu VU Šiaulių akademijoje pilnai suformuotos šios bakalauro studijų grupės:

• kūno kultūros ir sporto pedagogika,
• muzikos pedagogika,
• pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas,
• specialioji pedagogika ir logopedija.

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas gali pasidžiaugti suformuotomis užsienio studentų pirmakursių grupėmis ekonomikos ir programų sistemų (IT) studijų programose. Pirmojo priėmimo etape suformuotos šios finansų bei viešosioms institucijoms ir verslams skirtų studijų programų grupės:

• anglų filologija;
• ekonomika;
• programų sistemos.

Papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas yra svarbus etapas, nes suteikia galimybę pergalvoti savo pasirinkimus.

„Nenuliūskite, jei nespėjote, nepatekote į pirmuoju etapu nurodytas programas arba neišlaikėte matematikos ar kito dalyko egzamino – visada verta atvirai ir paprastai pasikalbėti apie studijų galimybes. Antrasis priėmimo etapas rugpjūčio 3-5 dienomis leis atrasti tinkamiausią pasirinkimą“, – sako Lina Garšvienė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė.

Kokias programas kviečia rinktis?

Šiaulių valstybinėje kolegijoje didžiausią susidomėjimą šiais metais kėlė ir daugiausia pageidavimų buvo pateikta į inžinerijos ir sveikatos mokslų studijų programas. Pagal turimus duomenis, šiemet pagrindinio priėmimo metu net 43 procentais daugiau jaunuolių pirmuoju prioritetu rinkosi studijas kolegijoje. Skelbiama, kad šiuo metu laisvų studijų vietų dar yra visose 20 kolegijos vykdomų studijų programų.

„Stojantieji be jau minėtų inžinerinių ir sveikatos mokslų taip pat kviečiami rinktis informatikos, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių studijų programas“, – sako Urtė Drąsutytė, Šiaulių valstybinės kolegijos viešųjų ryšių specialistė.

Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai primena, kad aukštoji mokykla lanksčiai žiūri į kiekvieno studijuoti norinčio asmens poreikius ir galimybes – nuolat ieškoma individualių sprendimų, tad svarstantieji studijuoti saulės mieste turėtų drąsiai kreiptis konsultacijai, jei dėl kažko abejoja ar turi neatsakytų klausimų. Atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo tempą, sudaromos sąlygos studijas derinti su darbu ar kitomis veiklomis.

Papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas vyks rugpjūčio 3–5 dienomis. Stojantieji tiek į universitetus, tiek į kolegijas galės teikti prašymus į likusias laisvas studijų vietas. Prašymai studijuoti teikiami LAMA BPO informacinėje sistemoje www.lamabpo.lt.

Norintieji pretenduoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, turėtų kreiptis į aukštosios mokyklos priėmimo tarnybą – tiesioginis priėmimas vyks iki pat studijų metų pradžios.

Profesinėse mokyklose papildomas priėmimas vyks vėliau

Šiaulių profesinio rengimo centre pagrindinis priėmimo mokytis etapas baigiasi šiek tiek vėliau nei kitose aukštosiose mokyklose – rugpjūčio 5 dieną. Būsimi moksleiviai domisi aktualiomis darbo rinkai specialybėmis, todėl pastebimas gausus norinčiųjų mokytis skaičius.

„Šiaulių profesinio rengimo centras džiaugiasi, kad beveik 900 stojančiųjų jau užsiregistravo ir pateikė prašymus mokytis mūsų mokymo įstaigoje“, – sako Arvydas Labunskis, Šiaulių PRC Vystymo skyriaus vedėjas.

Įvertinant susidomėjimą Šiaulių profesinio rengimo centre rengiamomis specialybėmis, mokymo įstaiga organizuos papildomą priėmimą. Jame pateikti prašymus mokytis galės tie asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių dar nepasirinko, kur mokytis, ar neturėjo galimybės to padaryti pagrindinio priėmimo metu. Papildomas priėmimas Šiaulių PRC bus organizuojamas rugpjūčio 19–23 dienomis. Prašymus mokytis bus galima teikti įvairių sričių profesinio mokymo programoms, pagal kurias  galima įgyti rinkoje reikalingų specialybių: elektriko, suvirintojo, transporto priemonių remontininko, apdailininko, virėjo, apskaitininko, e. pardavėjo-konsultanto, ekspeditoriaus, biuro administratoriaus, kirpėjo, fotografo, multimedijos techniko ar kitų profesijų.

Šiaulių valstybinės kolegijos konsultacijos dėl priėmimo: tel. 8 615 97 114, , el. p. [email protected] arba atvykti adresu Aušros al. 40.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Studijų skyrius priėmimo klausimais konsultuoja: tel. nr. +370 41 595 755, el. p. [email protected] arba atvykti adresu Vytauto g. 84, 309 kab.

Šiaulių profesinio rengimo centras konsultuoja el. p. [email protected], tel. 8656 69020 arba atvykti adresu Gardino g. 4, Šiauliai

Daugiau informacijos apie studijas Šiauliuose rasite https://www.siauliai.lt/studijuok/

Baigėsi studentų priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas. Jau aiškėja, kiek studentų pavyko surinkti universitetams, kolegijoms ir profesinio rengimo centrams. Šiais metais studentai itin intensyviai rinkosi mokslą Šiaulių regione. Miestas tampa jaunimo traukos centru, na, o kelios studijų kryptys sulaukė ypatingo populiarumo.

Šiauliuose – daugiau užsienio studentų

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija naujuosius mokslo metus pradės užtikrintai. Čia mokslus krimsti pradės 350 pirmakursių, kuriems teko įveikti nemažą konkurenciją ir atitikti stojimo į universitetą reikalavimus. VU Šiaulių akademija suformavo tiek bakalauro, tiek magistro ir profesinių pedagogikos studijų pirmo kurso grupes. Didelio stojančiųjų dėmesio sulaukė pedagogikos, edukologijos, informatikos (EdTech), filologijos bei socialinių mokslų studijų krypčių programos.

„Kadangi Vilniaus universitetas patenka į pasaulio geriausių universitetų 400-uką, stojantieji privalo tenkinti stojimo reikalavimus: pasiekti universitetams galiojančią konkursinio balo kartelę, išlaikyti stojamuosius egzaminus, kai kuriose programose – atlikti motyvacijos vertinimą“, – apie iššūkius stojantiesiems pasakoja VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė. Šiais metais pastebimas gerokai išaugęs užsienio piliečių susidomėjimas studijomis Šiaulių mieste. VU Šiaulių akademijoje norą studijuoti išreiškė didesnis skaičius užsienio studentų. Jie naujais mokslo metais pradės studijas socialinio darbo, programų sistemų, ekonomikos, vadybos, ekologijos studijų kryptyse. Kitų šalių studentai ugdymo įstaigoje mielai rinkosi tiek bakalauro, tiek magistro studijas.

Jaunimas plūsta į regioną

Šiemet studijų galimybės Šiaulių mieste itin domino būsimus studentus. Didesnį srautą norinčiųjų mokytis fiksavo ir Šiaulių valstybinė kolegija. Naujuosius mokslo metus šioje aukštojoje mokykloje pradės virš 600 pirmakursių. Tai yra net keliais šimtais daugiau nei pernai. Manoma, kad studentų skaičius gali dar išaugti, nes tiesioginis priėmimas vyks iki pat naujų mokslo metų pradžios. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas galima pretenduoti visose 20 kolegijos vykdomų studijų programų.

Šiais metais pastebima, kad susidomėjimas studijomis domino tiek tik ką mokyklą baigusius abiturientus, tiek vyresnius asmenis. Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai sako, kad amžius studijoms – ne riba. Lankstus požiūris į skirtingus stojančiųjų poreikius leidžia užtikrinti, kad galimybių studijuoti atras dirbantys ar kitų įsipareigojimų turintys asmenys.

Daugiausia studentų šiais metais surinko Bendrosios praktikos slaugos, Socialinio darbo, Gamybos ir logistikos vadybos, Buhalterinės apskaitos, Įmonių ir įstaigų vadybos studijų programos. Taip pat pastebėtas gerokai didesnis susidomėjimas inžinerijos bei informatikos mokslais. „Tikime, kad sėkmingi metai stojančiųjų prasme yra viso miesto nuopelnas. Šiemet su kitomis švietimo įstaigomis ir Šiaulių miesto savivaldybe įgyvendinta komunikacijos kampanija „Šiauliai – karjeros miestas“, įkurtas mecenatų pildomas ŠVK studijų fondas, kurio atsiradimas ir parama studentams yra akivaizdus įrodymas, kad verslas savo ruožtu stengiasi investuoti į būsimuosius specialistus, jiems dar besimokant. Tikime, kad tik veikdamos sinergiškai švietimo įstaigos, valdžios ir verslo bendruomenės gali pasiekti reikšmingų regionui pokyčių. Šių metų priėmimo rezultatai puikiai patvirtina tokias mūsų viltis“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės pavaduotojas dr. Nedas Jurgaitis.

Nori tapti šalies jaunimo traukos centru

Daugiau norinčiųjų mokytis fiksavo ir Šiaulių profesinio rengimo centras. Čia mokymo sutartis sudarė 830 mokinių. Galimybe įgyti profesiją pasinaudojo ir užsienio studentai. Įstaigoje mokslus pradės 25 Ukrainos piliečiai.

„Šių metų priėmimas išsiskyrė nuo praėjusių metų – daugiau stojančiųjų pasirinko inžinerinės srities profesinio mokymo programas: elektriko, suvirintojo, santechniko. Populiarumu neatsiliko su informacinėmis technologijomis susijusios mokymo programos: kompiuterinio projektavimo operatoriaus, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko“, – sako Šiaulių PRC Vystymo sk. vedėjas Arvydas Labunskis. Išaugusiu studentų ir moksleivių susidomėjimu aukštojo ir profesinio mokslo įstaigomis džiaugiasi ir Šiaulių miesto savivaldybė. Miestas noriai įsileidžia naujoves, nuolat diegiamos įvairios technologijos.

„Džiaugiamės, kad jaunimas vertina Šiaulių miesto unikalumą. Studentai iš visos Lietuvos ir kitų šalių praturtina mūsų miesto kultūrą, papildo ją naujomis idėjomis, projektais, kitomis veiklomis. Stengiamės, kad Šiauliai nuolat šviestų, modernėtų ir būtų traukos centras visiems. Laukiame naujų mokslo metų ir studentų. Juk būtent veržlus jaunimas yra ta galinga varomoji jėga ir mūsų ateitis“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Profesijų besimokantiems mokiniams ir gimnazistams (taip pat ir suaugusiesiems) rugsėjo 1 d. duris atveria nauja profesinio mokymo įstaiga – Šiaulių technologijų mokymo centras (ŠTMC). Čia visi norintys įgis savo svajonių profesiją, persikvalifikuos ar atnaujins profesinius įgūdžius, pagal poreikį įgis vidurinį išsilavinimą.

Šis mokymo centras – tai triguba jėga ir patirtis, ateinanti iš trijų susijungusių profesinių mokymo įstaigų – Šiaulių profesinio rengimo centro, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro ir Kuršėnų politechnikos mokyklos. Šios įstaigos nuo šiol dirbs kaip viena profesinio mokymo įstaiga. Šiaulių technologijų mokymo centras tiek esamas, tiek naujas savo veiklas toliau vykdys Šiauliuose, Kuršėnuose ir Mažeikiuose. Vienas iš svarbiausių profesinio mokymo įstaigų jungimo tikslų yra profesinio mokymo stiprinimas. Pasak Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, numatomos kelios profesinio mokymo stiprinimo kryptys. „Išteklių sutelkimas ir mokyklų stiprinimas, profesinio mokymo prieinamumo regionuose išsaugojimas mažėjant mokinių skaičiui, darbo rinkos poreikių tenkinimas (pavyzdžiui, plėtojant pameistrystę, stiprinant darbo rinkoje paklausias mokymo programas, užtikrinant profesinio mokymo lankstumą). Labai svarbu plėsti ir profesinių mokyklų dalininkų spektrą, kad verslas ir savivaldybės kuo stipriau galėtų dalyvauti profesinio mokymo stiprinimo veiklose", – sako viceministrė.

Šiaulių technologijų mokymo centras pasiruošęs priimti visus, norinčius įgyti paklausią profesiją ar pasiryžusius persikvalifikuoti. „Jungiame jėgas, kad asmenims, norintiems įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas, būtų sudarytos  geriausios teorinio ir praktinio mokymosi sąlygos. Šiaulių technologijų mokymo centras sieks įgyvendinti iškeltus tikslus, suburiant bendruomenę sėkmingam darbui", – savo planais dalijasi ŠTMC vadovai.

Svarbu, kad Šiaulių technologijų mokymo centro dalininkais tampa ir „Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai". Verslas ir mokymas, siekdamas bendrų išsikeltų tikslų, sėkmingai plėtodamas pameistrystę, kartu reaguojant į darbo rinkos pokyčius, užtikrins trūkstamų profesijų pasiūlą.

„Inžinerinis mokymas tampa vis paklausesnis darbo rinkoje, nes šiuo metu jaučiamas didelis šios krypties darbuotojų trūkumas. Žmonių, turinčių inžinerinį išsilavinimą potencialas ir galimybės kiekvienais metais tik auga. Šiuo aspektu Šiaulių technologijų mokymo centras atlieka svarbų vaidmenį darbuotojų rengimo procese, nes organizuoja ne tik jaunų specialistų kompetencijų ugdymą, bet atlieka jau esamų specialistų perkvalifikavimą. Suprasdami šio centro svarbą, priėmėme sprendimą tapti šio centro dalininkais, tokiu būdu prisidėti prie centro sėkmingos plėtros ir augimo", – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Anot ŠPPAR prezidento, inžinerinės srities specialistų poreikis yra labai didelis. Šiai dienai, net sudėjus visus Šiaulių regiono ugdymo įstaigų pajėgumus, rinkai reikalingo specialistų kiekio parengti nepavyktų. Kai kurie verslai ėmėsi steigti savo mokymų bazes ir kurti mokymo klases. Jas įrengti yra sudėtinga, o išlaikyti labai brangu, todėl specialistų ruošimas ugdymo įstaigose yra didelis privalumas regionui.

Nuo rugsėjo 1 d. visi laukiami Šiaulių technologijų mokymo centre. Išsami informacija apie ŠTMC veiklas interneto svetainėje – www.stmc.lt