Pagerbiant ilgametį miesto vadovą, inžinierių ekonomistą, socialinių mokslų daktarą ir žmogų, kurio darbai paliko ryškų pėdsaką Šiaulių miesto istorijoje, surengta iškilminga ceremonija, subūrusi šeimos narius, buvusius kolegas, bičiulius ir garbingus svečius.

Renginys prasidėjo Prisikėlimo aikštėje, kur V. A. Kazanavičius iškilmingai pakėlė Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą. Vėliau Šiaulių miesto savivaldybėje buvo atidengta V. A. Kazanavičiaus reprezentacinė lentelė, o viena svarbiausių miesto reprezentacinių erdvių – 235 salė – nuo šiol pavadinta Viliaus Antano Kazanavičiaus sale.

Ši salė pasirinkta neatsitiktinai – joje vyksta svarbiausi miesto susitikimai, priimamos užsienio šalių ambasadų delegacijos, valstybės institucijų vadovai, ministrai, tarptautinių organizacijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. „Ši reprezentacinė salė yra vieta, kur priimami svarbūs miesto sprendimai ir sutinkami garbūs svečiai. Todėl simboliška, kad nuo šiol ji vadinsis Viliaus Antano Kazanavičiaus vardu – žmogaus, kurio indėlis į Šiaulių augimą ir plėtrą išlieka reikšminga miesto istorijos dalimi“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda.

Po ceremonijos vyko jubiliato pagerbimas ir bendrystės popietė. Sveikinimo žodžius tarė miesto vadovai, artimieji, buvę bendražygiai, kolegos bei bičiuliai, prisiminę V. A. Kazanavičiaus profesionalumą, principingumą ir atsidavimą miestui.

Vilius Antanas Kazanavičius gimė 1936 m. liepos 6 d. Kriaunose, Rokiškio rajone. Baigęs Vilniaus geležinkelio transporto technikumą, vėliau Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę, o 1978 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.
Vienuolika metų vadovaudamas Šiauliams V. A. Kazanavičius inicijavo ir aktyviai prisidėjo prie daugelio miestui svarbių projektų. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pastatyta Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Respublikinės ligoninės chirurgijos korpusas, Dailės galerija, Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetas, Santuokų rūmai, Inžinierių ir Mokytojų namai, „Saulės“ ir „Laiko“ kino teatrai, Vaikų dailės mokykla, įrengta parko estrada. Tuo metu Šiauliai pirmieji Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje įsirengė pėsčiųjų bulvarą (pirmąją jo dalį nuo Tilžės g. iki Žemaitės g.).
Jo iniciatyva buvo plėtojama miesto infrastruktūra – išplėtotos vandenvietės, pastatyti du nauji viadukai, nutiesta naujų gatvių, įkurti Lieporių ir Dainų parkai. V. A. Kazanavičius taip pat rūpinosi miesto kultūriniu gyvenimu – į Šiaulius pakvietė režisierę Aureliją Ragauskaitę, skatino jaunų architektų ir aktorių atvykimą, rėmė Dailininkų ir Architektų sąjungų, Dramos teatro bei kitų kultūros įstaigų veiklą.
Vėliau jis vadovavo svarbių Lietuvos energetikos ir pramonės objektų statybų štabams, atstovavo Lietuvos Vyriausybės interesams įrengiant jūrų keltų liniją „Klaipėda–Mukranas“, vadovavo Lietuvos komisijoms, koordinavusioms Černobylio katastrofos ir Armėnijos žemės drebėjimo padarinių likvidavimo darbus. 2000 metais V. A. Kazanavičiui suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas už gyvenimo nuopelnus ir indėlį išsaugant Šiaulius kaip lietuviškiausią Lietuvos didmiestį.
Ne mažiau nei profesiniai pasiekimai V. A. Kazanavičių apibūdino jo vertybės. „Kadaise Šiauliuose, kai užstojau neteisingai kaltinamą pavaldinį, pats buvau patrauktas teisman, apšmeižtas, atleistas iš darbo, išmestas iš tarnybinio buto, bet likau prie savo – draugų aš neišduodu“, – sakė V.A. Kazanavičius. Šie žodžiai atspindi jo požiūrį į atsakomybę, teisingumą ir pagarbą žmogui.

Šios vertybės – principingumas, atsakomybė ir ištikimybė žmonėms – ne kartą buvo minimos ir renginio metu. Simboliška, kad nuo šiol svarbiausia Šiaulių miesto reprezentacinė salė primins žmogų, kurio darbai ir sprendimai reikšmingai prisidėjo prie miesto augimo, o jo vardas išliks ne tik istorijos puslapiuose, bet ir kasdieniame miesto gyvenime.
Daugiau apie Viliaus Antano Kazanavičiaus gyvenimą ir nuopelnus: https://siauliugarbescv.lt/vilius-antanas-kazanavicius/#garbes-piliecio-vardas-suteiktas