„Jau šeštus metus iš eilės į Lietuvą grįžta beveik dvigubai daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta. Tai labai svarbi ir pozityvi tendencija, rodanti, kad vis daugiau žmonių Lietuvą mato kaip vietą gyventi, dirbti ir kurti savo ateitį“, – sako Šiaulių miesto mero patarėja Viktorija Dildaitė.
Šioje bendroje šalies tendencijoje ypač gerai atrodo Šiauliai. Nors absoliučiais skaičiais daugiau grįžtančiųjų sulaukia Vilnius ar Kaunas, vertinant proporcingai gyventojų skaičiui, Šiauliai turi didžiausią teigiamą Lietuvos piliečių migracijos balansą tarp visų šalies didmiesčių.
Per pastaruosius šešerius metus į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 tūkstančiai Lietuvos piliečių, o išvyko beveik 3 tūkstančiai. Tai reiškia, kad vien dėl grįžusių tautiečių miestas paaugo daugiau kaip dviem tūkstančiais gyventojų.
Prie šių rezultatų prisideda nuoseklios iniciatyvos, skirtos ryšiams su diaspora stiprinti ir grįžimui į Lietuvą skatinti. Viena sėkmingiausių – Šiaulių Sandoros progimnazijoje vykdomas nuotolinis ugdymas diasporos vaikams. Programa padeda užsienyje gyvenančioms šeimoms išlaikyti vaikų lietuvių kalbos įgūdžius ir lengviau pasirengti būsimam sugrįžimui į Lietuvą. Vien 2025 metais joje mokėsi 246 mokiniai.
Pastaraisiais metais Šiauliai vis daugiau dėmesio skiria tiesioginiam bendravimui su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais. Prie šio darbo aktyviai prisideda „Globalių Šiaulių“ ambasadorės – Kipre gyvenanti Dalia Staponkutė, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti Sondra Litvaitytė ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Asta Kazlauskaitė. Jų veikla padeda garsinti Šiaulių vardą pasaulyje, telkti bendruomenes ir palaikyti ryšį su išvykusiais šiauliečiais.
Viena ryškiausių iniciatyvų tapo Astos Kazlauskaitės organizuojama Joninių šventė Jungtinėje Karalystėje. Nuo nedidelės iniciatyvos pandemijos laikotarpiu ji išaugo į vieną didžiausių lietuvių bendruomenės renginių užsienyje, kasmet sutraukiantį apie 2 500 dalyvių.
Praėjusiais metais šventėje buvo pristatytos Šiaulių miesto galimybės užsienyje gyvenantiems lietuviams. Renginio metu teiktos konsultacijos grįžimo į Lietuvą klausimais, pristatytos gyvenimo, darbo, studijų ir verslo galimybės Šiauliuose. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad užklausų dėl grįžimo ir konsultacijų sulaukiama iki šiol.
„Dažnai žmonėms, svarstantiems apie grįžimą, reikia ne tik informacijos, bet ir gyvo pokalbio su žmogumi, kuris supranta jų situaciją. Būtent todėl tiesioginis bendravimas su diaspora duoda tokių gerų rezultatų“, – sako Šiaulių miesto mero padėjėja Alaina Bosė.
Šiauliuose pradėta praktika sulaukė dėmesio ir kitose savivaldybėse. Šiemet prie iniciatyvos jungiasi jau septynios Lietuvos savivaldybės, taip pat Užsienio reikalų ministerija ir Užimtumo tarnyba. Tai rodo, kad tiesioginis dialogas su diaspora tampa viena efektyviausių priemonių skatinant tautiečių sugrįžimą į Lietuvą.
Šiaulių pastangos stiprinti ryšius su diaspora ir skatinti kraštiečių grįžimą sulaukė ir nacionalinio pripažinimo. 2025 metais miestui buvo įteikta Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinė krivūlė“, kurią Užsienio reikalų ministerija skyrė už ryšių su diaspora stiprinimą ir aktyvų grįžtamosios migracijos skatinimą.
„Šis įvertinimas priklauso ne tik savivaldybei, bet ir visai Šiaulių bendruomenei, kuri kasdien kuria miestą, į kurį norisi sugrįžti. Ryšio su diaspora stiprinimas ir pagalba grįžtantiems kraštiečiams yra labai svarbi mūsų veiklos kryptis“, – teigia Šiaulių miesto mero padėjėja Alaina Bosė.