Į Lietuvą kasmet atvyksta vis daugiau užsienio piliečių. 2025 m. lapkričio 1 d. Migracijos departamento duomenimis, leidimai gyventi šalyje išduoti 214 756 asmenims. 2025 m. pradžioje Šiaulių mieste gyveno 20 365 užsieniečiai. Šiaulius lenkia tik Vilnius – sostinėje gyvena 60 847 asmenys, atvykę iš užsienio šalių, Kaune – 17 847, Klaipėdoje – 17 437, Panevėžyje – 2 456 užsieniečiai.
Su sparčiu užsienio piliečių skaičiaus augimu susiję ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/asr), kuriame nurodyta, kad visi parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas asmenys (tiek juridiniai, tiek fiziniai) privalo užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis.
Išimtis taip pat gali būti taikoma Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Nuostata užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba nėra nauja, ji tik papildo jau seniai galiojančius Valstybinės kalbos įstatymo 6, 7 ir 24 straipsnius, kuriuose nurodyta, kad gyventojų aptarnavimo įstaigose dirbantys asmenys turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas, o šių įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba. Už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.
Valstybinės kalbos įstatymo pataisas detalizuoja Vyriausybės 2025 m. lapkričio 26 d. pakeistas nutarimas „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ee5ac9d0cb6811f08918e1adc7c5b1ec), kurio nuostatos ypač svarbios Lietuvoje dirbantiems ar planuojantiems dirbti užsieniečiams.
Šis teisės aktas oficialiai susieja valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas, kurios gali būti reikalingos darbui ar pilietybei, su tarptautiniu mastu pripažintais Europos kalbos mokėjimo lygiais (A1, A2, B1, B2, C1, C2).
Svarbiausi minėto nutarimo išaiškinimai:
- Įvedamas naujas A1 kalbos mokėjimo lygis (bazinė kategorija), kuris bus taikomas užsieniečiams, tiesiogiai parduodantiems prekes ar teikiantiems paslaugas.
- A1 lygis yra pats pradinis kalbos mokėjimo lygis. Asmuo turi gebėti vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugebėti prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų ir atsakyti į tokius pat klausimus.
- Mokėti valstybinę kalbą pagal A1 lygį bus reikalaujama tik dvejus metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje. Jei teisę gyventi Lietuvoje suteikiantis dokumentas pirmą kartą buvo išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dvejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
- Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje (nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams), šie reikalavimai kol kas nebus taikomi – jie galios tik pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.
- Ukrainos piliečiai, kurie neturi laikinosios apsaugos statuso (suteikto pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą), turi mokėti mūsų valstybės kalbą pagal atitinkamas kategorijas.
- Pasibaigus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.
- Bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį, pirmoji kategorija – A2 lygį, antroji kategorija – B1 lygį, trečioji kategorija – B2 lygį. C1 ir C2 lygiai taip pat priskiriami trečiajai kategorijai.
- Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygį laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:
- įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
- Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
- įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
- 1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.
- Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį laikomi asmenys:
- įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
- išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti.
Egzaminų tvarkaraštis ir visa su egzaminų laikymu susijusi informacija skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/lietuviu-kalbos-egzaminai-uzsienieciams/). Joje asmenys, besiruošiantys laikyti egzaminą, turi susikurti savo paskyrą, pasirinkti egzamino laikymo vietą ir laiką, o po egzamino gali pasitikrinti rezultatus.
Registracija prasideda likus 30 dienų iki egzamino, baigiasi – likus 7 dienoms iki egzamino. Registracija patvirtinama gavus kandidato apmokėjimą už egzaminą.
Pažymėjimus apie išlaikytą egzaminą išduoda bazinės mokyklos, gavusios juos iš Nacionalinės švietimo agentūros.
Šiaulių mieste valstybinės kalbos egzaminai vyksta Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje, Vytauto g. 113, tel. (0 41) 435 716, el. p. . Daugiau informacijos galima rasti Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos interneto svetainėje https://santarves.lt/valstybine-kalba-konstitucija/.
Registracija egzaminui (https://eksternams.nsa.smm.lt/registration-procedure).
Įsidarbinant galioja tik Nacionalinės švietimo agentūros išduoti, o ne lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimai.
Šiaulių miesto savivaldybė 2026 metais ukrainiečiams finansuoja šešių grupių darbą pagal 90 akademinių valandų lietuvių kalbos A1 ir A2 lygio programas.
Šiaulių švietimo kompetencijų centras taip pat organizuoja mokamus 90 akademinių valandų lietuvių kalbos kursus Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, ir trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje ne trumpiau nei vienus metus.
Informacija apie lietuvių kalbos kursus skelbiama Šiaulių švietimo kompetencijų centro svetainėje (https://www.svcentras.lt/lietuviu-kalbos-kursai/).
Galima mokytis ir privačių mokymo įstaigų organizuojamuose lietuvių kalbos kursuose.
Tikimasi, kad šie teisės aktų pokyčiai padės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ir paskatins dirbančius užsieniečius lengviau integruotis Lietuvoje, pagerins jų socialinę padėtį.
Kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą, kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija, o miestuose ir rajonuose – savivaldybių kalbos tvarkytojai.
Dėl lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų Šiauliuose dirbantiems užsieniečiams galima kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus kalbos tvarkytoją el. p. a.rinkeviс[email protected].