Straipsniai, pranešimai, renginių apžvalga

Šiaulių miesto savivaldybės ir Savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėse, šių įstaigų ir Lietuvių kalbos draugijos feisbuko paskyrose  vasario 21 – kovo 3 dienomis buvo paskelbta virtuali lietuvių  kalbos viktorina „Kalba gimtoji – kasdieninė, tu duona mums esi“.

Tai vienas iš Savivaldybės viešosios bibliotekos projekto „Šiauliai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečių kalbinė tapatybė“ renginių. Viktorinos organizatoriai – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius.

Viktorina sulaukė didelio susidomėjimo: iš viso dalyvavo net 462 asmenys, tačiau 60 dalyvių (iš jų 54 – mokiniai) varžytis su kitais negalėjo, nes neteisingai užpildė viktorinos registracijos lapus.

          Peržiūrėjus dalyvių registracijos duomenis, pastebėta nemaloni tendencija: didelė dalis dalyvių (daugiausia mokinių) nemoka taisyklingai užrašyti savo vardų ir pavardžių! Jie vietoje raidžių „ė“ (unikali lietuvių kalbos raidė!), „š“, „ž“ rašo atitinkamai „e“, „s“, „z“. Šį kartą jiems leista dalyvauti. Gerai bent, kad tokie „rašytojai“ nepateko tarp viktorinos laimėtojų...

Nepaisant to, kad kai kuriems, panorusiems dalyvauti viktorinoje, nepavyko tinkamai registruotis, viktorinos dalyvių skaičius buvo rekordinis – net 402! Viktorinoje varžėsi 303 mokiniai ir 99 suaugusieji, iš jų 13 lituanistų. Didžiąją dalį dalyvių sudarė šiauliečiai, 41 buvo kitų rajonų ir miestų gyventojas.

Viktorinos dalyviai turėjo atsakyti į 20 klausimų iš įvairių lietuvių kalbos sričių. Viktorinos klausimus sudarė ir dalyvių atsakymus vertino Savivaldybės mero potvarkiu patvirtinta darbo grupė.

Dalyviams lengviausias buvo 3 klausimas. Didžioji jų dalis žinojo, ką Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja vartoti vietoj anglybės podkastas. Iš trijų pateiktų variantų: a) tinklaveika; b) tinklaraštis; c) tinklalaidė – buvo pasirinktas paskutinis, teisingas.

Daugeliui dalyvių buvo nesunkus ir 1 klausimas. Jie žinojo, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuotos Lietuvių kalbos dienos pirmą kartą surengtos 2016 metais.

Vienas iš dalyviams lengvesnių buvo 17 klausimas: „Kuris pasaulinės literatūros kūrinys buvo išverstas į aukštaičių, dzūkų ir žemaičių tarmes?“ Daugelis rinkosi teisingą atsakymą: A. de Sent Egziuperi „Mažasis princas“.

Į 11 klausimą: „Kuriam lietuvių kalbos objektui 2024 m. Kaune atidengta skulptūra?“ daugelis taip pat atsakė teisingai: 2024 m. Kaune atidengta skulptūra unikaliai lietuvių kalbos raidei Ė.

Kiek netikėta, kad daug dalyvių į 14 klausimą: „Kokiu atveju išorinėje reklamoje gali būti vartojama užsienio kalba?“ – pasirinko teisingą atsakymą: jei išorinėje reklamoje pateiktas registruotas įmonės pavadinimas arba registruotas prekių ženklas.

Mažiausiai teisingų atsakymų buvo pateikta į 4 klausimą: „Kokios rūšies klaida palikta šiame sakinyje: Komandai triumfą atnešė nuo suolo pakilusio žaidėjo šuo?“ Tai sakinys iš vieno portalo. Tik 57 dalyviai į šį klausimą atsakė teisingai: korektūros klaida (ne šuo, o šou).

Nelengva buvo pasirinkti, kuriam miestui pirmajam buvo suteikta teisė vadintis Lietuvių kalbos dienų sostine: a) Šakiams; b) Šiauliams; c) Ignalinai. Teisingą 7 klausimo atsakymą – Ignalinai – pasirinko 67 dalyviai.

Dalyviams trečias pagal sunkumą buvo 12 klausimas: „Kas iš šiauliečių kalbininkų skaitė, taisė ir tobulino „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ septinto leidimo tekstą? Teisingas atsakymas – mūsų viktorinos darbo grupės narys, kalbininkas Algirdas Malakauskas, perskaitęs ir pakoregavęs 969 puslapių apimties žodyno tekstą (po to buvo išleistas 7 pataisytas ir papildytas bei  8 leidimai).

Viktorinos dalyvių rezultatai buvo vertinami trijose grupėse: suaugusiųjų, mokinių ir lituanistų.

20 balų surinko ir I vieta mokinių grupėje pasidalijo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos I klasės mokinys Nemunas Meška ir Šiaulių ,,Juventos“ progimnazijos aštuntokas Saulius Nekraševičius. III vieta mokinių grupėje atiteko taip pat ,,Juventos“ progimnazijos 8 klasės mokiniui Adomui Martinkėnui, surinkusiam 19 balų.

Lituanistų grupėje į 20 klausimų teisingai atsakė ir I vietos laimėtoja tapo Šiaulių ,,Juventos“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Neringa Špukaitė-Mamasalijeva. II vieta atiteko pedagogei Ritai Mikučiauskienei, surinkusiai 19 balų. III vietos laimėtoja  – tik vienu balu mažiau surinkusi Jurgita Levanaitienė, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė.

Suaugusiųjų grupėje į visus 20 klausimų neatsakė nė vienas viktorinos dalyvis, tačiau po 19 balų surinko net 7 dalyviai. Taigi visi 7 pasidalijo pirmąja vieta ir tapo viktorinos laimėtojais: Daina Gružauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė;

Ūla Levanaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto IV kurso studentė; Neringa Mickevičiūtė, Vilniaus Gaono žydų muziejaus teisininkė; Sigita Milvidienė, Šiaulių  ,,Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja; Linas Nekraševičius, UAB ,,Elektros asai“ direktorius; Rasa Rudžinskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja; Sandra Verenkaitė-Bubliauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

              Kovo 27 d. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje  vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų sostinės renginys, kur viktorinos nugalėtojams Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė pasidžiaugė lietuvių kalbos viktorinos rezultatais ir pasveikino viktorinos dalyvius. Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkas, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys, kalbininkas Algirdas Malakauskas ir Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus kalbos tvarkytoja (vyr. specialistė), Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotoja, viktorinos darbo grupės pirmininkė Aušrinė Rinkevičienė viktorinos laimėtojams  įteikė Kultūros skyriaus vedėjos Dainos Kinčinaitienės padėkas ir Savivaldybės įsteigtus prizus.

Prieš 35 metus, 1989 m. sausio 21 d., Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje įvyko atkuriamasis Lietuvių kalbos draugijos (LKD) suvažiavimas. Šiai sukakčiai buvo skirti šeštieji LKD skaitymai. Jų tema „Nuo atkuriamojo suvažiavimo iki šių dienų: žmonės, idėjos, darbai“. Renginiui parengto pranešimo „Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius. 1989–2024“ medžiaga paskelbta čia.

Plačiau renginys apžvelgtas „Gimtosios kalbos“ „Aktualijų“ skyriuje („Gimtoji kalba“, 2024 m. vasaris, Nr. 2 (680), kur Šiaulių skyrius įvardytas kaip vienas iš stipriausių.

Kokia mes – Saulės miesto gyventojai – kalba, tarme kalbame darbe, mokykloje, kokia namie, su draugais? Ar žinome ir gerbiame, didžiuojamės ir puoselėjame savo aukštaitišką tarmę, tiksliau, – vakarų aukštaičių šiauliškių patarmę? Ar vis dar priešpriešiname kalbėjimą savo tarme bendrinei kalbai, nes tai labiau „namų kalba“, neskirta viešajam gyvenimui? Ar visi žinome, kad kalbame būtent vakarų aukštaičių šiauliškių patarme, o ne žemaičių?

 2024 m. kovo 14 d. buvo surengta virtuali viktorina, orientuota į  Šiaulių  miesto aukštaitiškas kalbos ypatybes. Viktorinos organizatorių – Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus, Šiaulių turizmo informacijos centro, Šiaulių miesto savivaldybės ir VU Šiaulių akademijos – tikslas buvo skatinti Šiaulių gyventojus domėtis savo kalbinės ir etnokultūrinės tapatybės klausimais, išmanyti ne tik savo miesto istoriją, kultūrinius įvykius, bet ir būti susipažinusiems su realia kalbine situacija.

Kovo 26-osios pavakarę į Šiaulių turizmo informacijos centrą rinkosi viktorinos „Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės“ organizatoriai ir laimėtojai. Šiauliškių patarmės tyrinėtoja doc. dr. Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą „Kokia tarme kalba šiauliečiai?“ Lietuvių kalbos draugijos tarybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė aptarė viktorinos tikslą, struktūrą, geriausiai ir prasčiausiai atsakytus klausimus.

Viktoriną sudarė 20 klausimų, iš kurių maždaug pusė buvo siejama su šiaulietiškos kalbos ypatybėmis, o kita pusė buvo skirta įvairiems su Šiauliais susijusiems kultūriniams reiškiniams įvardyti ar juos atpažinti. Šiaulietiškos kalbos ypatybėms atskleisti buvo parinkti tokie pavyzdžiai, kurie yra atraminiai dialektologijos (tarmių mokslo) veikaluose ir kuriais remdamiesi mokslininkai dialektologai jau keletą dešimtmečių skirsto ir apibūdina lietuvių kalbos tarmes, nustato skiriamuosius požymius ir tarp didžiųjų Lietuvos tarmių – aukštaičių ir žemaičių. Daugelis kultūrinio pobūdžio klausimų buvo paimti iš įvairių knygų ar publikacijų apie Šiaulius.

Viktorinoje dalyvavo 289 įvairaus amžiaus (nuo 9 iki 72 metų) šiauliečių, iš kurių 35 (12,1 proc.) save įvardijo kaip buvusius šiauliečius, 254 (87,9 proc.) – kaip dabar esamus Šiaulių gyventojus.

Viktorinos dalyviams geriausiai sekėsi atsakyti į  šiuos klausimus:

1. Kaip šiauliečiai taria žodžius su šaknyje esančiais nosiniais balsiais ą, ę (pvz., kąsti, spręsti)?

233 dalyvių (80,6 proc.) – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.

2. Kas parašė šiaulietiškai knygą Pietinia kronikas?

224 dalyviai (77,5 proc.) – Rimantas Kmita.

3. Kaip šiauliečiai taria žodžius su priebalsiais č, dž (pvz., svečiai, medžiai)?

212 (73,4 proc.) dalyvių – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.

Sunkiausi pasirodė šie klausimai:

1. Kas išsamiausiai tyrinėjo šiauliškių patarmę?

64 (22,1 proc.) dalyviai – Rūta Kazlauskaitė.

2. Kas yra šių žodžių autorius, kilęs iš Šiaulių?: „esu <...> šiauliškis. Ne žemaitis, ne aukštaitis, ne dzūkas ar kapsas. Atrodė, jog mes beveik ne lietuviai – ypatingi lietuviai“?

79 (27, 3 proc.) dalyviai – buriuotojas ir boksininkas Aleksas Gabecas. 

3. Kaip šiauliečiai taria žodžius su esančiais šaknyje balsiais o, ė (pvz., šokti, bėgti?)

86 (29,8 proc.) – dvibalsina.

Į visus pateiktus viktorinos klausimus teisingai atsakė 3 dalyviai: Ūla Levanaitytė, Arijus Malakauskas, Paulius Peršinas.

19 teisingų atsakymų pateikė Benita Čirvinskaitė, Jurgita Levanaitienė, Laima Malakauskienė, Irena Meškauskė.

Į 18 klausimų teisingai atsakė Agnė Dudoravičė, Nemunas Meška, Goda Samalionytė, Neringa Špukaitė-Mamasalijeva, Violeta Valančienė.

Tarp apdovanotųjų, be prizininkų, buvo jauniausia viktorinos dalyvė – 9 metų Elzė Kazakevičiūtė; dvylikametė Gerda Norvaišaitė, tarp gausaus bendraamžių būrio surinkusi daugiausia taškų; Angelina Stankuvienė, tarp šiauliečių senjorų surinkusi daugiausia taškų; buvusi šiaulietė Veronika Adamonytė, tarp Šiauliuose negyvenančių šiauliečių surinkusi daugiausia taškų; buvusi šiaulietė Renė Tamošaitienė, tarp Šiauliuose negyvenančių senjorų surinkusi daugiausia taškų.

Viktorinos laureatams ir prizininkams buvo įteikti Lietuvių kalbos draugijos padėkos raštai ir organizatorių atminimo dovanėlės. Tie, kurie į apdovanojimo renginį atvykti negalėjo, viktorinos apdovanojimus galės atsiimti asmeniškai Šiaulių turizmo informacijos centre (Vilniaus g. 213).

Įspūdžiai po viktorinos.

Viktorinos klausimai ir teisingi  atsakymai.

1 nuotrauka

2 nuotrauka

3 nuotrauka

Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyriaus nariai sausio 23-iąją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje paminėjo 35 metų veiklos sukaktį.

Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius, vienas pirmųjų Lietuvoje, buvo įkurtas 1989 m. sausio 16 d. Po kadenciją Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkais buvo docentai Juozas Pabrėža, Genovaitė Kačiuškienė ir Janina Švambarytė, o nuo 1999 m. kovo šias pareigas eina kalbininkas Algirdas Malakauskas.

Metams bėgant keitėsi skyriaus sudėtis, veiklos kryptys, o skyriaus veikla pastebima ne tik Šiauliuose, bet ir visoje šalyje.

LKD Šiaulių skyrius pranoksta kitus 20 Draugijos skyrių pirmiausia narių skaičiumi. Šiaulių skyriuje beveik visą laiką buvo bene daugiausia lietuvių kalbai neabejingų  įvairių specialybių, profesijų žmonių, ne tik lituanistų dėstytojų ir mokytojų. Dauguma šių žmonių savo moksline, pedagogine veikla gerai žinomi visoje Lietuvoje (tarp jų 20 mokslo daktarų), kiti, nors nerašė mokslo darbų, neleido vadovėlių, bet nuoširdžiai ir kantriai mokė ar moko lietuvių kalbos savo mokinius, studentus, kurdami ar redaguodami tekstus rūpinasi lietuvišku žodžiu.

Ypatingos pagarbos nusipelno ir tie Šiaulių skyriaus nariai, kurių veikla nėra tiesiogiai susijusi su kalbos mokymu, kūrimu, priežiūra, bet jų meilė gimtajai kalbai, nerimas dėl lietuvių kalbos likimo skatino rūpintis ja net ir esant nepalankioms aplinkybėms, ieškoti būdų ir galimybių skleisti žinią apie gimtosios kalbos svarbą tautos savasčiai išlaikyti, būtinybę tvirtinti jos pamatus ir ją saugoti nuo svetimų kalbų įtakos, nuo dalies tautiečių rodomos nepagarbos ar tiesiog abejingumo. Tai matematikai Donatas Jurgaitis ir Petras Alekna, specialieji pedagogai Regina Ivoškuvienė ir Algirdas Ališauskas, chemikai Jūratė Sitonytė ir Vaclovas Tričys, psichologas Algimantas Kačiuška, inžinierius Vaclovas Vingras, vadybos specialistas Jonas Jasaitis, pedagogai Aušra Tupikė, Reda Zalogienė, Zenonas Ripinskis ir kiti.

Šiuo metu pusė skyriaus narių yra buvę Šiaulių universiteto (dabar  – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) dėstytojai, kita pusė – Šiaulių universiteto absolventai.

Šiaulių skyriuje yra dvi ilgiausiai veikusios / veikiančios LKD grupės: tai Šiaulių universiteto (pirmininku nuo grupės įkūrimo 1989 m. iki darbo Šiaulių universitete pabaigos 2020 m. buvo A. Malakauskas) ir Šiaulių Gegužių progimnazijos (nuo 1994 m. veikia iki šiol, pirmininkai lietuvių kalbos mokytojai Mečislovas Bilevičius, Angelė Vencienė ir Silvija Baranauskienė (nuo 2003 m., dabar Gegužių progimnazijos direktorė).

Į LKD veiklą buvo įsitraukę visi ŠU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros nariai (jų buvo 16) – kitos tokios katedros Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Pagal mokslinį potencialą (beveik visi dėstytojai mokslo daktarai, 5 iš jų profesoriai) su šia katedra galėjo lygintis nebent Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Šalia intensyvaus mokslinio ir pedagoginio darbo katedros dėstytojai vieni aktyviai, kiti mažiau reiškėsi ir LKD veikloje.

Šiaulių skyriaus aktyviausia narė profesorė Genovaitė Kačiuškienė net dvi kadencijas iš eilės (2017–2023 m.) buvo LKD valdybos pirmininkė, pirma ir vienintelė ne Vilniaus atstovė, vadovavusi Draugijai, gerokai suaktyvinusi LKD valdybos ir apskritai Draugijos veiklą, nuo 2023 m. išrinkta LKD tarybos pirmininke.

Šiaulių skyrius pirmasis iš LKD skyrių 2008 m. surengė LKD suvažiavimą Šiauliuose, Šiaulių universitete (ankstesnius suvažiavimus rengė tik vilniečiai).

Šiaulių skyrius, glaudžiai bendradarbiaudamas su Pedagoginiu institutu (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas, dabar  – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), 1992 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti lietuvių kalbos diktanto konkursus miesto gyventojams.  Iš viso surengti 25 lietuvių kalbos diktanto konkursai, skirti Motinos dienai (1992–2016 m.) paminėti. Šių diktantų rengimo iniciatorė – G. Kačiuškienė, parvežusi idėją iš darbo Prancūzijoje. Diktantą kasmet rašydavo nuo 60 iki 150 žmonių, iš viso sulaukta apie 2 500 dalyvių.

Taip pat suorganizuota 20 diktanto konkursų, skirtų Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti (2004–2023 m.), kuriuose dalyvauja Šiaulių miesto Lieporių mikrorajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Iki šiol diktantą rašė apie 2 000 dalyvių. Šio diktanto konkursų rengėja – LKD Gegužių progimnazijos grupė.

Šiaulių skyrius, pirmiausia profesorės Giedrės Čepaitienės dėka, nemažai prisidėjo prie žymiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimo įamžinimo Šiauliuose. Bendradarbiaujant su Humanitariniu fakultetu surengta įvairių renginių šiam iškiliam kalbininkui atminti, fakultete įkurta vardinė Jono Jablonskio auditorija. 2004 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pritarta LKD Šiaulių skyriaus kreipimuisi ir Šiaulių miesto gatvei suteiktas Jono Jablonskio vardas. Apie Joną Jablonskį paskelbta nemažai straipsnių, o profesorė G. Čepaitienė pelnytai tapo Jono Jablonskio premijos laureate.

Tarp 13 labiausiai pasižymėjusių ir nusipelniusių LKD narių yra 3 Šiaulių skyriaus nariai:  Kazimieras Župerka, Janina Barauskaitė ir Algirdas Malakauskas.

Šiaulių skyrius yra vienintelis, turintis savo gretose Lietuvos Respublikos Seimo narį – dr. Stasį Tumėną, dirbantį Kultūros komitete. Skyriaus nariai yra  du Šiaulių miesto garbės piliečiai, habilituoti daktarai, profesoriai Kazimieras Župerka ir Aloyzas Gudavičius.

LKD Šiaulių skyrius, bendradarbiaudamas su ŠPI / ŠU, Šiaulių miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis surengė daug įvairaus pobūdžio renginių šiauliečiams. Minėtini paskutinio dešimtmečio renginiai, suorganizuoti glaudžiai bendradarbiaujant su Savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrine Rinkevičiene: 2013 m.  surengta viktorina „Sielos tėvynė – kalboj“, skirta valstybinės kalbos statuso atgavimo 25-mečiui ir Šiaulių 777-ajam gimtadieniui, 2018 m. – virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui ir Lietuvos valstybės 100-mečiui, tais pačiais metais miesto visuomenė pakviesta į renginį „Kalba – tautos gyvybės duona“, skirtą valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui. 2021 m. paskelbta virtuali lietuvių kalbos viktorina „Kalbos namai“, 2022 m. surengtas Šiauliuose 2021 metais įregistruotų gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas ir virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės lietuvių kalbos šimtmečiui.

2023 m. spalį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengta didelio miestiečių susidomėjimo sulaukusi konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“, skirta lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečiui (LKD Šiaulių skyrius buvo vienas iš šio renginio organizatorių).

Nemažai dėmesio skirta ir mokslinėms problemoms spręsti. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis 2012–2022 m. surengta 11 respublikinių mokslinių-praktinių konferencijų „Gimtoji kalba mokykloje“. Po konferencijų išleisti straipsnių rinkiniai „Gimtoji kalba mokykloje“ (konferencijų ir leidinių iniciatorė dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė). 1990–2010 m. – 5 respublikinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“ (iniciatorė prof. Giedrė Čepaitienė), 2000–2003 m. – 4 respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos „Kalbos kultūra mokykloje (pagrindinė organizatorė LKD grupės pirmininkė Laima Malakauskienė) ir kt.

Išleista leidinio „Kalbos aktualijos“ 10 numerių (1993–2014 m.), taip pat 10 straipsnių rinkinių „Gimtoji kalba mokykloje“ (2013–2022 m.).

Minėtus Šiaulių skyriaus veiklos faktus 35-mečio paminėjimo renginyje priminė ilgametis skyriaus valdybos pirmininkas Algirdas Malakauskas. Daugiau informacijos galima rasti skyriaus 35-mečio proga išleistame leidinėlyje „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“.

Renginio metu apie skyriaus įkūrimą 1989 m., Atkuriamąjį LKD suvažiavimą Vilniuje ir LKD suvažiavimą, surengtą 2008 m. Šiauliuose, prisiminimais dalijosi doc. Juozas Pabrėža, pirmasis LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas – ilgametis LKD Šiaulių skyriaus narys ir rėmėjas – kalbėjo tema „Tarp politikos ir gramatikos: kai politikai bando perimti kalbininkų funkcijas“. Jis akcentavo, kad politikai siekia uzurpuoti lietuvių kalbos gramatiką, ignoruodami kalbininkų pateikiamus argumentus. Šios kadencijos Seimo liberalusis sparnas rengia vis naujas atakas prieš mums brangią lietuvių kalbą, todėl kalbėtojas kvietė LKD narius neprarasti budrumo, teigė, kad negalima atsiriboti nuo procesų, vykstančių Seime, nes kai įstatymai ar jų pataisos priimami, juos būna nelengva atšaukti ir tai gerokai užtrunka.

Aktyvaus Šiaulių skyriaus nario Vaclovo Vingro, didžiosios Kalbos šventės, vykusios Šiauliuose prieš 35 metus, pagrindinio organizatoriaus pasvarstymuose optimizmo taip pat buvo nedaug. Jis kalbėjo apie šalies demografinę situaciją, dalies visuomenės abejingą požiūrį į lietuvių kalbos situaciją. Jo nuomone, lietuvių kalbos likimas priklausys nuo rinkėjų, kurių dauguma sumaterialėję ir apatiški.

Renginio vedėja G. Kačiuškienė prof. Kazimiero Župerkos klausė, kokiu keliu mums eiti, ką daryti?

Kazimieras Župerka išskyrė 3 dalykus, kurie jam šiuo metu labiausiai kliūva. Profesorius kalbėjo apie svetimų kalbų asmenvardžių perrašą ir pabrėžė, kad kultūringos tautos požymis – perrašyti svetimvardžius pagal savos kalbos taisykles. Jam kelia nerimą ir populiarumo besivaikančių kalbininkų melas, kuriuo lengvai patiki ir kai kurie žurnalistai, ir nelabai išprusę kalbos vartotojai. Profesorius pastebi žiniasklaidoje sparčiai plintančias skyrybos klaidas ir klaidas iš buvusio Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.

Renginio dalyviai pripažino, kad lietuvių kalbos situacija kelia rūpesčių, tačiau juk Lietuvių kalbos draugijos misija ir yra ieškoti ir rasti būdų, priemonių, kaip kartu su kitomis kalbos institucijomis esamą situaciją pakeisti.

Norisi tikėti, kad LKD Šiaulių skyrius, paminėjęs 35 metų sukaktį, savo veiklą sėkmingai tęs toliau, kad rasis įdomių idėjų, veiklos būdų, kad jame netrūks aktyvių, iniciatyvių, kūrybingų  žmonių – įvairių profesijų atstovų.

AUŠRINĖ RINKEVIČIENĖ, LKD Šiaulių skyriaus valdybos pirmininko pavaduotoja

Nuotraukos Zenono Ripinskio

Straipsnis paskelbtas  leidinyje „Mokslo Lietuva“. 

 1 nuotrauka.

 2 nuotrauka .