Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Pirminė teisinė pagalba

 
 

PIRMINĖ   TEISINĖ   PAGALBA  TEIKIAMA

 PIRMADIENIS   9 – 12 val.
 13 – 16 val.
 ANTRADIENIS   9 – 12 val.  13 – 16 val.
 TREČIADIENIS   9 – 12 val.  13 – 17 val.
 KETVIRTADIENIS   8 – 12 val.   13 – 16 val. 
 

Priėmimas vyksta Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, Vasario 16-os g. 62, Šiauliai, 12 kabinetas, tel. 8 41 500521.
Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, jei turite, susijusius su Jūsų klausimu.
Konsultacijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje teikiamos asmenims, kurių deklaruota arba faktinė gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste.

 

SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMAS

 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296  numato galimybę nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims pasibaigus baudžiamajam procesui gauti žalos kompensavimą, jei šios žalos neatlygino kaltininkas. Dalis žalos gali būti kompensuojama avansu dar iki baudžiamojo proceso pabaigos. Nukentėjęs asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą arba per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba tiesiogiai Teisingumo ministerijai ir pridėti prašymuose nurodytus dokumentus. Maksimalūs kompensacijų dydžiai: turtinė žala dėl gyvybės atėmimo – iki 100 MGL, neturtinė žala – iki 120 MGL; turtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo arba dėl žalos nepilnamečiui – iki 80 MGL, neturtinė žala – iki 100 MGL; turtinė žala dėl kito smurtinio nusikaltimo – iki 60 MGL, neturtinė žala – iki 80 MGL.

  • KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI KREIPIANTIS Į VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TARNYBĄ DĖL ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS SUTEIKIMO SANTUOKOS NUTRAUKIMO BYLOJE
    1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    2. Sutuoktinio paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    3. Santuokos liudijimo kopiją;
    4. Vaiko(ų) gimimo liudijimo(ų), įrašo(ų) kopiją(as);
    5. Pažymą apie šeimos sudėtį (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame prie 9 langelio, tel. (8 41) 500 519);
    6. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, 14 kab., tel. (8 41) 383 438, (8 41) 383 439);
    7. Pažymas apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą arba, kad jo nėra (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai); 
    8. Pažymas apie transporto priemones, registruotas Jūsų ir sutuoktinio vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g. 220, Šiauliai);
    9. Visas kreditų, paskolų, lizingo sutarčių kopijas, pirkimo išsimokėtinai sutarčių, skolų raštelių kopijas.
    10. Pagal individualias situacijas gali būti prašoma pateikti ir kitus papildomus dokumentus. Tai paaiškėja konsultacijos metu.

  • KOKIUS  DOKUMENTUS  REIKIA  PATEIKTI  KREIPIANTIS  Į  VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS  TEISINĖS  PAGALBOS  TARNYBĄ  DĖL  ANTRINĖS  TEISINĖS PAGALBOS  SUTEIKIMO  PAVELDĖJIMO   BYLOJE
    1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    2. Dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su mirusiuoju, kopijas (santuokos liudijimo, gimimo liudijimo kopijas).
    3. Medicininio mirties liudijimo kopiją;
    4. Pažymą  apie mirusiojo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai) arba kitus turimus dokumentus, įrodančius apie mirusiojo turėtą nekilnojamąjį turtą (buto/namo/garažo techninės apskaitos byla, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys); 
    5. Pažymą apie transporto priemones, registruotas mirusiojo vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g. 220 Šiauliai);
    6. Kitus dokumentus, įrodančius apie mirusiojo turėtą turtą (banko sąskaitos, paskolos sutartys ir kt.).
  • ATMINTINĖ, KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI KREIPIANTIS Į VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TARNYBĄ  DĖL ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS SUTEIKIMO NORINT PARDUOTI ŠEIMOS TURTĄ
    1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    2. Sutuoktinio paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    3. Santuokos liudijimo kopiją, ištuokos liudijimo kopiją;
    4. Vaiko(ų) gimimo liudijimo(ų), įrašo(ų) kopiją(as);
    5. Pažymą apie šeimos sudėtį (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame prie 9 langelio, tel. (8 41) 500 519);
    6. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, 14 kab., tel. (8 41) 383 438, (8 41) 383 439);
    7. Nekilnojamojo turto registro pažymas apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai); 
    8. Pažymą apie šeimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (skyrius randasi Tilžės g. 22, Šiauliai, tel. 86 14 57 509);
    9. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (arba nuomos sutartis, arba išvykimo vizos, arba asmens sutikimas leisti laikinai gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute/name, to asmens tapatybės kortelės/paso kopija ir buto/namo nuosavybės dokumentai) – tai yra dokumentas, įrodantis kur šeima ketina gyventi pardavusi šeimos turtą.
    10. Nepilnamečio vaiko, kuriam yra 14 ir daugiau metų, sutikimas, kad tėvai parduotų šeimos turtą;
  • ATMINTINĖ, KOKIUS  DOKUMENTUS  REIKIA  PATEIKTI  KREIPIANTIS  Į  VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS  TEISINĖS  PAGALBOS  TARNYBĄ  DĖL  ANTRINĖS  TEISINĖS PAGALBOS  SUTEIKIMO  PAVELDĖJIMO   BYLOJE – PRIIMTI PALIKIMĄ NEPILNAMEČIO VAIKO VARDU
    1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
    2. Dokumentų, įrodančių nepilnamečio vaiko giminystės ryšį su mirusiuoju, kopijas (gimimo liudijimo/ų kopija/as).
    3. Palikėjo mirties liudijimo kopiją;
    4. Pažymą apie mirusiojo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai) arba kitus dokumentus, įrodančius, kad mirusysis turėjo nekilnojamąjį turtą (buto/namo/garažo techninės apskaitos byla, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys);
    5. Pažymą apie transporto priemones, registruotas mirusiojo vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g. 220, Šiauliai);
    6. Įvairios sutartys, iš kurių matyti, kad mirusiajam priklausė išmokos ar kad mirusysis yra skolininkas ir kt; 
    7. Pažymą apie šeimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (skyrius randasi Tilžės g. 22, Šiauliai, tel. 86 14 57 509);
    8. Nepilnamečio vaiko, kuriam yra 14 ir daugiau metų, sutikimas, kad tėvai, rūpintojai priimtų palikimą jo vardu;

 

Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tačiau svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).

Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai. Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.

Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. skiltį ,,Informacija asmenims, norintiems tapti mediatoriais“) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją.

Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Be to, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Jei mediacijos metu šalims nepavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai, šalys turi teisę teismui pateikti ieškinį dėl ginčo išsprendimo.

DĖL PAGALBOS NUO NUSIKALSTAMOS VEIKOS NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), įgyvendindama 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą  (toliau – Įstatymas) Nr. XIV-169, informuoja savivaldybių administracijas ir pirmojo kontakto institucijas apie pagalbos galimybes nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – nukentėjęs asmuo).

Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos Europos Sąjungos teritorijoje, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą (informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas), atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį. Įstatymo nuostatos taikomos visiems nukentėjusiems asmenims, neišskiriant jų pagal nusikaltimų rūšis.

Pirmojo kontakto institucija, į kurią nukentėjęs asmuo ar jo atstovas kreipiasi pirmiausia, yra: ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra (prokuroras) ar teismas, Bendrasis pagalbos centras, savivaldybės administracija, socialinių paslaugų įstaiga, bet kuri švietimo ar sveikatos priežiūros įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba (toliau – pagalbos tarnyba) – juridinis asmuo, pagal Įstatymą Lietuvos Respublikoje organizuojantis ir teikiantis akredituotą pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims.

2023 metais akredituotą konfidencialią ir nemokamą pagalbą visoje Lietuvoje nukentėjusiems asmenims organizuoja ir teikia 25 pagalbos tarnybos (nevyriausybinės organizacijos). Pagalba teikiama neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjęs asmuo, ar jo teisėtas atstovas pateikė kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė, ir į tai, kokioje savivaldybėje gyvena nukentėjęs asmuo.

Siekiant, jog visuomenė kuo plačiau sužinotų apie pagalbos galimybes nukentėjusiems asmenims, yra parengta įvairi informacija, su kuria galima susipažinti Ministerijos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėse:

- https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-nuo-nusikalstamos-veikos-nukentejusiems-asmenims;

- Pagalbos tarnybų priežiūros akreditacija | Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (lrv.lt).

Ministerija atnaujino informaciniame „vienalapyje“ esantį pagalbos tarnybų  sąrašą