Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Aktualu norintiems gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kai būstas šildomas malkomis, anglimis, dujomis ar elektra

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Noriu pakviesti visus sunkiau besiverčiančius gyventojus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę kreiptis dėl kompensacijos“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

  • kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
  • kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 513 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 7,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1026 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 43,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.

KAIP SUŽINOTI, KOKIA KOMPENSACIJA PRIKLAUSO? Norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, galite pasinaudoti www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.