2026 m. balandžio 13–15 d. mūsų gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje pagal Erasmus+ akreditacijos projektą. „Romuvos“ gimnazija užmezgė ryšį su pagrindinės mokyklos direktore Merja Mälkki 2024 m. vasarį tarptautinės bendradarbiavimo veiklos (TBV) „Small Scale Partnerships for stronger sustainable strategies in School Sector“ metu. Ši pažintis tapo atspirties tašku dalijantis tvarumo praktika ir generuojant idėjas būsimoms Erasmus+ mažos apimties (KA210) partnerystėms.
Vizito metu buvo stebimos pamokos, bendrauta su mokytojais ir administracijos atstovais, siekiant įvertinti, kuo Suomijos ugdymo kultūra gali būti naudinga mūsų mokyklai ir miesto mokytojų bendruomenei.
Suomijos švietimo sistema tarptautiniu mastu pripažįstama kaip viena pažangiausių Europoje. Vizito metu identifikuotos esminės vertybinės nuostatos, lemiančios aukštą ugdymo kokybę kasdienėje praktikoje: lygybės principo įgyvendinimas, įtraukties užtikrinimas, pasitikėjimas mokytojo profesionalumu bei nuoseklus dėmesys mokinio gerovei.
- Lygiateisiškumo principas. Mokykloje sudaromos vienodai aukštos kokybės ugdymo sąlygos visiems mokiniams; mokymosi skirtumai mažinami taikant ankstyvąją pagalbą, o ne vykdant mokinių atranką.
- Nemokamo mokslo ir prieinamumo užtikrinimas. Ugdymas, mokymo priemonės, maitinimas, pavėžėjimas ir švietimo pagalbos paslaugos laikomos neatsiejama ugdymo kokybės dalimi ir yra prieinamos visiems mokiniams.
- Pasitikėjimas mokytojo profesionalumu. Mokytojams suteikiama reali pedagoginė autonomija; ugdymo kokybė užtikrinama per profesinę kompetenciją, kolegialų bendradarbiavimą ir vidinę atsakomybę, o ne per intensyvią išorinę kontrolę.
- Įtraukties įgyvendinimas. Individualizuota švietimo pagalba teikiama kuo ankstyvesnėse ugdymo stadijose, sudarant sąlygas mokiniams mokytis pagal individualų tempą ir poreikius.
Per tris vizito dienas buvo stebimos įvairių dalykų pamokos, susipažinta su mokyklos edukacinėmis erdvėmis (biblioteka, poilsio ir savarankiško mokymosi zonomis), taip pat aptarti ugdymo organizavimo aspektai su mokytojais ir administracijos atstovais.
Stebėtos anglų kalbos, biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, socialinių mokslų ir verslumo, suomių kalbos bei literatūros pamokos. Reikšminga vizito dalis buvo ne tik pamokų stebėjimas, bet ir profesinės diskusijos su mokytojais – jų metu analizuoti mokinių motyvacijos, vertinimo, švietimo pagalbos organizavimo bei mokytojo profesinės autonomijos klausimai. Vizito metu užmegzti profesiniai ryšiai ir su Italijos pedagogėmis, tuo pačiu metu dalyvavusiomis darbo stebėjimo veiklose. Dalijantis patirtimi ir įžvalgomis buvo aptarti šiuolaikinio ugdymo iššūkiai skirtingų šalių kontekste.
Kangasniemi gimnazijoje akivaizdžiai jaučiamas pasitikėjimas mokytoju. Mokytojai – aukštos kvalifikacijos profesionalai (Suomijoje jiems keliami magistro laipsnio reikalavimai), todėl jiems suteikiama pedagoginė laisvė, planuojant pamokas, pasirenkant mokymo metodus, diferencijuojant užduotis ir kuriant ugdymo turinio sprendimus mokyklos lygmeniu. Ši autonomija neatsiejama nuo profesinės atsakomybės – priimami sprendimai grindžiami mokinių poreikiais ir jų mokymosi pažanga.
Suomijos švietimo sistemoje nėra vyraujančios nuolatinio testavimo kultūros: vertinimas pirmiausia orientuotas į mokinio pažangos skatinimą, o ne į mokinių lyginimą ar reitingavimą. Daug dėmesio skiriama mokinio emocinei gerovei, saugumui ir savalaikei pagalbai užtikrinti.
Pokalbiuose su mokyklos atstovais išryškėjo ir platesnis švietimo pagalbos mokiniui modelis: fizinis ugdymas integruojamas su sveikatos ugdymu, šio dalyko mokytojai, esant poreikiui, atlieka ir konsultacinį vaidmenį – tampa pirmuoju žmogumi mokiniams susidūrus su įvairiais sunkumais. Mokykloje taip pat dirba jaunimo darbuotojai (angl. youth workers), kurie teikia pagalbą sprendžiant kasdienes problemas, tarpusavio santykių ar savijautos klausimus bei, esant poreikiui, nukreipia mokinius į kitas pagalbos paslaugas.
Bendruomeniškumo ir susitarimų kultūra pastebima ir kasdieniame mokyklos gyvenime: Kangasniemi gimnazijoje ir pagrindinėje mokykloje įprasta, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai mokyklos patalpose būna be lauko avalynės – atvykę jie nusiauna batus ir palieka juos fojė arba prie pagrindinio įėjimo durų. Ši praktika prisideda prie švaresnės, jaukesnės ugdymo aplinkos kūrimo ir rodo bendruomenės narių pagarbą bendrai erdvei bei susitarimų laikymąsi.
Mokymosi organizavimas Suomijos gimnazijose: lankstumo ir mokinio pasirinkimų principai
Suomijoje gimnaziją galima pasirinkti, tai ugdymo pakopa po pagrindinio ugdymo. Mokymosi trukmė paprastai siekia trejus metus, tačiau sistema pasižymi lankstumu – mokiniai gali individualiai planuoti mokymosi tempą ir, esant poreikiui, programą baigti per trumpesnį arba ilgesnį laikotarpį. Vizito metu nustatyta, kad tokia ugdymo organizavimo struktūra skatina mokinių atsakomybę už savo mokymąsi, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinio pobūdžio.
Nuo 2021 m. gimnazinis ugdymas Suomijoje grindžiamas kreditų sistema, pagal kurią mokinių pažanga planuojama ir vertinama atsižvelgiant į sukauptus kreditus, o ne į fiksuotą klasės kursą. Mokiniai patys susidaro individualius mokymosi planus, kuriuos mokykla padeda jiems suderinti su brandos egzaminų reikalavimais.
- Bendra programos apimtis: ne mažesnė kaip 150 kreditų.
- Kredito vertė: vienas kreditas atitinka apie 14 kontaktinio ugdymo valandų; į bendrą apimtį taip pat įtraukiamas savarankiškas ir projektinis mokinių darbas.
- Kreditų turinys: kreditai apima įvairias mokymosi formas: pamokas, savarankišką mokymąsi, projektinę veiklą ir kitas ugdymo veiklas.
Praktikoje kreditais grindžiama sistema leidžia orientuotis į mokymosi rezultatus ir individualią mokinio pažangą, o ne vien į formalią kontaktinių valandų skaičių.
- Modulinis vertinimas. Mokymosi moduliai vertinami atskirai, o teikiamas grįžtamasis ryšys orientuotas į mokinio pažangos stebėseną ir tolesnį tobulėjimą.
- Brandos egzaminas. Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas (suom. ylioppilastutkinto), kuris yra reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas.
- Egzaminų struktūra. Brandos egzaminą sudaro ne mažiau kaip penki dalykai: privalomas gimtosios kalbos egzaminas, o kiti dalykai pasirenkami iš matematikos, užsienio kalbų ir kitų bendrojo ugdymo sričių.
Ką parsivežame į savo mokyklą ir miesto mokytojų bendruomenę
Vizitas į Kangasniemi gimnaziją sudarė galimybę ne tik išsamiau susipažinti su Suomijos švietimo sistemos principais praktiniame kontekste, bet ir identifikuoti stiprintinas sritis mūsų kasdienėje ugdymo veikloje. Pagrindinės įžvalgos:
- Pasitikėjimo ir atsakomybės dermė. Mokytojo pedagoginė autonomija yra veiksminga tuomet, kai ji grindžiama aiškiais susitarimais, bendru požiūriu į ugdymo kokybę ir nuolatinėmis profesinėmis diskusijomis.
- Mokinio mokymosi kelio planavimas. Kreditais grindžiama ugdymo sistema skatina mokinius sąmoningai rinktis, planuoti ir reflektuoti savo mokymosi procesą, o mokytojams sudaro sąlygas lanksčiau organizuoti ugdymo turinį ir atsiskaitymo formas.
- Mokymąsi palaikantis vertinimas. Mažesnis dėmesys standartizuotam testavimui ir didesnė formuojamojo vertinimo svarba prisideda prie mokinių patiriamos įtampos mažinimo, tačiau kelia poreikį aiškiems vertinimo kriterijams ir nuosekliam, kokybiškam grįžtamajam ryšiui.
Mūsų, kaip mokytojų, užduotis – atsakingai atrinkti ugdymo praktikas, tinkamas pritaikyti savo kontekste, ir nuosekliai diegti tikslingus pokyčius: stiprinti tarpdalykinį bendradarbiavimą, sąmoningiau įtraukti mokinius į mokymosi planavimą, užtikrinti nuoseklesnį grįžtamąjį ryšį bei aiškiau apibrėžti bendruomenės susitarimus. Planuojama vizito metu sukauptomis įžvalgomis pasidalinti su kolegomis metodinėse grupėse bei miesto mokytojų susitikimuose.
Didelė mokytojo atsakomybė ir augantys tėvų lūkesčiai: Suomijos ir Lietuvos palyginimas
Suomijos mokykloms būdingas pasitikėjimu mokytoju grindžiamas ugdymo modelis ir plati pedagoginė autonomija. Mokytojai savarankiškai planuoja ugdymo turinį, renkasi mokymo metodus, diferencijuoja užduotis ir priima vertinimo sprendimus, orientuotus į mokinių pažangą. Vis dėlto ši autonomija yra neatsiejama nuo profesinės atsakomybės, kuri pastaraisiais metais stiprėja dėl didėjančių tėvų lūkesčių ir augančio visuomenės dėmesio mokyklos veiklai.
Praktikoje mokytojams vis dažniau tenka pagrįsti ir komunikuoti savo pedagoginius sprendimus tėvams, ypač vertinimo, individualizuoto ugdymo, mokinio pažangos tempo bei teikiamos švietimo pagalbos klausimais. Tai didina profesinį ir emocinį darbo krūvį bei gali turėti įtakos pedagoginės autonomijos riboms, ypač kai tėvų lūkesčiai nesutampa su mokyklos taikomais pedagoginiais principais ar bendruomenės susitarimais.
Šiame kontekste ryškėja tam tikros paralelės su Lietuvos švietimo sistema. Lietuvoje mokytojai taip pat susiduria su aukštais tėvų lūkesčiais, tačiau dažniau dirba mažesnio pasitikėjimo mokytojo profesionalumu ir didesnės išorinės kontrolės sąlygomis. Dėl to profesinis darbo krūvis neretai didėja, nes tenka ne tik užtikrinti ugdymo rezultatus, bet ir nuosekliai komunikuoti, argumentuoti bei pagrįsti priimamus pedagoginius sprendimus.
Suomijos švietimo bendruomenėje taip pat atvirai diskutuojama apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius, ypač klasėse, kuriose mokosi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Nors įtrauktis išlieka viena esminių švietimo sistemos vertybių, pripažįstama, kad kai kuriose mokyklose nepakankami žmogiškieji ir pagalbos resursai bei didelis mokytojų darbo krūvis apsunkina siekį užtikrinti aukštą ugdymo kokybę visiems mokiniams. Todėl ieškoma sprendimų, kaip geriau subalansuoti mokiniui teikiamos pagalbos efektyvumą, mokytojo darbo tvarumą ir mokymosi pasiekimų kokybę.
Šis Erasmus+ darbo stebėjimo vizitas patvirtino, kad tarptautiniai mainai yra kryptinga profesinio tobulėjimo investicija. Jie sudaro galimybes plėsti profesinį akiratį, reflektuoti ir įsivertinti savo pedagoginę praktiką, perimti konkrečias idėjas ugdymo procesui bei mokyklos bendruomenės susitarimams, o svarbiausia – stiprina tarptautinio bendradarbiavimo tinklą, kuris tampa pagrindu naujoms iniciatyvoms.
Iš Suomijos gimnazijos parsivežta nauja patirtis, kaip dar nuosekliau stiprinti mokinių gerovę, skatinti jų atsakomybę už mokymąsi ir plėtoti pasitikėjimu grįstą mokyklos kultūrą, bus pristatoma ir aptariama su kolegomis metodinėse grupėse bei planuojant būsimas Erasmus+ partnerystes, siekiant užtikrinti ilgalaikį vizito poveikį mokyklos bendruomenei.
Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją administruojanti institucija negali būti laikoma atsakinga už jos turinį.
Parengė Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos Erasmus+ projekto koordinatorė Inga Laurinėnienė