Apie spektaklį
„Icarus Machine“ – ne visiems gerai žinomo mito perpasakojimas, o beveik bežodė dekonstrukcinė vizualizacija. Scenoje tarsi kuriamas Dedalo sielos labirintas, kuriame Dedalas tampa ne tik išradėju, bet ir Minotauru – įkalintu kaltės, baimės ir nesėkmės struktūroje. Ikaro skrydis čia virsta ciklu: pakilimas, degimas, kritimas ir nuolatinis bandymas pakilti iš naujo. Spektaklio ašis - ne amžinas žmogaus troškimas pakilti, bet šiame poreikyje užprogramuota griūtis ir amžinai vis iš naujo krentantis žmogus. „Spektaklis yra ne tik apie Ikaro, bet ir tėvo, dėvinčio amžino Dedalo gėdos kaukę, griūtį. Dedalas konstruoja savo sielos labirintą, kuriame pats save įsikalina. Jo kaltės rakursas yra ir mano kaip režisieriaus rakursas, kurį tyrinėti man yra įdomu“, – spektaklio idėją apibūdina režisierius Jokūbas Brazys.
Beveik bežodis, bet itin įtaigus spektaklis veikia kaip pati „skrydžio mašina“ – procesas be pradžios ir pabaigos. Jame režisierius užkodavo daugybę simbolių: kiekviena scena – tarsi atskiras pasaulis, jungiamas nematomų tiltų ir nuojautų.
„Spektaklį reikia dekoduoti, norėčiau, kad kiekvienas žiūrovas stebėdamas tai, kas rodoma, užsiimtų simbolių iššifravimu ir taptų tarsi detektyvu. Toks žiūrėjimas išprovokuoja kitokį nei įprasta mąstymo kampą ir teikia stebėjimo malonumą“, – sako režisierius, kviesdamas žiūrovus tiesiog mėgautis prasmių atrakinimo procesu.
Režisieriaus kūrybos braižas
Jokūbas Brazys – jaunosios kartos režisierius, kurį kritikai vadina vienu įdomiausių ir stipriausių šiuolaikinės lietuvių režisūros talentų. Jam būdingas intensyvus vizualumas, griežta sceninė struktūra ir „įelektrinta“ aktorių energija. J. Braziui rūpi teatro kaip kūrybos akto įtampa, o scenoje jis ieško tikslios formos ir stipraus vaizdinio. Dėl to šioje premjeroje scenografija tampa ne tik scenine erdve, bet veikiančiu personažu. Neįprasta teatro scenai balta erdvė kuria operai būdingą atmosferą – balta drobė įrėmina ir išryškina vizualius scenografijos elementus bei kostiumus, simbolizuojančius sapno metafiziką.
Spektaklyje itin svarbus visos komandos darbas ir aktorių meistrystė. Scenografės ir kostiumų dailininkės Karolinos Fiodorovaitės, kompozitoriaus Manto Mockaus ir šviesų dailininko Karolio Zajausko bendras darbas kuria išskirtinį sceninį reginį, kuriame labirinto architektūra, skrydžio ritmą įkūnijanti muzika ir šviesos srautai atkuria griūties ir atgimimo pulsavimą.
Kūrybiniame ieškojimų procese aktyviai dalyvavo ir teatro aktoriai. Dedalo vaidmenį kuriantis Juozas Bindokas sako, kad Dedalas – tai kiekviename žmoguje glūdintis archetipas, atspindintis ir amžiną kartų konfliktą. „Aktoriams kartu su kūrybine komanda teko ieškoti, atrasti ir šiuolaikine teatro kalba perteikti mito gelmėse slypinčių idėjų jėgą“, – teigia aktorius.
„Icarus Machine“ tarsi bandymas iš naujo permąstyti pamatines Vakarų civilizacijos idėjas, neišvengiamai veikiamas šių dienų kasdienybės erozijos.
Vaidina: Juozas Bindokas, Vladyslav Mozghovyi, Nomeda Bėčiūtė, Monika Geštautaitė, Severinas Norgaila, Aidas Matutis.
Premjera – spalio 18 d., lapkričio 22 d. ir gruodžio 27 d. Valstybinio Šiaulių dramos teatro didžiojoje scenoje.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija
Nuotraukos – Daivos Šeibelienės