Kaip sakė viešąsias konsultacijas pradėjęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, jokia valstybė neturi kito kelio kaip tik remtis bent trimis kojomis – politika, verslu ir akademine sfera. Jeigu susitvarkoma ir šios trys kojos tvirtai stovi, tai visus sunkumus galima įveikti.
Mero teigimu, Šiauliuose aukštasis mokslas yra kitoks, labiau nukreipiantis į konkrečią profesiją. Ir tai pagrindinė Šiaulių miesto išlikimo sąlyga, kad ši sritis veiktų tinkamai. Kitaip visas regionas, visa jo pramonė sugrius. Jeigu dirbtinai Šiaulius būtų bandoma jungti, pavyzdžiui, su Utena – akivaizdu, kad tai nesuderinami dalykai. Jeigu jau kolegijų jungimasis yra privalomas, tai jungimasis su Panevėžiu būtų logiškas, nes jis racionalus įvairiapusiškai – inžinerija, gamyba ir pan. Kitu atveju jungimo nereikia visai, tačiau tada būtina išspręsti ilgalaikio įstaigos finansinio tvarumo klausimą.
Verslo poreikis – kvalifikuoti darbuotojai regiono įmonėms
Pirmajame viešųjų konsultacijų susitikime dalyvavo didžiausių regiono verslo organizacijų vadovai: Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, viceprezidentas Raimundas Vaišvilas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Žydrūnas Grinius, taip pat ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas.
Verslininkų nuomone, vertinant objektyvius duomenis, optimaliausias išties būtų Panevėžyje ir Šiauliuose veikiančių kolegijų jungimas. Kaip sakė Vytis Lembutis, Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas, kalbant pragmatiškai, būtent toks sprendimas sudarytų sąlygas efektyviam valdymui ir kartu užtikrintų realią naudą abiem regionams. Šiauliai ir Panevėžys yra gana panašūs, čia veikia panašaus profilio verslo įmonės, tai visiškai skiriasi nuo Klaipėdos, kur dominuoja su jūra susiję verslai.
Nepriklausomos įstaigos statuso išlaikymas, verslininkų vertinimu, būtų rizikingas, nes po 5–6 metų gali iškilti esminių veiklos tęstinumo klausimų. Tiek dėl demografinės situacijos objektyviai mažėsiančio studentų skaičiaus, tiek dėl formalių nacionaliniu lygiu keliamų reikalavimų aukštojo mokslo įstaigoms (pavyzdžiui, studentų įsidarbinimo rodikliai, visu etatu dirbančių dėstytojų dalis ir kt.).
Svarbiausia, kad verslo įmonės dabar turi artimus ryšius su kolegijos bendruomene ir sėkmingai randa sprendimų, kaip tobulinti studijų kokybę, plėsti ir koreguoti studijų programas pagal tai, kas labiausiai reikalinga verslo plėtrai. Šiam ryšiui sunykus gali būti realizuotas liūdnas scenarijus, dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo verslas gali būti priverstas patirti sunkumų. Šiandien, kolegijai sėkmingai dirbant, tokia perspektyva net nesvarstoma.
Kolegija ir akademinis potencialas Šiauliuose neabejotinai stiprės
Dabartinę Šiaulių valstybinės kolegijos padėtį pristačiusi direktorė Lina Tamutienė akcentavo, kad viena yra nediskutuotinai aišku – tiek verslas, tiek ir regiono politikai vieningai sutaria, jog kolegija Šiauliuose privalo augti ir stiprėti, čia turi būti solidus dėstytojų branduolys ir taikomųjų mokslų pajėgumai, toliau turi būti tęsiama praktika, kad būtent Šiaulių miesto ir rajono, viso Šiaulių regiono abiturientai ir vyresni studentai, siekdami studijuoti, galėtų rinktis aukštąjį koleginį išsilavinimą būtent čia, Šiauliuose.
„Vykstančias viešąsias konsultacijas su regiono politikos ir verslo atstovais reikia vertinti kaip optimalaus ilgalaikio sprendimo paieškas. Besikeičianti demografinė situacija regione, aukštojo mokslo sistemos pokyčiai kelia ir kels itin sudėtingus iššūkius, tačiau jie niekaip lemtingai nepakeis pačios kolegijos pozicijos regione ir siekių stiprinti koleginių studijų kokybę ir prieinamumą. Žvelgiant į 5–10 metų laikotarpio ateitį Šiauliams yra galimybė tęsti integracijos procesą į Europos taikomųjų mokslų universitetų bendruomenę, o šis uždavinys būtų gerokai lengviau pasiekiamas, jeigu dabar Šiaurės Lietuvos regionas pasinaudotų atsivėrusiu galimybių keistis langu“, – sakė Lina Tamutienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė.
Kita vertus, jau dabar kolegijos bendruomenė yra pradėjusi pasiruošimą 2024–2025 metų akademiniam sezonui, kuris šiandien planuojamas tuo pačiu nepriklausomos regiono įstaigos formatu. Jeigu per metus sprendimai dėl jungimosi bus rasti ir įgyvendinti, atitinkamai keisis ir formalioji pasiūlymų kitų metų stojantiesiems dalis. Šiandien kolegijoje Šiauliuose studijuoja daugiau nei 1,6 tūkst. studentų, čia savo patirtimi dalinasi daugiau nei šimtas dėstytojų, siūloma net 17 studijų krypčių.
Viešosios konsultacijos dėl kolegijos ateities Šiaulių regione bus tęsiamos spalio 23 dieną, kai aukštojoje mokykloje rinksis ir savo nuomone bei įžvalgomis dalinsis regiono švietimo, kultūros, nevyriausybinių organizacijų ir kitų sektorių lyderiai.
Šiaulių valstybinės kolegijos informacija ir nuotraukos