Šiauliuose gimusi Regina Steponavičiūtė nuo 1972 iki pat 2011 metų dirbo Šiaulių dramos teatro režisiere. Per beveik keturis darbo dešimtmečius ji sukūrė daugiau kaip tris dešimtis spektaklių, palikusių ryškų pėdsaką teatro repertuare ir žiūrovų atmintyje.
Reginos Steponavičiūtės režisūra išsiskyrė preciziškumu, subtilumu ir jautrumu žmogui bei literatūros kūriniui. Jos repertuaro tematika ir režisūra pasižymėjo minties aiškumu, saikinga menine forma bei gilinimusi į žmogaus vidinį pasaulį ir jo psichologiją. Tarp ryškiausių jos darbų – H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“, R. Gavelio „Sūkuriai“, H. Gulbio „Vyturėliai“, T. Williamso „Ištatuiruota rožė“, J. O'Neillo „Meilė po guobomis“, Ž. Kokto „Baisūs tėvai“, J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir „Pragiedruliai“, Dž. E. Steinbeko „Pelės ir žmonės“, Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“, E. M. Remarko „Trys draugai“, R. Harlingo „Plieninės magnolijos“ bei daugelis kitų spektaklių, tapusių reikšminga Šiaulių teatro repertuaro dalimi. Ne mažiau svarbią vietą jos kūryboje užėmė spektakliai vaikams. Ryškiausi iš jų – M. Meterlinko „Žydroji paukštė“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, iki šiol išlikę daugelio žiūrovų atmintyje.
Regina Steponavičiūtė priklausė kūrėjų kartai, dešimtmečiais formavusiai ir puoselėjusiai Šiaulių teatro tradiciją. Jos spektakliuose augo aktorių kartos, o jos kūryba išliks teatro bendruomenės ir žiūrovų atmintyje kaip reikšminga Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijos dalis.
Nuoširdžiai užjaučiame Reginos Steponavičiūtės artimuosius, bičiulius, kolegas ir visą teatro bendruomenę. Dėkojame už kūrybinį palikimą, kuris ir toliau gyvuos Valstybinio Šiaulių dramos teatro istorijoje.
Apie atsisveikinimą su Regina Steponavičiūte ir laidotuvių laiką bei vietą artimiausiu laiku bus paskelbta Valstybinio Šiaulių dramos teatro socialiniuose tinkluose.
Juozo Bindoko nuotr.