Didėjant oro temperatūrai ir sparčiai tirpstant sniegui, daugelyje vietovių išauga potvynių ir užliejimo grėsmė. Šiemet sniego danga buvo pakankamai stora, todėl staigus atšilimas gali lemti tirpsmo vandens kaupimąsi kiemuose, rūsiuose ir žemesnėse pastatų vietose. Specialistai ragina gyventojus nelaukti, kol vanduo pasieks slenkstį, ir iš anksto imtis prevencinių priemonių.
Pirmiausia rekomenduojama įvertinti situaciją savo gyvenamojoje aplinkoje. Apžiūrėkite sklypą, atkreipkite dėmesį į vietas, kuriose kaupiasi vanduo, patikrinkite, ar nėra užsikimšusių drenažo griovių, šulinių, lietvamzdžių ar latakų. Laisvas vandens nutekėjimas gali ženkliai sumažinti užliejimo riziką.
Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas rūsiams ir kitoms žemesnėms patalpoms. Vertingus daiktus, buitinę techniką bei dokumentus rekomenduojama perkelti į aukštesnes vietas arba laikyti vandeniui atspariose dėžėse. Prie durų ir langų angų galima naudoti smėlio maišus ar specialias užtvaras.
Ypatingą dėmesį būtina skirti elektros saugai. Vanduo ir elektra – pavojingas derinys, galintis kelti grėsmę gyvybei. Patikrinkite, ar elektros instaliacija tvarkinga, ar lizdai ir prailgintuvai nėra arti grindų. Jei kyla užliejimo grėsmė, elektros prietaisus perkelkite aukščiau arba atjunkite.
Pastebėjus, kad vanduo patenka į rūsį, jokiu būdu nelieskite elektros laidų ar veikiančių prietaisų. Jei saugu, išjunkite elektrą pagrindiniame skydelyje arba kreipkitės į avarines tarnybas. Nuotėkio srovės relės (RCD) gali automatiškai atjungti elektros tiekimą pavojingos situacijos metu.
Rekomenduojama pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms – turėti vandens išsiurbimo siurblį, kibirus ar kitas priemones. Esant didesnio užliejimo grėsmei, pravartu turėti ir asmenines apsaugos priemones – neperšlampamas bridkelnes ar aukštus guminius batus.
Taip pat svarbu pasirūpinti geriamojo vandens ir maisto atsargomis. Polaidžio metu gali būti užlieti šuliniai, todėl vanduo gali tapti netinkamas vartoti. Rekomenduojama turėti fasuoto vandens ir ilgesnio galiojimo maisto bent kelioms dienoms.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šlapio sniego apkrovas ant stogų. Atodrėkio metu sniegas tampa sunkus ir gali deformuoti konstrukcijas, pažeisti latakus ar net sukelti stogo įgriuvimą. Perteklinį sniegą nuo stogų reikėtų šalinti saugiai, o jei kyla abejonių – kreiptis į specialistus. Atšilimo metu formuojasi varvekliai, kurie gali nukristi ir sužaloti žmones ar apgadinti turtą. Laikykitės atokiau nuo stogų kraštų, pavojingas vietas pažymėkite ar aptverkite, o didelius varveklius pašalinkite saugiai.
Esant grėsmei, kad gyvenamoji vieta ar teritorija gali būti pavojingai apsemta, gali tekti evakuotis. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti „išvykimo krepšį“, kuriame būtų svarbiausi dokumentai, pinigai, vanduo, maistas, vaistai, žibintuvėlis, šilti drabužiai ir higienos priemonės. Nepamirškite ir augintinių reikmenų.
Taip pat verta patikrinti pastato sandarumą – užsandarinti plyšius pamatų ar sienų sandūrose. Senesnių pastatų savininkams rekomenduojama įsitikinti, kad hidroizoliacija išlieka veiksminga.
Gyventojai raginami stebėti orų prognozes ir sekti savivaldybių bei civilinės saugos tarnybų pranešimus. Laiku gauta informacija leidžia greičiau imtis veiksmų ir išvengti didesnių nuostolių.
Atsakingas pasiruošimas ir prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti ne tik turtą, bet ir gyventojų saugumą pavasarinio polaidžio laikotarpiu
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos informacija
DI sugeneruota iliustracija