230 metų magdeburginiams Šiauliams
Hum. m. dr. Rita Regina Trimonienė
Vienas svarbiausių dokumentų modernizuojant valstybę ir Abiejų Tautų Respublikos visuomenę – tai 1791 m. balandžio 18 d. miestų įstatymas. Jis pripažino visus karališkuosius miestus laisvais, o jų piliečius skelbė laisvais žmonėmis su teise į paveldimą nuosavybę. Įstatyme buvo pažadėta išduoti privilegijas miestams, kurie anksčiau tokias turėjo, bet prarado, taip pat bajorų seimelių miestams (tokiu tapo ir Šiauliai dar 1776 m., o nuo 1789 m. čia buvo įkurtas naujoviškas pavieto savivaldos organas – civilinė–karinė pavieto komisija). Gegužės 3 d. Konstitucija patvirtino šį įstatymą. Netrukus, birželio 3 d., jo kopija buvo įrašyta Šiaulių reparticijos pilies teismo knygoje.
Remiantis liepos 5 d. karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio universalu dėl miestų deputatų rinkimo į ATR seimą Kauno magistratas pasiuntė savo atstovus į Kauno apygardos, kurią sudarė Kauno, Prienų, Upytės pavietai ir Žemaitija, miestus ir miestelius. Atvykę į Šiaulius, jie pristatė miestų įstatymą ir informavo miestiečius apie karaliaus universalą. Kauno apygardos susirinkime, kuriame dalyvavo 35 atstovai iš 25 miestų, Šiaulius atstovavo Baltazaras Chomskis, Joniškį – Mikalojus Hovaldas ir Liudvikas Adomavičius. Susirinkimas 1791 m. rugpjūčio 13 d. išrinko delegatu į seimą pažangių pažiūrų Gegužės 3 d. konstitucijos šalininką Juozapą Fergį, kuris padėjo spręsti savivaldos klausimus. Išlydėdami Fergį į Varšuvą, miestų ir miestelių atstovai jam surinko lėšų. Žinoma, kad Šiauliai skyrė 400, Joniškis – 360 auksinų, neaišku, kokią sumą davė Žagarės miestiečiai. Įdomu tai, kad pagal savivaldos privilegijų LDK miestams suteikimo seką matyti, kad pirmosios devynios privilegijos buvo suteiktos Žemaitijos, Kauno ir Prienų pavietų miestams, kuriuos seime atstovavo Fergis. Tarp pirmųjų buvo ir Šiauliai, kurie karališkojo miesto privilegiją gavo 1791 m. lapkričio 9 d. Privilegijoje rašoma, kad Šiauliai yra „nuo seno funduoti“, t.y. aprūpinti laisvėmis ir žeme, 1765 m. turėję 208 namus. Šiauliuose veikia pavieto teismai, civilinės-karinės tvarkos komisija, iždas, renkasi seimeliai, taigi miestas yra vertas tokios privilegijos. Šiauliai buvo pripažinti laisvu miestu, jo gyventojai ir tie, kurie čia ateityje įsikurs bei priims miesto teisę, taps laisvais piliečiais. Jiems leista steigti savivaldžias institucijas – miesto magistratą, teismą, rinkti jų narius. Miestui buvo suteiktas miesto herbas, kurį pasirinko patys šiauliečiai. Miestiečiai buvo įpareigoti pasistatyti rotušę.
Šiaulių miestiečiai vieni pirmųjų valstybėje įgyvendino balandžio 18 d. miestų įstatymo ir Gegužės 3 d. Konstitucijos paskelbtą teisę rinkti miesto savivaldos organus. 1792 m. balandžio mėn. įvyko miesto magistrato rinkimai. 89 balsavimo teisę turėję šiauliečiai miesto vaitu išrinko Kazimierą Toliatą, burmistru – Andrių Pakarklinskį, taip pat buvo išrinkta po 4 tarėjus, teisėjus (tai Ignotas Lunkevičius, Stanislovas Orlovskis, Petras Bunakas, Jokūbas Stugižas), suolininkus ir vienas kasininkas.
Tačiau savivaldžiu tapęs miestas netrukus susidūrė su Šiaulių ekonomijos administracijos pasipriešinimu, pirmiausia dėl pretenzijų į dvaro žemę. Jas reiškė ir Joniškis. Bylinėjimasis su dvaru tęsėsi iki pat 1792 m. vasaros pabaigos.
Politinė kova valstybėje ir kaimyninių šalių kišimasis į jos vidaus reikalus turėjo neigiamą įtaką ir miestų savivaldai. 1792 m. gegužės 14 d. buvo sukurta Targovicos konfederacija, kuri siekė panaikinti įgyvendintas pažangias valstybės reformas, dairėsi glaudesnių santykių su Rusija. Konfederatai persekiojo reformų šalininkus, vertė jiems prisiekti. Šiaulių miestiečiai tai padarė spalio 6 d.
1793 m. birželio mėn. Gardine įvykęs ATR seimas panaikino Gegužės 3 d. konstitucijos veikimą. Tiesa, Šiauliai išliko pavieto centru, o miestiečiams buvo patvirtinta jų neliečiamybė. Visgi nepasitenkinimas įvykusiais politiniais pokyčiais išsiliejo į taip vadinamą Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą, kurio pradžia Lietuvoje siejama su Šiauliais. Čia 1794 m. balandžio 16 d. buvo paskelbtas sukilimo aktas, į miestą atvyko vienas iš sukilimo vadų Jokūbas Jasinskis. Dalis šiauliečių prisijungė prie sukilėlių būrių.
Net ir po sukilimo numalšinimo miestiečiai sugebėjo išlaikyti miesto savivaldą. 1795 m. spalio 10 d. jie buvo paskelbti Rusijos imperijos apskrities centru.
Apibendrinat galima teigti, kad XVIII a. pabaigoje Šiaulių miestiečiai vieni pirmųjų Abiejų Tautų Respublikoje įgyvendino balandžio 18 d. miestų įstatymą, pasinaudojo Gegužės 3 d. konstitucijos paskelbta teise rinkti miesto savivaldos organus, todėl
1791 metų lapkričio 9-oji yra Šiaulių laisvojo miesto gimimo diena.
Literatūra:
- Glemža L. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais. Kaunas 2010.
- Kiaupa Z. Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 m., Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). Šiauliai 1991, p. 53–61.
- Kryževičius V. 1791 m. rugpjūčio 13 d. instrukcija Kauno apygardos miestų pasiuntiniams į Varšuvos seimą, Lietuvos istorijos metraštis, 1975 metai. Vilnius 1976, p. 65–70.
Iliustracijos:
-1792-04-03 privilegijos Šiaulių miestui (1791-11-09) įrašas į teismo knygą, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 365, ap. 1, b. 14980, l. 767.
- Šiaulių miesto antspaudas su herbu, Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas, f. 389, LM, ap. 1, kn. 556, l. 2.