Pasak A. Romanovskio, diskusijos dėl mokesčių reformos metu nebuvo pakankamai įvertinta, kokią įtaką verslui turės pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės. Tačiau Lietuvos verslo konfederacijai atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad, nekeičiant tarifų, verslams per visą Lietuvą būtų tekusi maždaug 100 mln. eurų papildoma mokestinė našta.
Todėl buvo kreipiamasi į visas Lietuvos savivaldybes, raginant apsvarstyti galimybę sumažinti tarifus ir taip sušvelninti papildomą naštą verslui. Anot jo, Šiaulių miesto savivaldybė buvo viena pirmųjų Lietuvoje, atsiliepusių į šį kvietimą. Savivaldybė nusprendė taikyti minimalų įstatymų leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Tokį sprendimą yra priėmusi tik nedidelė dalis Lietuvos savivaldybių, o maždaug trečdalis jų tarifų nemažino ir kai kuriais atvejais taiko net didesnius mokesčius.
Už tai Šiauliams buvo įteiktas simbolinis apdovanojimas už teisingus sprendimus verslui, tai yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus.
Apdovanojimo simbolika taip pat pasirinkta neatsitiktinai. Statulėlė pagaminta iš plastiko – vienos lengviausių medžiagų. Pasak konfederacijos prezidento, tai simbolizuoja mokestinės naštos lengvinimą verslui – reiškinį, kuris Lietuvoje vis dar pasitaiko gana retai.
Vizito metu A. Romanovskis taip pat akcentavo kitą verslui itin aktualią problemą – biurokratinius procesus, susijusius su žemės valdymu ir teritorijų planavimu.
Jis priminė, kad prieš pusantrų metų Lietuvos verslo konfederacija įsteigė Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų skundus ir analizavo didžiausias administracines kliūtis. Komisijos išvadose paaiškėjo, kad daugelis problemų kyla būtent dėl žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūrų.
Pasak A. Romanovskio, nors savivaldybėms jau perduota daugiau atsakomybės valdant valstybinę žemę, praktikoje daugelis procesų vis dar stringa dėl privalomų derinimų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Dėl to kai kuriuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka net kelerius metus.
Lietuvos verslo konfederacija pateikė savivaldybėms pasiūlymus, kuriais siekiama supaprastinti procedūras. Viena iš pagrindinių idėjų – suteikti savivaldai daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir sumažinti perteklinį derinimų skaičių.
„Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese.“, – sakė A. Romanovskis.
Šie siūlymai artimiausiu metu bus pristatyti Premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdžio metu. Verslo bendruomenė tikisi, kad savivaldybės palaikys pokyčius, kurie leistų efektyviau įgyvendinti investicinius projektus ir stiprintų šalies verslo aplinką.
Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė ir toliau sieks priimti sprendimus, kurie skatintų miesto ekonominį augimą, investicijas bei verslo plėtrą.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija / G. Jaselskytė
V. Lebedžio nuotraukos