Kaip pasakoja „Šviesos geometrijos“ koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, kurdamas jis visada pirmiausia galvoja apie erdvę ir jos tūrį. Lietuvoje šis režisierius žinomas dėl pastatymų neįprastose, nekasdienėse renginių erdvėse, pavyzdžiui, Klaipėdos laivų elinge ar Vilniaus oro uoste.
Tad vaikščiodamas po Šiaulius ir žvalgydamasis miesto erdvėse Saulės Laikrodžio aikštę jis pasirinko ne dėl ten vykstančių renginių tradicijos, o dėl miesto ašies metaforos, kuri atsiveria mąstant apie skulptūrą „Šaulys“.
„Saulės Laikrodžio ašis virsta ir scenovaizdžio ašimi, o pasakojimas apie Šiaulius – istorija apie Saulę. Kūryboje man svarbus sluoksniškumas, skirtingų formų ir pasakojimo būdų persidengimas, tad Saulės laikrodis čia išnyra tarp judesio, ritmo ir vaizdo sluoksnių, per kuriuos visus skrodžia šviesa. Būtent iš šviesos sklidimo, begalinio jos veržimosi – ir renginio pavadinimas. Mums buvo įdomu ieškoti, kaip šviesa juda žmogumi ir jo miestu“, – sako režisierius D. Abaris.
Šiauliai, kaip ir kiekvienas miestas, turi daug skirtingų, kartais ir prieštaringų pasakojimų apie praeitį. Ypatinga tai, kad šventiniame pasakojime išvengiama vien „gražios jubiliejinės miesto istorijos“ ir paliekama vietos sudėtingoms patirtims, praradimams, lūžiams. „Šviesos geometrijoje“ 790 metų Šiaulių istorija pasakojama ne kaip chronologinis faktų rinkinys, o per vienos merginos ir jos šeimos istoriją. Asmeniškas vieno žmogaus pasakojimas išauga iki viso miesto istorijos. Kaip tai vyksta?
Novatoriškomis idėjomis ir savitu kūrybiniu braižu pasižymintis renginio scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius pasakoja, kad „Šviesos geometrija“ nėra įprasta istorija apie Šiaulius – žiūrovams ir klausytojams čia neatsivers nei miesto legendos, nei istorinės asmenybės.
„Mūsų pasakojimas – apie Saulę: kaip ji gimė, kaip ji susijusi su šiuo miestu. Tačiau šiame renginyje Saulė – ne vien ryškiausias dangaus kūnas, bet ir konkretus žmogus, miesto atmintimi ir dabartimi judantis kartu su mumis, pakėlusiais akis aukštyn. Vieno miesto ir vieno žmogaus istoriją bandome suvokti kaip visumą“, – sako M. Nastaravičius.
Šiaulių ir Saulės pasakojimas – rugsėjo 10 d. 21 val. Saulės Laikrodžio aikštėje. „Šviesos geometrija“ sujungs gyvą muziką, judesį, šviesą, istorinius miesto vaizdus ir šiuolaikines vizualines technologijas. Renginyje pasirodys multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, perkusininkas Gintautas Gascevičius ir ritmo grupė, elektroninės muzikos kūrėjai „Happyendless“, valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė su choreografe Aušra Krasauskaite, Šiaulių miesto meno kolektyvai ir plati miesto bendruomenė.
„Šviesos geometrija“ leis miesto istoriją ne tik išgirsti, bet ir patirti, o kiekvienam šventės dalyviui – pasijusti svarbia renginio visumos dalimi.
Liubov Yarmoshenko ir asmeninio archyvo nuotr.
