Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Ar gali vykti terapija be baltų chalatų?

Terapija - žodžio reikšmė jau pasako, kad tai gydymas ne chirurginėmis priemonėmis. Viena iš terapijos formų yra gyvūnų terapija. Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja įvairios gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų –terapijos, skirtos žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti. Lietuvoje intensyviai taikyti gyvūnų terapiją imta pastarąjį dešimtmetį. Gyvūnų terapijos pradžia 1977 metai, kai JAV, Ohajo valstijos universiteto klinikoje, buvo įgyvendinta terapijos su gyvūnais programa. Pirmieji į terapiją gyvūnus pasitelkė psichologai gydymo įstaigose, socialinės priežiūros įstaigose bei reabilitacijos centruose. Tačiau manoma, kad teigiamas gyvūnų poveikis žmogaus sveikatai užfiksuotas dar prieš 2 tūkstančius metų. Evoliucijos eigoje žmogus prisijaukino gyvūnus, išmoko stebėti gamtą ir taip rasti nusiraminimą.

Griežtos terapijos su gyvūnais klasifikacijos sričių nėra, tačiau specialistai linkę skirti 3 veiklos kryptis. Pirmoji, kai gyvūnai padeda gydytojui siekti konkrečių savijautos pokyčių. Antroji kategorija nenumato konkrečių gydymo tikslų: tai daugiau psichologinio klimato pagerinimui skirtos priemonės. Šiuos užsiėmimus gali vesti ir specialistai, ir specialiai apmokyti savanoriai su augintiniais. Trečioji grupė – kai į pacientų mokymą, pavyzdžiui, turint disleksijos problemų, įtraukiami gyvūnai.

Kodėl tokia svarbi yra gyvūnų terapija? Bendraujant su gyvūnais keičiasi įvairių hormonų kiekis organizme (kortizolio, adrenalino, noradrenalino, oksitocino, β-endorfino, dopamino, prolaktino). Todėl mažėja nerimas, gerėja nuotaika, didėja pasitikėjimas. Taip pat normalizuojasi kvėpavimo ir širdies darbo ritmas, raumenų tonusas, esant spastikai – veikia atpalaiduojančiai, mažina skausmą. Atliekamų fiziologinių tyrimų metu nustatyta, jog gyvūnėlis prisideda prie raumenų atsipalaidavimo, geresnio miego, sumažėjusio spaudimo bei pagerėjusio virškinimo. Mokslas dar tyrinėja gyvūnų terapijos ypatinguosius poveikio mechanizmus, tačiau jau įrodytą, kad patiriamos geros emocijos yra vienas pagrindinių terapijos poveikio žmogui rezultatas. Todėl gyvūnų terapija sergančiam vaikui, kurio jutiminis pasaulis yra atviresnis, sukelia jaukias emocijas. Pamatęs, palietęs gyvūną jis lengviau įveikia baimes. Galimybė taikyti gyvūnų terapiją yra labai svarbi, nes taip galima pagerinti vaikų gyvenimo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant sunkios negalios vaikams.

Šiaulių sanatorinė mokykla dalyvauja tarptautiniame projekte „The Power of Animal-Assisted Interventions“. Mokyklos atstovai šių metų lapkričio 1-5 dienomis, kartu su turkų, portugalų mokyklų komandomis susitiko Šiaurės Makedonijos Prielep miesto Blaze Koneski mokykloje. Projekto dalyviai buvo supažindinti su šalies švietimo sistema ir mokyklos galimybėmis. Taip pat projekto dalyviams teko lankytis žirgų, šunų terapijos centre ir stebėti tokios terapijos teikiamą naudą įvairių sveikatos sutrikimų turintiems vaikams. Buvo lankomi dienos centrai, kuriuose ugdomi specialiųjų poreikių turinys vaikai nuo 3 iki 30 metų. Taip pat dalyvauta tuose centruose vykusiuose užsiėmimuose, stebėtos edukacijos. Be Šiaurės Makedonijos gamtos grožio ir kalnų didingumo, Lietuvos projekto dalyviai dėkoja už šiltą, jaukų ir malonų priėmimą ir supažindinimą ne tik su mokykla, dienos centrais ir juose taikomomis terapijomis, bet ir nuoširdų atvirumą.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingai nuo farmakologinių preparatų, kurie veikia didinančiai arba mažinančiai, gyvūnų terapijos sukeliamas efektas yra būtent normalizacija. Amerikietis Aubrey H. Fine, gyvūnų asistuojamosios terapijos ambasadorius, psichologijos profesorius, daugelio knygų apie terapiją su gyvūnais autorius, interviu žurnale „Psichologija šiandien“ (ang. Psychologie Today) teigia: „Gyvūnų terapija yra vertingas, mažiau rizikingas sveikatinimo metodas, bet tai ne stebuklinga piliulė, nuo kurios iškart pasveikstama.“

Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus +“ programos lėšomis. 

Informaciją parengė E. Čalnarė

"Terapija be baltų chalatų"