Šių metų gegužės 25–29 dienomis Liubline, viename seniausių Lenkijos miestų, viešėjo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Indrė Aleknienė ir Rasa Žukaitytė – Šimkevičienė, ir Šiaulių „Rasos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dema Juškienė, ir pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Eglė Vagelytė – Mačiulienė, kurias svetingai priėmė novatoriškos privačios mokyklos Podstawowa SKRZYDŁA ir Ogólnokształcące ALTUM, garsėjančios šiuolaikišku požiūriu į ugdymą bei mokytojų profesinį augimą. Vizitas organizuotas įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000312521.
Pagrindinis mobilumo tikslas buvo susipažinti su mentorystės sistemomis ugdymo įstaigose, mentorystės kultūros kūrimu bei jos vaidmeniu stiprinant mokytojų profesinį augimą ir emocinę gerovę. Vizito metu buvo stebimos realios mentorių ir pradedančiųjų mokytojų konsultacijos, analizuojami grįžtamojo ryšio teikimo metodai, susipažįstama su mentorystės koordinatorių veikla bei įvairiais bendradarbiavimo modeliais mokyklose.
Atvira ir demokratiška mokyklos kultūra
Vienas ryškiasių įspūdžių – atvira, pagarbi ir demokratiška mokyklos kultūra. Mokyklose reguliariai organizuojami demokratiniai susirinkimai, kuriuose mokiniai gali išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Mokyklų bendruomenės sąmoningai skatina mokinių atvirumą, nes tiki, kad būtent per dialogą, refleksiją ir dalyvavimą ugdoma brandi asmenybė.
Mokyklų erdvės pritaikytos ne tik mokymuisi, bet ir emocinei gerovei. Įrengtos relaksacijos zonos, kuriose mokiniai gali pailsėti, nusiraminti ar pabūti vieni.
Mokinių gerovė ir specialistų komanda
Mokyklose didelis dėmesys skiriamas mokinių emocinei gerovei ir socialinei pagalbai. Gimnazijoje dirba net šeši psichologai, o kitose mokyklų grandyse pagalbą mokiniams teikia psichologai, terapeutai ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Tai sudaro sąlygas laiku suteikti reikiamą pagalbą mokiniams, susiduriantiems su emociniais, socialiniais ar mokymosi sunkumais.
Visi naujai atvykstantys mokiniai yra vertinami specialistų komandos. Vertinimo metu nustatomi mokinio stiprieji gebėjimai, mokymosi poreikiai bei galimi sunkumai, o pagal gautus rezultatus planuojamos ir taikomos individualios pagalbos priemonės. Šis procesas savo esme panašus į Lietuvoje pedagoginių psichologinių tarnybų atliekamą mokinių vertinimą, kai siekiama užtikrinti kiekvienam mokiniui jo poreikius atitinkančią pagalbą ir sėkmingą integraciją ugdymo procese.
Pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams
Vizito metu taip pat buvo skirta dėmesio susipažinti su įtraukiojo ugdymo organizavimu Lenkijos mokyklose bei specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams teikiama pagalbos sistema.
Esant poreikiui, mokiniui gali būti skiriamas pagalbos mokytojas (support teacher), kuris individualiai dirba su mokiniu, stebi jo dalyvavimą pamokose ir kitose veiklose, padeda įveikti kylančius sunkumus bei reguliariai aptaria mokinio pažangą, savijautą ir ugdymosi poreikius.
Dar viena reikšminga praktika – specialiojo pedagogo darbas klasėje kartu su dalyko mokytoju. Toks bendradarbiavimo modelis leidžia operatyviai teikti pagalbą mokiniams ugdymo proceso metu, pritaikyti mokymosi užduotis ir užtikrinti didesnį kiekvieno mokinio įsitraukimą.
Ypatingas dėmesys skiriamas socialinių įgūdžių ugdymui. Kartą per savaitę organizuojami socialinių įgūdžių lavinimo (skills training) užsiėmimai, kurių metu mokiniai mokosi atpažinti savo ir kitų emocijas, tinkamai reaguoti įvairiose situacijose, ugdo bendravimo, bendradarbiavimo bei problemų sprendimo gebėjimus.
Mentorystės sistema ir individualus dėmesys
Vizito programos pagrindinis akcentas buvo mentorystė. Mokykla mentorystę supranta ne kaip pavienį projektą, bet kaip nuoseklią ugdymo kultūros dalį įvairiais lygiais. Klasėse mokosi ne daugiau kaip 20 mokinių. Tai leidžia mokytojams geriau pažinti kiekvieną vaiką ir užtikrinti individualų dėmesį. Palyginimui, daugelyje Lenkijos valstybinių mokyklų klasėse gali mokytis iki 32 mokinių.
Mentorystė grindžiama nuolatiniu mokinio pažinimu, jo stiprybių identifikavimu, tikslų kėlimu ir reguliaria refleksija. Programos metu buvo pristatyti įvairūs mentorystės modeliai – formalioji ir neformalioji mentorystė, individuali ir grupinė mentorystė, refleksijos metodai bei skaitmeninių priemonių naudojimas mentorystės procese.
Home schooling programa
Mokykla prieš metus pradėjo vykdyti ir nuotolinio ugdymo (home schooling) programą.
Dažniausiai šią ugdymo formą renkasi mokiniai, kurie patiria socialinių sunkumų, bijo didelių grupių, turi šeimos problemų, susiduria su emociniais iššūkiais arba mokymosi sunkumais. Tačiau dalis mokinių šią formą renkasi sąmoningai, aiškiai žinodami savo profesinius ar akademinius tikslus.
Akademiniai lūkesčiai ir ugdymo organizavimas
Stojant į mokyklas mokiniai atlieka testus, kurie padeda įvertinti jų pasirengimą ir ugdymosi poreikius. Mokyklose ypatingas dėmesys skiriamas matematikai. Administracija pripažįsta, kad daugeliui mokinių būtent matematika kelia daugiausia sunkumų, todėl ši sritis yra sustiprinta papildomomis konsultacijomis - moduliais ir pagalbos priemonėmis.
Liublinas yra svarbus akademinis centras – mieste veikia net penki universitetai, todėl mokyklos aktyviai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis ir skatina mokinių akademines ambicijas.
Ugdymo organizavimo ypatumai
Mokiniai dėvi uniformas, kurios stiprina bendruomeniškumo jausmą ir mažina socialinius skirtumus. Fizinis ugdymas vyksta du kartus per savaitę. Viena pamoka organizuojama sporto salėje, o kita – pasirenkamoji. Mokiniai gali rinktis plaukimą baseine arba džiudžitsu (jiu-jitsu) užsiėmimus.
Mokslo metai vyksta nuo rugsėjo 1 dienos iki birželio mėnesio pabaigos. Mokytojų darbo ir poilsio organizavimas taip pat turi savų ypatumų. Vasarą mokytojai atostogauja tris savaites, tačiau dirba pirmąją liepos savaitę ir paskutinę rugpjūčio savaitę. Sausio – vasario mėnesiais mokytojams suteikiamos papildomos dviejų savaičių atostogos, kuomet atostogas turi ir mokiniai. Neretai, mokytojai savo atostogų metu organizuoja žygius, stovyklas vaikams ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
„Erasmus+“ projektai suteikia galimybę ne tik pažinti kitų šalių švietimo sistemas, bet ir kritiškai reflektuoti savo praktiką, stiprinti profesines kompetencijas bei parsivežti naujų idėjų veiklos tobulinimui. Iš Liublino sugrįžtame praturtėję naujomis žiniomis apie mentorystę, dar kartą įsitikinę, kad moderni, atvira ir besimokanti mokykla prasideda nuo noro dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir mokytis vieniems iš kitų.
Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją administruojanti institucija negali būti laikoma atsakinga už jos turinį.
