Administracijos direktorius Antanas Bartulis, kalbėdamas apie visai krašto ekonomikai svarbius susisiekimo ir logistikos centro projektus, pradėjo nuo informacijos apie šiems darbams skirtus valstybės finansus. Jau kiek anksčiau Savivaldybė pasirašė finansavimo sutartį su ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl 2,4 mln. eurų sumos skyrimo, o penktadienį sulaukta dar vienos puikios naujienos – Šiauliams bus skirta dar apie 2,5 mln. eurų.
„Taigi, baigiame ne tik faktinius darbus tuose objektuose, tačiau puikiai sprendžiasi ir finansavimo klausimai. Primindamas galiu pasakyti, kad šiuos objektus vykdėme etapais. Pirmiausia buvo statoma 1,3 km geležinkelio atšaka, visos jai reikalingos lėšos – 2,83 mln. buvo gautos iš susisiekimo ministerijos. Antru etapu buvo užbaigta kita geležinkelio infrastruktūra, įrengta 2,04 km ilgio vėžės dalis. Per 2022 m. ir 2023 m. ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso tam skyrė 5,1 mln. eurų. Savivaldybės lėšų poreikis šiam objektui siekia tik 230 tūkstančių eurų. Kitą objektą – viešąjį logistikos centrą – rangovai įsipareigojo pastatyti už 10,63 mln. eurų. Šiam objektui taip pat buvo gauta lėšų iš ekonomikos ir inovacijų ministerijos (5 mln. eurų), perpaskirstytos lėšos sudarė 4 mln., Savivaldybė prisidėjo 1,6 mln. eurų. Taigi geležinkelio atšakos dvi dalys ir logistikos centras kainavo apie 18,76 mln. eurų. Savivaldybės lėšų reikėjo 1,83 mln. eurų, tik apie 10 procentų, kita suma – 16,93 mln. – eurų gauta iš kitų finansavimo šaltinių. Galima konstatuoti, kad realizuotas ne kartą Šiaulių mero A. Visocko keltas klausimas, kad tokio lygio ir svarbos infrastruktūra turi būti įrengiama valstybės lėšomis, nes taip kuriamas valstybės turtas ir paskui dalis investicijų valstybei grįžta mokesčių pavidalu“, – kalbėjo A. Bartulis.
Kalbėdamas apie įrengto valstybės turto įveiklinimą, A. Bartulis pabrėžė, kad buvo analizuojami įvairūs variantai, bet logiškiausia, kad sukurtą infrastruktūrą ir valdytų valstybė per savo institucijas.
„Turėjome konsultacijas su Lietuvos muitinės ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovais. Svarstomas variantas, pagal kurį vėžė ir krovos aikštelė būtų perduota bendrovei „LTG Infra“, kuri ir yra viešojo geležinkelio infrastruktūros valdytoja. Muitinės atstovai vertina galimybę perkelti muitinės atliekamas procedūras į sukurtą viešąjį logistikos centrą iš Metalistų gatvės. Tai būtų labai patogus sprendimas, ypač dabar, kai yra užbaigtas pramoninę zona su keliu A9 (Šiauliai – Radviliškis) jungiantis kelias“, – sakė Antanas Bartulis.
Pasak Savivaldybės administracijos vadovo, šiuo metu dar liko išspręsti eismo reguliavimo klausimą, stoties statuso įteisinimą, tai numatoma atlikti artimiausiais mėnesiais. Dėl ankstyvos žiemos dar liko ir tam tikri darbai, kuriuos rangovai užbaigs pavasarį.
Savivaldybė į minėtus projektus buvo investavusi 5 mln. savo biudžeto lėšų, dabar šią sumą bus galima naudoti reikalingiems kitų metų miesto projektams.