Svečiai iš bičiuliškų miestų buvo pakviesti Plauene praleisti visą jubiliejinį savaitgalį, o pirmoji viešnagės diena prasidėjo pažintinėmis ekskursijomis. Gidai miesto svečiams aprodė miesto centrą ir Šv. Johaneso (St. Johannis) bažnyčią, su kurios pašventinimu yra siejamas pirmasis Plaueno miesto paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Taip pat buvo aplankytas monumentas, skirtas Plaueno gyventojų pasipriešinimui prieš komunistinį režimą 1989 m. rudenį - iki šiol manoma, jog būtent protestai Plauene ir Leipcige turėjo ypatingą reikšmę Rytų Vokietijos griūties kontekste. Ypatingai svetingo priėmimo metu buvo pristatytos ir didžiausios Plaueno garsenybės: šlovingiausius miesto laikus menantis nėrinių muziejus, bei visame pasaulyje garsaus karikatūristo Erich Ohser, sukūrusio „Tėvo ir sūnaus“ personažus, kūrybos namai (daugiau informacijos paskutinėje teksto dalyje „Trumpa Plaueno miesto istorija“).
Pirmąją vizito dieną vainikavo bendra Plaueno miesto vadovų, miesto Tarybos narių, užsienio partnerių bei Vokietijos karinio jūrų laivyno jūreivių neformali vakarienė. Vakarienės metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir mero patarėjas Justinas Švėgžda perdavė reikšmingos sukakties sveikinimus Plaueno miesto merui Steffen Zenner bei jo pavaduotojams Kerstin Wolf ir Tobias Kämpf, padėkojo už ilgus metus trunkantį bendradarbiavimą bei įteikė simbolines dovanas.
Išaušus pagrindinės miesto sukakties šventės dienai, svečiai buvo pakviesti į oficialų susitikimą su Plaueno verslo atstovais, politinių partijų lyderiais bei Saksonijos federacinės žemės ministru pirmininku Michael Kretschmer. Asmeninio pokalbio su Saksonijos federacinės žemės ministru pirmininku metu, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas išreiškė viltį, jog Vokietija ryžtingai, operatyviai ir nenutraukiamai reaguos į Ukrainos pagalbos prašymus bei prisidės prie Lietuvos saugumo stiprinimo. Meras pažymėjo, jog Šiaulių miestas taip pat turi išskirtinę reikšmę Lietuvos nacionalinio saugumo kontekste, čia yra įsikūrusi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, tad aiški ir tvirta sąjungininkų pozicija šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu yra labai svarbi.
Priėmimo metu bičiuliškai pasikalbėta ir su bendrovės iš Vokietijos „M&S Umweltprojekt GmbH“ direktoriumi prof. dr. Bernd Martner, kuris vysto verslą Saulės miete ir kasmet net kelis kartus atvyksta į Šiaulius apžiūrėti bei įvertinti vykdomų projektų pažangą.
Po oficialaus susitikimo, svečiai buvo pakviesti į iškilmingą jubiliejaus koncertą Šv. Johaneso bažnyčioje. Sausakimšoje bažnyčioje koncertavo Plaueno – Zwickau orkestras, pasirodymus atliko miesto jaunimo kūrybinės grupės, unikalią miesto kelionę skirtingais laikmečiais susirinkusiems pristatė istorijos ekspertė.
Finaliniai miesto šventės fejerverkai vidurnaktį nuaidėjo centrinėje miesto aikštėje, čia tūkstantinei miniai muzikinį pasirodymą dovanojo grupė „die Prinzen“.
„Plauenas yra išties išskirtinis miestas, su kuriuo Šiaulius sieja ypatingai glaudus bendradarbiavimas. Beveik kiekvienais metais mūsų moksleiviai, sportininkai ar muzikantai aplanko savo bičiulius Vokietijoje arba sulaukia jų svečiuose Šiauliuose ir šios gražios tradicijos tęsiasi jau ilgus metus. Linkiu Plauenui ilgiausių metų, augančio pasitikėjimo savimi ir, žinoma, nuoširdžios draugystės su Šiauliais išsaugojimo“, – miestą-parnerį sveikino Šiaulių meras Artūras Visockas.
Trumpa Plaueno miesto istorija
Plaueno miestas turi 65 000 gyventojų ir yra didžiausias Vogtlando regiono miestas. Plauenas buvo pirmą kartą paminėtas Šv. Johaneso (St. Johannis) bažnyčios pašventinimo dokumente 1122 m.
Kaip sako patys gyventojai, miesto istorija buvo išties permaininga.
Plaueno miestas nuo seno garsėjo kaip didžiausias nėrinių ir tekstilės gamybos centras – XIX a. pabaigoje jis buvo laikomas „industriniu stebuklu“, o prieš Pirmąjį Pasaulinį karą Plauenas galėjo pasigirti turįs net 128 000 gyventojų. Vis dėlto, karo metai buvo pražūtingi mados ir nėrinių industrijoms: dėl kilusios ekonominės krizės, jau 1923 metais Plaueno miestas tapo urbanistiniu centru su didžiausiu nedarbu visoje Vokietijoje. Ir, nors tarpukariu Plauenui pavyko vėl stotis ant kojų, Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinta net 75% viso miesto. Po Antrojo Pasaulinio karo Plaueno miestas tapo komunistinės Rytų Vokietijos dalimi ir buvo sąmoningai apleistas režimo dėl artimos geografinės kaimynystės su Bavarijos regionu, kuris priklausė Vakarų Vokietijai. Komunistinio režimo laikotarpiu Plaueno miesto gyventojų pilietinis pasipriešinimas buvo ypatingai stiprus – iki šiol manoma, jog būtent protestai Plauene ir Leipcige turėjo ypatingą reikšmę Rytų Vokietijos griūties 1989 metų rudenį kontekste.
Po Vokietijos suvienijimo Plaueno miestas ir vėl tapo svarbiu regioniniu industriniu ir kultūriniu centru, pasižyminčiu išskirtinai aukštu vietinių gyventojų išsilavinimo lygiu, viena efektyviausių švietimo sistemų visoje Vokietijoje, stipriomis inžinerijos tradicijomis bei unikalia kultūra.
Daugiau informacijos apie Plaueno miestą anglų, vokiečių ir čekų kalbomis galite rasti čia: www.plauen.de
Justino Švėgždos, Ellen Liebner, Ronny Bley, Uwe Fischer nuotraukos bei www.plauen.de vaizdinė medžiaga.