2025 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko metinis projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“ veiklų aptarimas.
Į susitikimą susirinko daugiau nei 30 įvairių institucijų atstovų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų, Užimtumo tarnybos, nevyriausybinio sektoriaus, neveiksnių asmenų komisijos nariai bei specialistai, kasdien prisidedantys prie deinstitucionalizacijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje.
Renginį atidarė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė, kuri pabrėžė glaudaus institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant sėkmingų pokyčių žmonių su negalia gyvenime. Renginio metu buvo aptarti nuveikti darbai bei pagrindiniai iššūkiai pereinant nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė pristatė atvejo vadybos modelio svarbą įgyvendinant globos sistemos pokyčius:
„Šis modelis keičia požiūrį į pagalbos organizavimą – nuo bendrų sprendimų prie pagalbos, grįstos individualiais žmogaus poreikiais. Atvejo vadyba – tai ne tik koordinavimas, bet ir būdas padėti žmogui gyventi oriai, bendruomenėje, su jam suteikta pagalba. Asmens apgyvendinimas stacionarioje globos įstaigoje nėra problema, tai pasekmė laiku bendruomenėje nesuteiktų paslaugų.“
Projekto rodiklių apžvalgą pateikė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) prie SADM projekto vadovė Svajonė Rainienė, kuri pasidžiaugė, kad dauguma numatytų rodiklių iki projekto pabaigos jau yra pasiekti ir net viršyti.
Eglė Jurkutė, ANTA prie SADM Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė, pristatė, kaip Šiaulių mieste per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus plėtojamos inicijuotos paslaugos. Šiuo metu Šiaulių mieste teikiama veiksnumo apribojimo prevencijos bei pagalbos priimant sprendimus paslauga, taikomas atvejo vadybos modelis asmenims, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, veikia socialinės dirbtuvės.
„Šis projektas siekia keisti seną, institucinę globos sistemą. Siekiama, kad vietoje gyvenimo įstaigoje žmonėms siūlomos individualiai pritaikytos paslaugos bendruomenėje, kurios padeda gyventi savarankiškiau, užtikrina orumą ir nevaržo asmens pasirinkimo laisvės“, – teigė E. Jurkutė.
Atvejo vadybos patirtį pristatė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkės Aistė Čebatoriūtė ir Dijana Nainienė. Jos pasidalijo iššūkiais dirbant su žmonėmis, turinčiais psichikos ar intelekto negalią, ir akcentavo, kad atvejo vadyba – ne tik pagalba kasdienėje veikloje, bet ir galimybė atrasti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi bei vietą bendruomenėje. Buvo pristatytos sėkmės istorijos, kai žmonės su negalia atrado kelią į bendruomenę, užmezgė naujus ryšius arba pradėjo savarankiškiau gyventi.
Socialinių dirbtuvių dalyvių pasiekimus pristatė Gerda Tamošiūnienė, VšĮ Socialinių inovacijų centro socialinė darbuotoja. Ji pažymėjo, kad per metus socialinių dirbtuvių veiklose dalyvavo 22 paslaugų gavėjai, iš kurių 2 sėkmingai įsidarbino darbo rinkoje. Rinkodaros specialistė Aistė Dailidonytė supažindino su socialinių dirbtuvių gaminamais produktais bei aptarė reklamos priemonių veiksmingumą, prisidedantį prie pardavimų didinimo ir paslaugų matomumo visuomenėje.
Pagalbos priimant sprendimus paslaugą pristatė Šiaulių miesto specialistė Viktorija Krivickaitė-Kriščiokaitė:
„Sunku patikėti, bet tai – dalies žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia tikrovė: sprendimus už juos priima kiti. Žmonės su intelekto negalia dažnai laikomi negebančiais „protingai“ pasirinkti, todėl artimieji, globėjai ar socialiniai darbuotojai neretai perima jų sprendimų teisę. Kartais jaučiuosi kaip rakštis įstaigų darbuotojams, nes klientas, turintis jo teises ir valią užtikrinantį specialistą įstaigai darosi neparankus.“
Pristatymą „Veiksnumo apribojimo prevencija“ renginyje parengė Sandra Grosienė, ANTA prie LR SADM veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė. Ji akcentavo, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai apribojamas teisinis veiksnumas, yra nepakankamas nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus prieinamumas.
„Neveiksnumo reforma – ne tik teisinė, bet ir vertybinė transformacija“, – pabrėžė S. Grosienė.
Renginio pabaigoje vyko diskusija, kurios metu dalyviai dalinosi įžvalgomis ir siūlymais dėl tolimesnių projekto veiklų. Metinis aptarimas parodė, kad tik nuosekliai bendradarbiaujant valstybės institucijoms, savivaldai ir bendruomenėms galima užtikrinti, jog žmonės su negalia turėtų galimybę gyventi oriai, savarankiškai ir bendruomenėje.
