Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Minint Šiaulių mūšio 110-ąsias metines, atidaroma paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“

2025 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 16 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.

Parodą pristatys: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, parodos kuratorė, „Aušros“ muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė, parodos dizaino idėjos autorius Anatolijus Klemencovas. LR Seimo narys prof. Valdas Rakutis skaitys pranešimą „Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšis ir jo reikšmė“.

Nuo 15:30 val. Šiaulių istorijos muziejaus kiemelyje Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė pristatys šiuolaikinę ginkluotę. Muziejuje, šalia parodų salės Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkai pristatys Pirmojo pasaulinio karo artefaktus.

Vykstant Pirmojo pasaulinio karo kovoms, 1915 m. balandžio mėn. į Šiaulius įsiveržė kaizerinės vokiečių kariuomenės daliniai, kurie išstūmė iš miesto carinės Rusijos kariuomenę. Tačiau netrukus rusai į miestą sugrįžo. Vokiečiai atsitraukė link Dubysos, kur 1915 m. vasarą vyko įnirtingos kovos, laikėsi Rusijos ir Vokietijos frontas. Vokiečiai bet kokia kaina siekė užimti Šiaulius – svarbų strateginį punktą, geležinkelių mazgą. Šios atkaklios kovos dėl Šiaulių baigėsi 1915 m. liepos antroje pusėje, kai vokiečiai užėmė miestą ir įsitvirtino regione iki 1919 m. Pirmasis pasaulinis karas – skaudus ir reikšmingas įvykis Šiaulių istorijoje. Jis pristabdė miesto raidą, pakeitė miesto veidą.

Parodoje siekiama į Pirmojo pasaulinio karo istoriją pažvelgti kitu, nei įprasta, kampu: ne kaip į karinių veiksmų lauką, bet sutelkiant dėmesį į socialinius, visuomeninius procesus, kurie dažnai lieka karo istorijos paraštėse. Parodos pasakojimas kuriamas iš įvairių liudininkų, išgyvenusių Pirmojo pasaulinio karo įvykius ir vėliau juos aprašiusių savo atsiminimuose ar dienoraščiuose, istorijų, t. y. iš pirmų lūpų. Kalbant apie Pirmojo pasaulinio karo istoriją, dažniausiai kalbama apie valstybių politiką, karo veiksmus ar įvykių eigą, pasitelkiama statistika, vertinami praradimai ir nuostoliai. O kokie procesai tuo metu vyko visuomenėje ir kokioje situacijoje atsidūrė konkretus žmogus – dažniausiai šie kontekstai ištirpsta svarbesnių ir didesnių įvykių sūkuryje.

Parodoje siekiama parodyti žmonių padėtį, jauseną, išgyvenimus, tarsi išgirsti tuos, kurių balsai tapo negirdimi tarp daugybės įvykių ir statistikos. Parodos pasakojimas supintas iš konkrečių asmenų istorijų, pasitelkiami įvykių liudininkų išgyvenimai ir patirtys. Į frontą patekęs karys, jauna mokytoja, studentas ar Žemaitijos dvare su šeima ne savo noru įkalintas dvarininkas – jie kiekvienas savaip kalba apie karo laikotarpio įvykius ir aplinkybes. Jų nerimu, beviltiškumu ar skausmu persmelkti pasakojimai mus priartina prie Pirmojo pasaulinio karo epochos ir leidžia įsijausti, pajusti tai, ką jautė jie, išgyvendami tą neramų laikotarpį.

Parodą sudaro dvi dalys. Viena jų – eksponuojama Šiaulių istorijos muziejuje – pasakoja karo apimtoje Lietuvos teritorijoje likusių ar karo frontuose dalyvavusių žmonių istorijas. Kita parodos dalis – eksponuojama Venclauskių namuose-muziejuje – pasakoja apie tuos, kuriuos karas privertė palikti namus, pasitraukti iš Lietuvos – apie karo pabėgėlius. 

Pažintis su šia paroda nebūtinai bus maloni, tačiau tegul ji sukelia nenumaldomą norą visomis jėgomis neleisti tokioms istorijoms pasikartoti.

Parodoje eksponuojamos Pirmojo pasaulinio karo vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos švietimo muziejaus, Kauno IX forto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Raseinių krašto istorijos muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus, kitų Lietuvos kultūros institucijų, privačių kolekcijų.

 

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Parodos dizainas – R. A. I. Klemencovai. Rėmėja – LR kultūros ministerija.

 

Platesnę informaciją teikia parodos kuratorė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė tel. (0 41) 52 43 92, el. p. [email protected]