Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Nuo senovinio šulinio iki 3D malūnų ir hidroelektrinių

Kas sieja senovinį šulinį, vandens malūną, svertą, 3D spausdintuvą ir hidroelektrinę? Vanduo, žmogaus išradingumas, matematiniai skaičiavimai ir siekis kuo sumaniau panaudoti gamtos jėgas. Į tokią atradimų ir praktinių patirčių kelionę Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos trečiokus pakvietė STEAM JUNIOR programa „Vandens kodas: 3D malūnai ir ateities energija“. Programą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, o įgyvendina Šiaulių „Romuvos“ progimnazija.

Šešiuose susitikimuose susipynė istorija, gamtos mokslai, matematika, inžinerija, technologijos ir kūryba. Penkiuose praktiniuose užsiėmimuose mokiniai ne tik stebėjo ir eksperimentavo, bet ir taikė matematines žinias: matavo, skaičiavo, lygino, tyrinėjo proporcijas ir geometrines formas, analizavo duomenis bei ieškojo sprendimų.

Pirmajame užsiėmime mokiniai nusikėlė į praeitį ir aiškinosi, kaip seniau Lietuvoje buvo įrengiami šuliniai ir iš jų semiamas vanduo. Trečiokai konstravo svertinius mechanizmus, išbandė senuosius ilgio matavimo vienetus – sprindį, pėdą ir sieksnį.

Antrajame užsiėmime trečiokai tyrinėjo vandens savybes ir gamtos reiškinius. Jie kūrė vandens apytakos rato modelius maišeliuose, stebėjo „lietų“ iš putų debesų ir tyrė ledo tirpimą. Atlikdami bandymus fiksavo rezultatus, matavo laiką, lygino ledo tirpimo spartą skirtingomis sąlygomis. Kurdami Lietuvos trispalvę iš skysčių, stebėjo, kaip skirtingo tankio skysčiai išsidėsto sluoksniais.

Trečiajame užsiėmime mokiniai į vandenį pažvelgė tyrėjų akimis. Jie filtravo vandenį per dirvožemį, lakmuso popierėliu ir pH skale vertino jo rūgštingumą, o mikroskopu tyrinėjo tvenkinio vandens lašelį ir jame esančius mikroorganizmus.

Ketvirtajame užsiėmime „Inžinerinis iššūkis: 3D malūno projektas“ matematika susitiko su technologijomis. Mokiniai aiškinosi svertų ir velenų veikimo principus, susipažino su masteliu, mokėsi išlaikyti proporcijas brėžiniuose ir maketuose. Naudodamiesi 3D modeliavimo programa „Tinkercad“, jie projektavo šulinių ir vandens malūnų modelius: rinkosi matmenis, derino detalių dydžius, taikė ilgio, pločio, aukščio, mastelio, proporcijos ir simetrijos sąvokas.

Penktajame užsiėmime „Hidroelektrinė – tvarus energijos šaltinis“ dėmesys buvo skirtas ekologijai, atsinaujinantiems energijos ištekliams ir ateities energetikai. Mokiniai tapo jaunaisiais inžinieriais – iš antrinių žaliavų konstravo hidroelektrinių modelius. Projektuodami turbinas jie matavo ašies ir menčių ilgį, lygino atstumus, stengėsi išlaikyti proporcijas ir simetriškai išdėstyti mentes.

Šeštajame, baigiamajame, susitikime surengta mokinių darbų paroda. Trečiokai prisiminė programos veiklas, dalijosi įspūdžiais ir aptarė, ką naujo sužinojo, kas labiausiai nustebino, kurios užduotys patiko ir kokius iššūkius teko įveikti. Kiekvienam mokiniui už aktyvų dalyvavimą ir smalsumą įteikta padėka.

STEAM JUNIOR programa parodė, kaip patirtinis mokymasis padeda vaikams ne tik įgyti žinių, bet ir suprasti, kur jas galima pritaikyti. Keliaudami vandens keliu nuo senovinio šulinio iki šiuolaikinės hidroelektrinės, trečiokai įsitikino, kad dideli technologiniai sprendimai prasideda nuo paprastų veiksmų: stebėti, klausti, matuoti, skaičiuoti, konstruoti ir išbandyti.

 

Matematikos mokytoja Daiva Lukšienė

Nuotraukos Daivos Lukšienės

Į komentarus neatsakome
Neteisingas
Neteisingas
captcha
Neteisingas