Stovykla jos dalyviams buvo nemokama. Tokią galimybę sudarė Šiaulių moterų LIONS klubo parengtas projektas, sulaukęs Lions Clubs International Foundation (LCIF) Jungtinėse Amerikos Valstijose finansavimo. Prie šio projekto lėšomis taip pat prisidėjo Šiaulių LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas ALKA, Šiaulių rajono LIONS klubas ir LIONS club Latina Host (Italija). Visa projekto vertė – per 21 tūkstantį eurų.
Cukrinis diabetas – tai liga, kuri keičia net tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenimus. Ši liga reikalauja nuolatinės priežiūros, griežtos mitybos kontrolės ir emocinės paramos visai šeimai. Stovykla padėjo vaikams ir jų artimiesiems geriau suprasti šią ligą, įgyti praktinių žinių bei patirti pozityvių emocijų bei bendrystę. Stovyklautojams pasiūlytos įvairios veiklos: nuo edukacinių pranešimų ir praktinių užsiėmimų iki sporto varžybų ir kūrybinių dirbtuvių. Kiekviena diena buvo kruopščiai suplanuota, kad vaikai galėtų ne tik mokytis, bet ir linksmintis. Kiekviena akimirka stovykloje buvo skirta ugdyti pasitikėjimą savimi, sveiką gyvenimo būdą ir bendravimo įgūdžius. Su vaikais dirbo savo srities profesionalai, turintys daugiametės patirties šioje srityje, kūrybiški ir pilni idėjų animatoriai. Stovykla – tai unikali erdvė, kurioje sveikata ir žaidimai susiliejo į vieną visumą, o nuostabi gamta, maudynės ežere skatino puikias emocijas.
Stovyklos vadovė Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė skaičiuoja, kad dviejose stovyklose pabuvojo beveik 40 vaikų ir 25 tėveliai.
Stovyklaudami tiek paaugliai, tiek mažieji ne tik puikiai leido laiką, bet ir gavo daug naudingų žinių, kaip valdyti savo ligą. M. Valūnienė pasakojo, kad stovyklautojai išklausė nemažai naudingų paskaitų, pasikartojo bazinius dalykus sergant minėta liga – angliavandenių skaičiavimą maiste, insulino kiekio nustatymą. Naudingos buvo psichologės paskaitos. Paaugliams kalbėta apie savivertę, pasitikėjimą savimi, tėvams – kaip pasirūpinti savimi, nepervargti, neprarasti savasties, auginant cukriniu diabetu sergantį vaiką. Burnos higienos žinios buvo labai svarbios, artėjant rudeniui naudinga buvo sužinoti apie vitaminų terapiją.
Gydytoja džiaugėsi pamačiusi savo pacientus visai kitoje aplinkoje, ne ligoninėje, galėjo stebėti, kaip jų organizmas reaguoja į fizinį krūvį. Tai leido pakoreguoti insulino dozes – vieniems pamažinti, kitiems padidinti.
Atsirado medikų emocinis ryšys su vaikais. Jie jau vėl lankosi poliklinikoje ir gydytoja pastebėjo, kad vaikai daugiau kalba, išsako savo pojūčius, atviresni tapo ir tėveliai. Emociškai pažįstant vaiką lengviau jį gydyti mediciniškai.
M. Valūnienė pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su nevyriausybine asociacija, jos gautos nemažos lėšos leido stovyklą organizuoti itin kokybiškai.
Organizatorių inf. ir nuotr.