Pagal aplinkos oro apsaugos įstatymą, nuo gegužės 1 d. bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą:
- kurorto statusą turinčiose gyvenvietėse
- miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.
Draudimas apima visą kietąjį iškastinį kurą, t. y.:
- akmens anglį (antracitą, bitumines anglis),
- rudąją anglį (lignitą),
- koksą ir puskoksį,
- durpių kurą.
Tai yra neatsinaujinantys energijos ištekliai, kurie laikomi vienais didžiausių oro taršos šaltinių.
Svarbu: draudimas netaikomas, kai šis kuras naudojamas pramonėje kaip technologinis kuras.
Patikrinimai ir sankcijos
Kontrolę vykdys įgalioti savivaldybių specialistai reaguodami į gyventojų pranešimus, rinkdami objektyvius įrodymus.
Svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, atsakomybė negali būti grindžiama spėlionėmis ar nuomone, pažeidimas turi būti įrodytas neabejotinai, visos abejonės vertinamos asmens naudai.
Pagal administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 4 dalis numato įspėjimą arbą piniginę baudą:
- gyventojams – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų,
- juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – bauda nuo 170 iki 1170 eurų.
Kiek žmonių tai palies?
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietąjį iškastinį kurą šildymui naudoja palyginti nedidelė gyventojų dalis – apie 1–2 %. Daugumai gyventojų pokyčiai tiesioginės įtakos neturės, tačiau jie svarbūs gerinant oro kokybę.
Siūlomos alternatyvos ir paramos galimybės
Gyventojams rekomenduojama rinktis mažiau taršius šildymo būdus:
- šilumos siurblius,
- biokuro (medienos granulių) katilus,
- prisijungimą prie centralizuoto šildymo,
- kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Parama senų, neefektyvių katilų keitimui ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui teikiama per Lietuvos energetikos agentūros (https://www.ena.lt/ ) administruojamas programas.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus informacija
Iliustracija sugeneruota DI