Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje įvyko nuotolinė respublikinė konferencija „Mano Lietuva: domiuosi, tyrinėju, atrandu, puoselėju“, kuri skirta 5-8 klasių mokiniams. Konferencijos organizatorės – istorijos mokytojos Diana Norkaitienė, Vitalija Samuilytė bei progimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Akmenskienė. Renginio tikslas ugdyti mokinių pilietinį tapatumą ir tautinę savimonę, skatinti mokinius didžiuotis savo šalies valstybe, istorija, gamta, kultūra, prisidėti prie Lietuvos valstybingumo puoselėjimo.
Sulaukta itin gausaus pranešėjų skaičiaus iš įvairiausių šalies kampelių: Šiaulių Medelyno, Gytarių, Zoknių, „Rasos“, Gegužių, „Romuvos“, „Juventos“ progimnazijų, Šiaulių r. Kužių mokyklos, Kairių jungtinės mokyklos Pakapės skyriaus, Lazdijų r. A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos, Panevėžio r. Dembavos, Kauno technologijos universiteto Vaižganto, Panevėžio „Vyturio“, Panevėžio „Saulėtekio“, Tauragės Tarailių, Marijampolės Petro Armino progimnazijų, Vilniaus Erudito licėjaus, Marijampolės sav. Sasnavos pagrind. mokyklos, Vilkaviškio r. Alvito mokyklos-daugiafunkcinio centro. Dalyviai skaitmeninių technologijų dėka turėjo galimybę pasidalinti savo mintimis, darbais, tyrinėjimais bei išgirsti, kuo domisi jų bendraamžiai.
Konferencija pradėta Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokinės Dagnės Norvilaitės skaitomu meniniu žodžiu bei šventišku progimnazijos direktorės Stanislavos Prazauskienės pasveikinimu.
Pranešimai pristatomi dviejose grupėse, joms moderavo istorijos mokytojos: Diana Norkaitienė ir Vitalija Samuilytė. Pranešėjai savo darbuose gvildeno Lietuvos istorijos svarbiausius įvykius: „1863 m. sukilimo atgarsiai Seirijų apylinkėse” (Vaida Miliūtė), „Kovo 11 d. Aktas“ (Ugnė Jurevičiūtė, Smiltė Kičaitė). Daug mokinių tyrinėjo žymių, mūsų valstybei nusipelniusių asmenybių biografiją bei jų veiklą: „Signataras per 1 minutę“ (Mečislovas Saudargas), „Mano atrasti svarbūs Sasnavos žmonės“ (Saulė Stralkutė), „Mes, lietuviai, turime kuo didžiuotis“ (Marija Mickevičiūtė, Austėja Mekišaitė), „1972-ųjų Kauno pavasario apžvalga, lietuvių išeivijos spaudoje“ (Gabrielė Daunytė), „Knygnešiai Panevėžyje“ (Dija Šapnagytė, Rusnė Adomonytė, Ūla Archipovaite ir Klaudijus Levickas), „Puntuko akmuo“ (Gabija Burbaitė). Pranešime „Skalbiklių įtaka pipirnių auginimui“ Austėja Pečiulytė ir Elvita Ramanauskaitė palietė aplinkosaugos temą. Nemaža dalis pranešėjų domėjosi savo gyvenamųjų vietovių kultūros, švietimo, istoriniais objektais: „Atrandame keliaudami“ (Atėnė Rakauskaitė), „Nuo parapinės mokyklos iki gimnazijos“ (Aina Griščenkovaitė, Gerda Bernotaitė), „Agailių koplyčia” (Arnas Kybartas), „Mano gimtojo miesto atsiradimas” (Gustė Akelytė), „Medelyno istorija mūsų akimis“ (Evelina Linkutė, Emilija Klimavičiūtė), „Šiaulių miesto gatvių pavadinimai“ (Norbertas Daukša), „Salduvės piliakalnis“ (Eimantas Račkauskas), „Žydų paveldas Šiauliuose“ (Rokas Andriušis, Gabrielis Martinaitis, Martynas Skiutė), „Tauragės miesto paveldas“ (Gabrielė Steigvilaitė, Eglė Jocytė), „UNESCO paveldas Lietuvoje“ (Luknė Bindokaitė, Meda Lukošiūnaitė, Goda Vancevičiūtė, Ignas Kovas). Yra sakoma, kad seni sodai lyg siūlas suriša senelių, tėvų, vaikų kartas, tuo įsitikinta, pasiklausius Emilijaus Trinkūno pranešimo „Ekologija senelio sode“. Pranešėjai dalijosi savo patirtimi, minint svarbiausius istorinius įvykius „Švenčiu laisvę“ (Kajus Tamavičius). Žinoma, konferencijoje neapsieita be mokinių kūrybos, Marija Bielskytė pristatė savo eilėraščių knygelę „Prisiminimų pilnos sienos“.
Džiugu, kad jaunoji karta nepamiršta svarbių mūsų Tėvynės įvykių, domisi jais, jaučia didžiulę pagarbą ir dėkingumą istorinėms ir kultūrinėms asmenybėms. Tą įtikinamai įrodė konferencijos dalyvių gausa, pranešimuose išsakytos mintys bei refleksija. Dauguma džiaugėsi ne tik pranešimų svarumu, įdomiai pateikta informacija, bet ir tuo, kaip konferencija buvo suorganizuota.
Bibliotekos vedėja Ala Norvilienė