Sušilus orams gyventojai vis dažniau renkasi poilsį gamtoje ir prie vandens telkinių. Kad mėgavimasis vasarą būtų malonus ir nesukeltų papildomų rūpesčių, siūlome prisiminti saugaus elgesio prie vandens telkinių taisykles ir norime atkreipti dėmesį į tai, kaip reiktų elgtis gamtoje sausros metu, kad būtų sumažinta gaisrų kilimo rizika.
Kaip elgtis vandenyje
- nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių;
- nepamirškite pripučiamųjų liemenių, ypač vaikams;
- nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas;
- nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai;
- neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti;
- neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas;
- nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus;
- nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;
- perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;
- negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais;
- neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių;
- ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti;
- jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis;
- pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.);
- jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę, galima naudoti ir drabužius;
- jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti;
- įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Kaip elgtis, kad neužsidegtų miškas
- dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai;
- ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius, esant sausam ir karštam orui. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis;
- kelti grėsmę gali net automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę;
- ankstyvą pavasarį gaisrai kyla deginant pernykštę žolę.
Gaisrai gali kilti dėl miške paliktų šiukšlių
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones ir vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Ką daryti pamačius beįsiplieskiantį gaisrą
- pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis greitai išplis į didesnius plotus;
- užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis;
- nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą 112.
Laikotarpiu, palankiu kilti gaisrams, miškuose draudžiama:
- naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles, augalinės kilmės atliekas, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines;
- mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
- deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose;
- važinėti su vidaus degimo varikliais ten, kur transporto priemonėms įvažiuoti uždrausta;
- pilti degalus miške į mašinų bakus;
- naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais;
- palikti šiukšles, stiklo šukes, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas.
Vadovaudamiesi pateiktais patarimais ir rekomendacijomis dėl saugaus elgesio gamtoje ir prie vandens telkinių, galėsite džiaugtis ir mėgautis aktyviu poilsiu, sumažinsite tikimybę sukelti pavojų aplinkai, savo ir kitų žmonių sveikatai ar gyvybei.
Daugiau patarimų ir rekomendacijų civilinės saugos tema galite rasti čia: https://www.siauliai.lt/list/view/patarimai.
Parengta pagal www.lt72.lt informaciją.