Šventės šerdis buvo leidinio „Saulaukiou-35: žemaitėšku kalėnduoriu ėstuorėjė“ pristatymas. Didysis Žemaičių kultūros draugijos pasididžiavimas – nuo veiklos pradžios, 1989 metų, leidžiamas autentiškas kalendorius žemaičių kalba. Knygoje galima išvysti visus 35 kalendorius, kuriuos kūrė dizaineriai V. Janulis, G. Šimoliūnienė, J. Jankauskienė, jiems talkino J. Tamulis, J. Pabrėža, J. Bartkus. Istorijos muziejuje per šventę buvo galima išvysti dalį kalendorių orginalų, eksponuojamų parodoje. Leidinio, kuriame pateikti ne tik kalendoriai, bet ir draugijos įsikūrimo istorija bei veiklos rezultatai, istorinę bei kultūrinę vertę pristatė LR Seimo narys, dr. St. Tumėnas, dizainerė R. Šeikuvienė ir leidinio kūrėjai.
Kad leidinys išvydo dienos šviesą, esame dėkingi pagrindiniams rėmėjams: mecenetui, verslininkui, Šiaulių miesto garbės piliečiui S. Grušui, ūkininkui, verslininkui, politiniam ir visuomeniniam veikėjui A. Bezarui, taip pat visiems kitiems leidybą rėmusiems asmenims.
Renginio metu prof. A. Žebrauskis, A. Gumuliauskas, J. Pabrėža skaitė pranešimus, kuriuose kalbėta apie Šiaulius kaip istorinę Žemaitijos žemę, apie žemaičių laimėtą Saulės mūšio svarbą, žemaičių kalbos ir rašto puoselėjimo kryptis.
Esame dėkingi, kad R. Šalaševičiutė, LR Seimo narė, Seimo laikinosios Žemaičių grupės pirmininkė, savo dalyvavimu pagerbė mūsų šventę, miesto merui A. Visockui bei žemaičių kalbos puoselėtojui J. Pabrėžai įteikė padėkas už indėlį į Žemaičių kultūros puoselėjimą Šiaulių žemėje.
Už mecenatystės gražų pavyzdį LR Seimo narys, dr. St.Tumėnas įteikė padėkas St.Grušui bei A.Bezarui.
Už indėlį į Žemaičių kultūros draugijos veiklos rezultatus Šiaulių Kultūros skyriaus vėdėja D. Kinčinaitienė įteikė padėkas V. Januliui, G. Šimoliūnienei, J. Jankauskienei, J. Tamuliui, M. Žalnieravičiui, K. Alminui ir Z. Sabaliui.
Be abejo, šventės negalėjo būti ir be žemaičių paso įteikimo ceremonijos – pasas šįkart buvo išduotas žemaičiui muzikui, kompozitoriui K. Rušinskui.
Labai džiaugiamės, kad renginio metu atlikėjos Austiejas dainos mums priminė ne tik apie tai, kad turime „žiaurē gražė žėima“, bet ir apie tai, kad „Saulaukio“ draugija, Šiauliuose savo veiklą pradėjusi kartu su Lietuvos Sąjūdžiu, turi ir „žiaurē gražė istuorėjė“ – iš veiklos ir darbų, iš tikėjimo, kad kalba, istorija, papročiai ir tradicijos yra kertiniai kultūros akmenys. Ant jų ir stovėkime.
Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ pirmininkė Silvija Baranauskienė
