2026 m. spalio 7 d. Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje vyko respublikinė metodinė-patyriminė konferencija „Sebastiano Kneipo metodikos taikymo poveikis ir tvarumas šiuolaikinėje švietimo sistemoje“. Renginys subūrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus bei švietimo pagalbos specialistus iš penkių savivaldybių bendram tikslui – dalytis patirtimi ir ieškoti būdų, kaip sveikatinimo principus prasmingai integruoti į kasdienį ugdymo procesą. Dar XIX amžiuje vokiečių dvasininko ir sveikatinimo idėjų puoselėtojo Sebastiano Kneipo išplėtota metodika grindžiama penkiais tarpusavyje susijusiais principais: vandeniu, judėjimu, sveika mityba, vaistažolėmis ir gyvenimo tvarka bei vidine pusiausvyra. Šių principų visuma primena, kad gera savijauta priklauso ne nuo vieno pasirinkimo, o nuo kasdienių įpročių, fizinio aktyvumo, emocinės pusiausvyros ir gebėjimo pasirūpinti savimi.
Šios idėjos aktualios ir šiandien. Ugdymo įstaigoje jos gali tapti ne pavienėmis sveikatinimo iniciatyvomis, bet natūralia kasdienybės dalimi – nuo aktyvaus judėjimo ir sveikatai palankios mitybos iki poilsio, atsipalaidavimo bei gamtos pažinimo.
Penki principai – penkios patyriminės stotelės
Konferencijoje Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pedagogai pristatė, kaip penki S. Kneipo sveikatinimo principai įgyvendinami skyriaus kasdienybėje. „Hobby horsing“ užsiėmimai, molio ir šokio terapija, emocinės pusiausvyros stiprinimo bei atsipalaidavimo praktikos, taisyklingo judėjimo ir judesio korekcijos veiklos, vaistažolių pažinimas, sveikos gyvensenos įpročių ugdymas ir grūdinimosi procedūros padeda kurti aplinką, kurioje rūpinimasis savijauta tampa prasminga ugdymo patirtimi.
Teorinę konferencijos dalį papildė praktiniai užsiėmimai. Dalyviai galėjo ne tik išgirsti apie sveikatinimo principus, bet ir patys juos išbandyti – judėti, ragauti, tyrinėti, pažinti ir atrasti.
Vanduo – gaivinančiai sveikatinimosi patirčiai
Vandens temai skirtuose užsiėmimuose dalyviai susipažino su S. Kneipo metodikoje taikomomis vandens procedūromis ir praktiškai išbandė siūlomas veiklas. Vaikščiojimas basomis, braidymas kontrastinėse vonelėse, apsiplovimai ir mirkymas atskleidė, kaip vandens procedūras galima pritaikyti ugdymo įstaigoje, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir saugumą.
Judesys – daugiau energijos ir geros savijautos
Judesio principas pakvietė dalyvius į judesio korekcijos salę. Čia jie aktyviai judėjo, sportavo ir išbandė fizinio aktyvumo veiklas. Praktinė patirtis dar kartą priminė, kad judėjimas gali būti ne tik naudingas, bet ir smagus, o vaikams svarbu pasiūlyti įvairių, jų gebėjimus ir poreikius atitinkančių judėjimo būdų.
Sveika mityba – pažinimas per skonį
Šioje stotelėje netrūko smalsumo ir skonio atradimų. Dalyviai degustavo sveikuoliškus kokteilius ir bandė atspėti, iš kokių ingredientų jie pagaminti. Tai buvo puiki proga pasitelkti pojūčius, dalytis įspūdžiais ir prisiminti, kad palankaus požiūrio į sveiką mitybą ugdymas gali prasidėti nuo paprastų, įtraukiančių patirčių.
Vaistažolės – gamtos pažinimas puodelyje
Vaistažolių stotelėje laukė įvairių arbatų degustacija. Ragaujant skirtingas arbatas buvo galima pažinti jų įvairovę, aptarti skonio savybes ir pasidalyti mintimis, kaip vaistažolių pažinimą įtraukti į vaikų ugdomąsias veiklas. Tokios patirtys žadina smalsumą, skatina tyrinėti gamtą ir ugdo pagarbą jos teikiamoms gėrybėms.
Gyvenimo tvarka ir vidinė harmonija – laikas sustoti
Paskutinė stotelė kvietė sulėtinti tempą ir atsigręžti į savo savijautą. Dalyviai susipažino su nusiraminimo metodais ir patys juos išbandė, skirdami laiko atsipalaidavimui bei emocinei pusiausvyrai.
Gebėjimas sustoti, ramiai atsikvėpti ir atpažinti savo emocijas svarbus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Todėl nusiraminimo praktikos gali tapti vertinga kasdienio ugdymo dalimi, padedančia kurti saugesnę, ramesnę ir palankesnę aplinką.
Patirtys, kurios keliauja į kasdienį ugdymą
Konferencija tapo erdve dalytis profesine patirtimi, išbandyti naujas veiklas ir pasisemti idėjų, kurias galima pritaikyti savo įstaigoje. Penki S. Kneipo principai atskleidė, kad sveikatinimas gali vykti įvairiai – per judesį, vandens procedūras, skonio pažinimą, santykį su gamta ar paprastus atsipalaidavimo pratimus.
Svarbiausia, kad šios veiklos netaptų vienkartine patirtimi. Nuosekliai įtraukiamos į kasdienį ugdymą, jos gali padėti formuoti sveikatai palankius įpročius, stiprinti vaikų savarankiškumą ir prisidėti prie visos bendruomenės fizinės bei emocinės gerovės.
Sveikata prasideda nuo mažų kasdienių pasirinkimų, o prasmingos patirtys padeda juos paversti ilgalaikiais įpročiais.
Straipsnio ir nuotraukų autorės - Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Alvija Nakvosienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Živilė Jarašūnienė.
