Šiandien būti šiauliečiu – tai ne tik džiaugtis geografine duotybe, bet ir jausti susietumą su miestiečiais, Šiaulių erdvėmis, savita istorija ir kultūra. Tokį Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokinių pilietinį mąstymą kasmet paskatina ir gimtojo miesto šventei skirti renginiai. Gimnazijos savimonėje šiauliečių identitetą formuojantis šūkis „Būti šiauliečiu garbė“ yra toks pat svarbus, kaip ir mokyklos „Saulė šviečia visiems“. „Saulėtekio“ gimnazija pilietinę pareigą švęsti kartu su miestu, dėl jo šiandienos ir rytojaus kiekvienam stengtis derina su pramoga ir kiekvienais metais dalyvauja miesto šventinėje eisenoje pristatydama savo naują idėją.
Šie metai Šiauliams išskirtiniai – jubiliejiniai, tad ir mokyklos eisena miesto gatvėmis turėjo būti išskirtinė – spalvinga, žaisminga, muzikali. Po įvairiausių pasiūlytų iniciatyvų mokiniai kartu su šiuolaikiška gimnazijos direktore, pokyčių lydere Jūrate Rimkuviene išgrynino gimtadienio fiestos idėją ir ją pateikė visai bendruomenei. Iš anksto, birželio mėnesį, prasidėjo dar nelabai matomas, tylus pasiruošimas šventei: muzikos ir aprangos kodo paieškos, dainų tekstų ir dekoracijų kūrimas, o rudens pirmomis dienomis po aktyvių repeticijų pietietiška daina ir šokis mokykloje jau kūrė bendrą energiją. Pasiruošimas miesto šventei visai bendruomenei dovanojo puikias džiaugsmo, kūrybiškumo ir bendrystės akimirkas: jas išgyveno ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai, rūpinęsi kostiumų įvaizdžiais, ir net ūkio dalies darbuotojai, sprendę milžiniško saldumyno dekoracijos įgyvendinimo galvosūkį. Kai ant medžiaginio braškėmis ir vyšniomis papuošto torto viršaus dailės mokytoja Rasa Prišmontienė nutupdė besiskleidžiančią gėlę, šokio mokytojas Mantas Miškauskas suderino paskutinį temperamentingą šokėjų žingsnelį, šventinio įkarščio pagauta bendruomenė jau gyveno būsimo miesto jubiliejaus nuotaika.
Per pačią šventės „Šiaulių dienos 790“ eiseną „Šiauliai šviečia“ „Saulėtekio“ gimnazija miestą uždegė savo entuziazmu ir paskatino judėti pietietiškų dainų ir šokių ritmu. Užteko vos kelių ritmingų lotyniškos popmuzikos akordų, kad jau šiek tiek rudenėjanti centrinė miesto gatvė primintų triukšmingą Meksikos kurortą ar saulėtą Ispanijos aikštę. Sausakimšą Šiaulių erdvę virpino giedras ir melodingas buvusios gimnazistės Orestos Zibartaitės, šiais mokslo metais jau studentės, nepamirštančios nei Šiaulių, nei savo mokyklos, balsas. Skambėjo ir grupės „Šaukštai po pietų“ bei jos vadovo Manto Babrausko, jaunųjų gimnazijos vokalisčių balsai, išreiškiantys meilę gimtajam miestui. Eisenos priekyje reginį vizualiai sprogdino entuziastingos, stilingos meksikiete tapusios gimnazijos direktorės Jūratės Rimkuvienės bei mokyklos tarybos prezidento Beno Obrikio, pasipuošusio mariačių kostiumu, duetas. Šalia jų gatve teatrališkai judėjo milžiniškas tortas, skirtas visiems šiauliečiams. Meksikietišką koloritą papildė šokėjų merginų rūbai, gėlės plaukuose ir vėduoklės rankose, vaikinų įvaizdžio detalės – vyšninės spalvos kostiumų elementai ir plačiakraščiai sombrerai – perteikė ypatingą pietietišką charakterį. Muzikos, dainos ir šokio fone buvo gera jausti džiaugsmą ir pasididžiavimą, kad esame Šiaulių – saulės, šviesos – dalis.
Šventinė fiesta nurims, tačiau „Saulėtekio“ gimnazijos širdyje išliks miesto 790-ies metų jubiliejaus prisiminimas, išliks pasididžiavimo ir susietumo su savo gimtąja vieta pojūtis. Tai esybiniai dalykai, įprasminantys bendruomenių gyvavimą.
Akimirkos iš šventinės eisenos - https://sauletekis.lt/puslapis/index.php?part=news&apart=show&id=5038
Nuotraukos iš gimnazijos archyvo.
