Šiaulių „Romuvos“ progimnazija bendradarbiaudama su Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centru organizavo užsienio kalbų ir kitų dalykų mokytojų tarptautinę nuotolinę metodinę praktinę konferenciją „Sėkmingas užsienio kalbų ir kitų dalykų mokymas(is) geroje mokykloje: kompetencijos, įtrauktis, integracija ir inovacijos”. Konferencijos tikslas – skatinti inovatyvaus, įtraukaus, kompetencijomis grįsto užsienio kalbų ir kitų dalykų integralaus mokymo(si) gerosios patirties idėjų sklaidą.
Kasmet augantis konferencijos dalyvių skaičius įrodo šio renginio aktualumą ir reikalingumą. Šiais metais konferencijoje dalyvavo virš 350 pedagogų iš Lietuvos, Turkijos ir kitų Europos šalių. Pranešimus skaitė 63 pranešėjai iš Lenkijos, Kroatijos, Latvijos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos. Pranešimus pedagogai skaitė lietuvių, anglų ir latvių kalbomis.
Tradicinį sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė. Ji pastebėjo, koks svarbus yra kalbų mokymas ir mokymasis ugdymo įstaigose. Sėkmingas kalbų mokymasis užtikrina galimybę laisvai judėti, dirbti ir mokytis visoje Europoje. Pasidžiaugė, kad visų pedagogų indėlis padeda mokiniams padidinti kalbų išmokimą, prisideda prie šalių ir kultūrų tarpusavio supratimo, pažinimo. Direktorė akcentavo, kad svarbu užtikrinti, kad kalbos trūkumai mokiniams netaptų kliūtimi dalyvauti projektinėje užsienio šalių veikloje. Palinkėjo kiekvienam konferencijos dalyviui ne tik pasidalyti savo įžvalgomis iš profesinės patirties, bet ir pasisemti kuo daugiau darbui tinkančių gerų idėjų.
Pranešėjai savo pristatymuose dalinosi gerąja patirtimi: inovatyviais darbo metodais, kurie skatina mokinio, besimokančio užsienio kalbų, kūrybiškumą, pateikė savo ir mokinių sėkmės istorijas, įdomius tarpdalykinio integravimo pavyzdžius, pristatė vykdomų projektų veiklas, tarptautinio bendradarbiavimo rezultatus.
Andreja Sedlar, Tajana Povkovic (Kroatija) pristatė savo veiklas vykdant tarptautinius Erasmus projektus, jų įtaką kokybiškai praktinei veiklai. Pedagogės pristatė Erasmus projektą „Brangi ateitis“. Projekto partneriai – mokytojai iš Bulgarijos, Portugalijos, Čekijos, Lenkijos ir Turkijos bei Kroatijos. Buvo pristatytos priemonės ir turinys, kuris skirtas integruoti dirbtinį intelektą, dirbant su ankstyvojo amžiaus vaikais. Rob Garrett (Lenkija) savo pranešime „Penki žingsniai į sėkmę lankantis meno muziejuje“ (novatoriškos mokymo strategijos/mokinių saviraiška, vaizdo anonsas)“ sakė, kad kiekvieną vizitą į Dailės muziejų paverčia gilia mokymosi patirtimi. Jis pristatė atvejo analizę ir pamokos struktūrą, kuri yra skirta naudoti pradinėje ir vidurinėje mokykloje „Menas su anglų kalba“. Serkut Kizanlikli (Turkija) kalbėjo apie mokytojų kompetencijų tobulinimo svarbą. Evija Kozlovska, Diāna Grāviņa (Latvija), Svetlana Putkonen (Estija) ir Gitana Petrušienė, Loreta Vytienė (Lietuva) pristatė Nordplus Junior projektą „Laikas lauke – sveikas gyvenimas – laimingas aš“. Projekto tikslas: ugdyti mokinių nevartotojišką požiūrį į gamtą, juos mokyti gerbti natūralią aplinką ir būti atsakingais už ekologiškesnę ateitį. Projekto idėja: buvimas gamtoje viso projekto metu, mokymasis lauke sumažina paauglių stresą, nerimą ir išsiblaškymą, mokiniai labiau motyvuoti bei savarankiškesni. Projekto dalyviai teigia, kad norint gyventi sveiką gyvenimo būdą, labai svarbu kokybiškai leisti laiką lauke: sportuojant/žaidinant, mankštinantis, keliaujant ir mokantis. Projektas padeda siekti, stiprinti ir plėtoti Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje. Pranešimo pabaigoje buvo pažymėta, kaip svarbu kurti Baltijos šalių švietimo erdvę, kur sistemingai keičiamasi patirtimi ir gerąja praktika.
Laima Janonienė ir Dalia Pabarčienė (Kėdainių šviesioji gimnazija) teigė, kad būtent dalykų integracija sudaro sąlygas mokiniams plėtoti bendrąsias kompetencijas. Integruotos dalykų pamokos – priemonė, padedanti ugdymo procesą padaryti įdomesnį, paprastesnį ir efektyvesnį, plėsti akiratį, sieti žinias bei gebėjimus. Integruotos pamokos skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, daug dėmesio skiriama mokymosi siejimui su gyvenimiška patirtimi. Rūta Rudzenskaitė (Kauno „Aušros“ gimnazija) pademonstravo mokinių darbus, pasidalijo savo patirtimi, kaip mokiniai kuria vaizdo tinklaraščius. Jovita Damijonaitienė, Rasa Butrimienė (Kauno „Varpo“ gimnazija) savo pranešime pristatė savo gimnazijos ilgametę patirtį: integruoto ir projektinio mokymo veiklas, STEAM veiklas. Pranešimą iliustravo veiklas apibendrinantis vaizdo įrašas. Sandra Amšiejienė (Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus) pristatė savo patirtį, kaip palengvinti ir paįvairinti naujo žodyno mokymąsi. Pranešime pasidalinta patirtimi, kaip patys mokiniai gali sukurti savo mokymosi priemones ir kaip padaryti, jog mokymasis taptų patrauklesnis ir lengvesnis. Inesa Rusecka (Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija) pristatė projekto Erasmus+ KA220 “Leave Zero Waste for the Future“ veiklas, kurios buvo skirtos visapusiškam mokinių kompetencijų lavinimui. Edita Grubienė (Marijampolės Petro Armino progimnazija) pristatė 2023-2024 m. m. vykdytą eTwinning projektą “Make it a better place“. Jo metu buvo panaudota daug skaitmeninių įrankių, kuriuos mokytoja ir pristatė. Violeta Liudvinovičienė (Knygynas Krisostomus) pažymėjo, kad šiuo laiku plinta mokymasis iš elektroninių šaltinių, populiarėja virtualus pažinimas, akcentavo aktyvaus, patyriminio mokymosi svarbą. Inga Tutkienė (Utenos Dauniškio gimnazija) kalbėjo apie universalaus mokymosi dizainą (UDL), kuris gali padėti patenkinti visų mokinių poreikius, padaryti pamokas patrauklias ir įgalinti mokinį siekti asmeninės sėkmės.
Pranešimų tematika buvo įvairi ir aktuali. Mokytojai noriai dalinosi įvairiais skaitmeniniais įrankiais, kuriuos naudoja savo darbe, dalinosi patarimais, kaip organizuoti mokinių pasiekimų patikrinimą, įžvalgomis, kaip kurti įdomias ir įsimintinas pamokas, daugelis dalinosi savo patirtimi, kaip naudojasi dirbtino intelekto galimybėmis savo darbe.
Dalyviai pažymėjo sklandų komandų darbą, komentavo kolegų pasisakymus ir dėkojo už puikias idėjas ir įžvalgas. Klausytojai pažymėjo, kad gavo daug naudingos medžiagos, nuorodų, išklausė daug įdomių ir motyvuojančių pranešimų. Gausus pranešėjų skaičius įrodo konferencijos populiarumą, reikalingumą ir aktualumą.
Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos komanda ir Šiaulių m. savivaldybės švietimo centro atstovai džiaugiasi, kad darbas atliepė mokytojų lūkesčius. Palinkėjo naujų patirčių, įspūdingų atradimų, įdomių veiklų ir sėkmės istorijų, kuriomis pasidalins konferencijoje po metų.
Pedagogės Neli Manko ir Živilė Rupšienė
Nuotraukos Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos
K