Lietuvių kalboje socialinių tinklų, telefonijos tinklų pavadinimai pradėti vartoti palyginti neseniai, todėl jų rašyba labai įvairuoja, pvz.: „Facebook“, Facebook, Facebook'as, facebook, feisbukas; „Twitter“, Twitter, twiteris, tviteris; „YouTube“, YouTube, „Youtube“, Youtubas, jutubas; „Instagram“, Instagram, instagramas; „Skype“, Skype, Skaipas, skaipas ir pan.  

VLKK svetainėje aiškinama, kad labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais, rašomais be kabučių ir mažąja raide (plg.: audi, mersedesas, boingas). Tokiais bendriniais žodžiais yra tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, telefonijos tinklo „Skype“ adaptuoti variantai: feisbukas, tviteris, jutubas, instagramas, skaipas. Šie žodžiai laikomi oficialiųjų simbolinių pavadinimų sinonimais ir juos galima drąsiai vartoti, nes tai žymiai patogiau, tačiau ir su kabutėmis rašomi („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, „Skype“), ir kitu šriftu išskirti pavadinimai (Facebook, Twitter, YouTube, Instagram, Skype) – gali būti vartojami.

 

Įvairiuose šaltiniuose tenka pamatyti, kad padėką skiria ilgamečiui direktoriui, numatytas finansavimas daugiaaukščiui namui renovuoti, taikoma nuolaida mediniui šaukštui, ieškoma detalės apynaujui kompiuteriui, liga nustatyta šešiolikmečiui mokiniui.

Daiktavardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -(i)ui kartais pridedama santykiniams  būdvardžiams, vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke turintiems galūnę -is, ir - inis priesagos būdvardžiams,  nors tokių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė turėtų būti -(i)am. Taigi, taisyklingai reikėtų sakyti: ilgamečiam direktoriui, daugiaaukščiam namui, mediniam šaukštui, apynaujam kompiuteriui, šešiolikmečiam mokiniui.

 „Kalbos patarimų“ 1 knygoje „Gramatinės formos ir jų vartojimas“ ši klaida pateikta su nuoroda „vngt.“ (vengtina), t. y. griežtai netaisoma.

Kai santykinis būdvardis sudaiktavardėjęs, t. y. vartojamas be daiktavardžio, vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė yra tokia, kaip ir daiktavardžio: Šiam daugiaaukščiui renovacijos dar teks palaukti. Šešiolikmečiui taip elgtis netinka. Padėkokime Visagaliui.

Bendriniai daiktavardžiai, kurių vienaskaitos vardininko galūnė -as, vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: ponas – pone; tigras – tigre.

Vyrų vardų ir pavardžių, vienaskaitos vardininke turinčių galūnę -as, vienaskaitos šauksmininko galūnė yra -ai, pvz.: Vytautas – Vytautai; Algirdas – Algirdai; Petrauskas – Petrauskai; Juršėnas – Juršėnai.

Tačiau yra bendrinių žodžių, pvz.: aidas (girdimas garso atsikartojimas), linas (augalas), gintaras (suakmenėję sakai), vilkas (žvėris), sakalas (paukštis), seniūnas (renkamas ar skiriamas vyresnysis; seniūnijos vadovas), tapusių asmenų vardais ir pavardėmis. Pasitaiko atvejų, kad į asmenis, turinčius tokius ar panašius vardus ir pavardes, kreipiamasi netaisyklingai: Áide, Líne, Giñtare, Sãkale, Vil̃ke, Seniū́ne. Taip kreiptis galima į asmenį nurodant jo pareigas (pvz., seniūne) ar į suasmenintus reiškinius, daiktus (pvz.: aidų aide; mėlynaki line; Baltijos gintare), pasakų veikėjus (pvz.: vilke pilke; sakale raibasis). Į asmenis taisyklingai reikėtų kreiptis taip: Áidai, Lìnai, Giñtarai, Sãkalai, Vil̃kai, Seniū́nai.

Vardų ir pavardžių su galūne -is, -ys,  -us, -ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių, plg.: pone Dargi ir bičiuli; pone Šleky ir kary; pone Stasy ir nary; pone Senkau ir sūnau; pone Vėliau ir sodžiau.

Apie laiką kalbame labai dažnai, tad kartais pasakoma ir frazių, kuriose šis žodis vartojamas netaisyklingai.

1. Prielinksniniai junginiai laikas nuo laiko (ir kartas nuo karto) vertinami kaip vengtini junginiai ir vietoj jų teikiama kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada. Pvz.: Laikas nuo laiko (–Kartais; Retkarčiais; Retsykiais; Kai kada) tenka skaityti paskaitas (žr. „Kalbos patarimai“. Kn. 2. Sintaksė: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, p. 53).
2. Junginys laikas kavai – pažodinis vertimas iš anglų kalbos time for coffee. Mums visiems įprastas ir vartotinas pasakymas – kavos pertraukėlė arba kavos pertrauka.
3. Ypač dažnai vartojamas junginys turėti gerą laiką – vertalas iš anglų kalbos to have a good time. Jis visiškai nereikalingas. Užuot sakę Mes turėjome gerą laiką, galime sakyti taip: Mes maloniai, šauniai, puikiai ir pan. praleidome laiką; Malonu buvo bendrauti ir pan. (žr. L. Murinienė. Ko vertas pasakymas turėti gerą laiką? GK 1999 2 9).

Tačiau kitais atvejais lietuviams įprastas junginys geras laikas neturėtų būti taisomas: geras laikas derliui nuimti; atostogos suplanuotos geru laiku; buvo geri laikai.

 

Parengta pagal VLKK informaciją

Influenceris, -ė (angl. influencer) yra skolinys, palyginti neseniai pradėjęs plisti internetinėje erdvėje. Be šio žodžio, pavartojami ir kiti giminiški naujažodžiai: influencinimas; influencinti; painfluencinti ir pan., pvz.:

Influenceriai savo socialinės medijos kanaluose kalbėjo skirtingomis temomis.

Aš noriu influencinti gyvenimą.

Influencinimas yra didelis darbas be darbo valandų.

Jei mes norėtumėme susitarti su meru jam padėti painfluencinti, tai nepasirašinėtumėme...

„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ taip aiškinama šio žodžio reikšmė: „Rinkodaroje veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui; žinomas asmuo, nuomonės formuotojas, dažnai išnaudojamas kieno nors idėjų sklaidai, ypač socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.“

Minėtame šaltinyje pateikiami tokie svetimybės influenceris lietuviški pakaitai: nuomonės formuotojas, -a; nuomonės lyderis, -ė; įtakdarys, -ė ir pan.

Kalbos konsultacijų banke, remiantis „Aiškinamuoju ryšių su visuomene terminų žodynu“, nurodoma, kad asmuo, kurio nuomonė, požiūris ir įžvalgos konkrečiais klausimais turi įtakos tam tikros asmenų grupės ar organizacijos nuostatoms bei elgsenai, vadintinas nuomonės lyderiu ar nuomonės formuotoju.

Kaip rodo vartosena, populiaresnis yra nuomonės formuotojas.

Ar kada skaičiavote, kiek kartų per dieną spaudžiate socialiniuose tinkluose naudojamą mygtuką Patinka (angl. Like)? Daugeliui internautų šis veiksmas jau tapo kasdieniu įpročiu. Tačiau bet kokį veiksmą reikia kaip nors pavadinti. Jei nėra savo kalbos tinkamo žodžio, nueinama lengviausiu keliu – vartojamas svetimos kalbos žodis arba jis „perdirbamas“, t. y. pritaikomas savo kalbos gramatinei sistemai. Taip nutiko ir su naujai skolintos šaknies žodžiais: láikas, laikinti, atlaikinti, laikintojas, -a (angl. like „mėgti; patikti“).

Šiai svetimybei kalbininkai pasiūlė lietuviškus atitikmenis: patiktukas, pamėgtukas; spausti patiktuką, spausti „Patinka“, patiktukinti; patiktukų spaudytojas, -a. Priešingam veiksmui pavadinti gali būti vartojamas nepatiktukas, žodžių junginys atsisakyti patiktuko (t. y. socialiniame tinkle atžymėti prieš tai paspaustą mygtuką „Like“).

Oficialiojoje vartosenoje, žiniasklaidoje  patiktukas tampa vis populiaresnis, tačiau vargu, ar dviejų žodžių junginiai pakeis svetimžodžius laikinti, atlaikinti, laikintojas... Galbūt patys kalbos vartotojai pasiūlys tinkamesnių lietuviškų atitikmenų?

Internautų mėgstamas skolinys – blògas ir giminiški žodžiai: blògeris, -ė; blòginimas; blòginti, pvz.:

Geriausi blògai paprastai būna pradedami rašyti iš idėjos – tokio įrašo turinys laisvas, turinys – lengvas.

Dabar nemaži blògeriai turi tūkstančius lankytojų per dieną.

„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ paaiškinta, kad blògas – internete paprastai viešai skelbiamas dienoraštis (gali būti iliustruojamas nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, papildomas įvairiomis nuorodomis).

Vietoj šio skolinio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Svetimžodžių atitikmenų sąraše teikiamas lietuviškas atitikmuo tinklaraštis. Bendrinėje kalboje jau įsigaliojo ir lietuviški pakaitai: rašyti tinklaraštį (vietoj blòginti), tinklaraščio rašymas (vietoj blòginimas). Rečiau, bet pasitaikantys fotoblògas ir videoblògas turi lietuviškus atitikmenis: nuotraukų tinklaraštis, fototinklaraštis.

Oficialiojoje vartosenoje skolinys blògeris vis dažniau keičiamas Svetimžodžių atitikmenų sąraše teikiamu lietuvišku atitikmeniu tinklaraštininkas, -ė.

 

Parengta pagal VLKK informaciją

Kaip rašyti švenčių ir renginių pavadinimus

1. Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai. Jei pavadinimą sudaro keli žodžiai, tik pirmasis rašomas didžiąja raide, pvz.:

Naujieji metai

Motinos diena

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

2. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016, Nr. XII-2603; suvestinė redakcija nuo 2022-01-01 iki 2022-02-01) 123 straipsnyje nurodyti tokie oficialūs švenčių dienų pavadinimai:

1) sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;

5) gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;

6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

7) pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

8) birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

9) liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną diena;

10) rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);

11) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

12) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;

13) gruodžio 24-oji – Kūčių diena;

14) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

3. Atmintinų dienų įstatyme (1997, Nr. VIII-397; suvestinė redakcija nuo 2021- 07- 08) pateiktas toks atmintinų dienų sąrašas:

1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;

2) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;

3) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;

4) sausio 25-oji – Vilniaus pagarsinimo diena, Lietuvos samariečių bendrijos diena;

5) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena;

6) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;

7) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;

8) kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena;

9) kovo 20-oji – Žemės diena;

10) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;

11) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;

12) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;

13) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;

14) balandžio 15-oji – Kultūros diena;

15) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;

16) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;

17) balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena;

18) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena, Geologų diena;

19) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;

20) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;

21) gegužės 4-oji – Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena;

22) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

23) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;

24) gegužės 9-oji – Europos diena;

25) gegužės 11-oji – Pagarbos mokesčių mokėtojams diena;

26) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;

27) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;

28) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;

29) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;

30) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;

31) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;

32) birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;

33) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;

34) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;

35) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;

37) liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena;

38) liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;

39) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;

40) liepos 16-oji – Agronomų diena;

41) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;

42) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;

43) liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena;

44) rugpjūčio 2-oji – Romų genocido atminimo diena;

45) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;

46) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;

47) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;

48) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;

49) rugsėjo pirmasis sekmadienis – Senelių diena;

50) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;

51) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;

53) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena;

55) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;

56) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena;

57) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;

58) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;

59) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;

60) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;

61) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;

62) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;

63) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;

64) spalio 31-oji – Reformacijos diena;

65) netenka galios 2020-01-01;

67) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;

68) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;

69) gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena;

70) gruodžio 5-oji – Padėkos savanoriams diena;

71) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena;

72) gruodžio 15-oji – Lietuvos teismų diena.

4. Dažnai kalendorinis šventės pavadinimas, nors ir neįteisintas įstatymuose, yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis. Tad švenčių pavadinimų, sudarytų ne tik iš prasminių žodžių, bet ir iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

 Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz.: Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

5. Ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas, tačiau jei šis žodis ar jo sutrumpinimas šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes jis neįeina į šventės pavadinimą. Tačiau stilistiškai, religiniuose tekstuose didžioji raidė gali būti vartojama, pvz.:

šv. Velykos (ir Šv. Velykos)

šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos)

    Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį tikrinį pavadinimą ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu, pvz.: Šv. Elenos sala, Šv. Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Valentino diena, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.        

          Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas. Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio netrumpinti.

9. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 644) ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 11, Vilnius, 1978, p. 183) teikiama Rasos šventė (ji dar vadinama Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Rasos, Vainikų šventė).
10. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas Visų Šventųjų diena (abu žodžiai pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių, tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena.
11. Pagal bendrąsias rašybos taisykles tik pirmasis šventės pavadinimo žodis rašytinas didžiąja raide – Trys karaliai, tačiau stilistiniais sumetimais galėtų būti rašomos abi didžiosios raidės (Trys Karaliai).
12. Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų. Gavėnia, kaip ir kiti laikotarpių pavadinimai, rašomas mažąja raide: adventas (keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas), pasninkas, šabas, ramadanas.
13. Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, Trakų festivalis, Jūros šventė.

Simboliniai tokių renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.: „Šiaulių dienos 2012“,  „Šv. Kristupo vasaros muzika“ „Bliuzo naktys“.

 

DIDŽIOSIOS RAIDĖS ĮSTAIGŲ, ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMUOSE

Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai yra bendriniai ir tikriniai.

BENDRINIAI ĮSTAIGŲ, ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMAI

Pats bendriausias, visų rūšių organizacinius vienetus apimantis pavadinimas yra institucijos.

Įstaigos yra institucijos, atliekančios administravimo, mokslo, mokymo, kultūros ar kitas socialines funkcijas. Įstaigų poklasiai yra: ministerijos, departamentai, tarybos, teismai, mokyklos, bibliotekos, ligoninės.

Įmonės – gamybos, prekybos, finansų ir kitokios ūkinės veiklos vienetai. Įmonių poklasiai yra: fabrikai, gamyklos, dirbtuvės, bankai, parduotuvės, restoranai.

Organizacijos – oficialiai įforminti žmonių ar jų bendrijų susivienijimai. Organizacijų poklasiai yra: partijos, sąjungos, draugijos, asociacijos, klubai.

Poklasiai skaidomi į smulkesnes grupes, nusakomas junginiais su tikslinamaisiais žodžiais. Pavyzdžiui, mokyklos gali būti: vidurinės, pagrindinės, pradinės, prekybos, muzikos, vairuotojų ir t. t. Teismai: apylinkės, apygardos, administraciniai.

TIKRINIAI ĮSTAIGŲ, ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMAI

Konkrečius juridinius asmenis iš kitų tos pačios grupės vienetų išskiria jų individualieji vardai – tikriniai pavadinimai, kurie yra arba tiesioginiai, arba simboliniai.

Tiesioginės reikšmės pavadinimų rašymas

1. Įstaigų, įmonių ir organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide be kabučių. Kiti žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus į pavadinimą įeinančius tikrinius daiktavardžius, pvz.:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija

Šiaulių Dainų progimnazija

Šiaulių 1-oji muzikos mokykla

Mokytojų namai

Lietuvių kalbos draugija

Tarptautinis valiutos fondas

2. Sutrumpintų ilgesnių tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Pavadinimas, sutrumpinamas iki rūšinės reikšmės žodžio, paprastai rašomas mažąja raide, bet jei jo sąsaja su tikriniu pavadinimu išlieka, žodis gali būti rašomas ir didžiąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Vidaus reikalų ministerija – ministerija (ir Ministerija)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Lietuvių kalbos komisija – Kalbos komisija – komisija (ir Komisija)

Šiaulių universitetas – universitetas (ir Universitetas)

Šiaulių dramos teatras – Dramos teatras – teatras (ir Teatras)

3. Visomis didžiosiomis raidėmis rašomi aukščiausiųjų valstybės valdžios ir tarptautinių institucijų pavadinimai, pvz.:

Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – Konstitucinis Teismas

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas – Aukščiausiasis Teismas

Prancūzijos Ministrų Taryba

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai

Jungtinės Tautos (Jungtinių Tautų Organizacija)

Generalinė Asamblėja

Saugumo Taryba

Ekonominė ir Socialinė Taryba

Tarptautinis Teismas

Europos Sąjunga

Europos Sąjungos Taryba

Europos Parlamentas

Europos Ministrų Taryba

Europos Komisija

Europos Taryba

Šiaurės Taryba

4. Tiesioginės reikšmės pavadinimų atskirą grupę sudaro dvigubi ar net trigubi pavadinimai, kurių viena dalis reiškia aukštesnę, kita – jai priklausančią žemesnę instituciją. Žemesnieji vienetai vadinami struktūriniais padaliniais.

Oficialieji padalinių pavadinimai pradeda­mi rašyti didžiąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių departamentas

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Teritorijų planavimo poskyris

Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuras

5. Pagal teisės aktus savivaldybė yra ir teritorijos administracinis vienetas, ir institucija, todėl šis žodis rašomas dvejopai.

5.1. Rašomas mažąja raide:

5.1.1. kai vartojamas teritorijos reikšme, pvz.:

savivaldybės ribos

savivaldybės centras

savivaldybės gyventojai

savivaldybės biudžetas

5.1.2. kai vartojamas apibendrintai, pvz.:

Pavesta vykdyti savivaldybės funkcijas.

Raštas išsiųstas savivaldybių administracijoms.

Tai yra savivaldybės įmonė.

5.1.3. kai yra pavadinimo viduje, pvz.:

Šiaulių miesto savivaldybės taryba

Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka

5.2. Rašomas didžiąja raide, kai suprantamas kaip sutrumpintas konkrečios institucijos pavadinimas, pvz.:

Šiaulių miesto savivaldybės taryba – Savivaldybės taryba

Šiaulių miesto savivaldybės administracija – Savivaldybės administracija

Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka – Savivaldybės viešoji biblioteka

6. Plačiai paplitusių bendro pobūdžio padalinių – bibliotekų, brigadų, buhalterijų, cechų, kabinetų, kasų, laboratorijų, raštinių – pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.:

UAB „Statyba“ dažytojų brigada

Šiaulių miesto kultūros centro bilietų kasa

Joniškio rajono centrinės ligoninės raštinė

7. Mažąja raide rašomi įstaigų, įmonių ir organizacijų valdymo vienetų pavadinimai: administracija, direkcija, prezidiumas, rektoratas, taryba, valdyba, pvz.:

Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija – administracija

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas – prezidiumas

Šiaulių universiteto rektoratas – rektoratas

Šiaulių Lieporių gimnazijos mokinių taryba – taryba

Šiaulių banko valdyba – valdyba

Pastaba. Kai žodžiai taryba ar administracija yra ne valdymo vienetų pavadinimai, bet įeina į oficialų įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimą, jie rašomi taip, kaip nurodyta 5 punkte.

8. Tiesioginės reikšmės pavadinimų visi žodžiai linksniuojami, pvz.:

viešoji įstaiga Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis – viešosios įstaigos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties…

uždaroji akcinė bendrovė Šiaulių bankas – uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių banko…

savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas – savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto…

9. Ilgesni įstaigų pavadinimai gali būti trumpinami raidiniu būdu. Raidinės santrumpos daromos iš didžiųjų raidžių, kurios atitinka pavadinimo žodžių pirmąsias raides (pagalbiniai žodžiai praleidžiami). Pirmą kartą rašomas visas pavadinimas, o santrumpa pateikiama skliaustuose, pvz.:

Vidaus reikalų ministerija (VRM)

Šiaulių universitetas (ŠU)

10. Įstaigos ar įmonės teisinę formą rodantys žodžiai, išskyrus teksto ar užrašo pradžią, rašomi mažąja raide. Teisinę formą rodančių žodžių santrumpos rašomos didžiosiomis raidėmis, išskyrus VšĮ, pvz.:

AB – akcinė bendrovė

IĮ – individuali įmonė

SĮ – savivaldybės įmonė

UAB – uždaroji akcinė bendrovė

VĮ – valstybės įmonė

VšĮ – viešoji įstaiga

ŽŪB – žemės ūkio bendrovė

Simbolinių pavadinimų rašymas

1. Simboliniai pavadinimai juridinius asmenis pavadina perkeltinės reikšmės žodžiais. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis (kabu­tes gali atstoti kitas šriftas ar visos didžiosios raidės) ir pradedami didžiąja raide. Jei pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių, didžiąja raide rašomas tik pirmasis simbolinio pavadinimo žodis, kiti bendriniai žodžiai pradedami mažąja raide, pvz.:

AB „Šiaulių energija“

UAB „Šiaulių vandenys“

BĮ Šiaulių lopšelis-darželis „Pupų pėdas“

prekybos centras „Saulės miestas“

„Rūtos“ šokolado muziejus

2. Teisinės formos nuoroda ar jos santrumpa prieš simbolinį pava­dinimą gali būti vartojama su gimininiais žodžiais (spaustuvė, mokykla, bankas ir kt.), kurie rašomi mažąja raide. Teisinės formos nuoroda ir gimininiai žodžiai linksniuojami, pvz.:

akcinė bendrovė spaustuvė „Titnagas“ – akcinės bendrovės spaustuvės „Titnagas“...

biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ – biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“...

biudžetinė įstaiga Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ – biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“

3. Be gimininių žodžių vartojami simboliniai pavadinimai kaitomi taip pat, kaip ir tiesioginiai pavadinimai, pvz.:

„Busturas“ – „Busturo“

„Tilžė“– „Tilžės“

„Littera“ – „Litteros“

Pastaba. Simboliniais pavadinimais nelaikytini junginiai, kurių pagrindinis žodis yra daiktavardis, reiškiantis įstaigos ar įmonės gimininį vardą. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir turi būti rašomi be kabučių, pvz.:

Šiaulių oro uostas

Šiaulių televizija

Pabalių turgus

DIDŽIOSIOS RAIDĖS DOKUMENTŲ PAVADINIMUOSE

1. Dokumentų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinių žodžių, tik pirmasis pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide. Kiti žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus į pavadinimą įeinančius tikrinius daiktavardžius. Sutrumpintų ilgesnių dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Pavadinimas, sutrumpinamas iki vieno žodžio, paprastai rašomas mažąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos civilinių teisės pažeidimų kodeksas – Civilinių teisės pažeidimų kodeksas – kodeksas

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas – Valstybinės kalbos įstatymas – įstatymas

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos 2011–2015 metų veiklos programa – Valdančiosios koalicijos 2011–2015 metų veiklos programa – programa

2. Didžiosiomis raidėmis rašomi ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai, pvz.:

Lietuvos Statutas

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAREIGŲ PAVADINIMUOSE

1. Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras – socialinės apsaugos ir darbo ministras – ministras

Šiaulių miesto savivaldybės meras – Savivaldybės meras – meras

Šiaulių miesto savivaldybės kontrolierius – Savivaldybės kontrolierius – kontrolierius

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius – Savivaldybės administracijos direktorius – Administracijos direktorius – direktorius

2. Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.:

Lietuvos Respublikos Prezidentas – Prezidentas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas – Seimo Pirmininkas

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – Ministras Pirmininkas

3. Raštuose, prašymuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Ministrui

Šiaulių miesto savivaldybės Merui

Šiaulių miesto savivaldybės Mero pavaduotojui (arba Mero Pavaduotojui)

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Direktoriui

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Direktoriaus pavaduotojui (arba Direktoriaus Pavaduotojui)

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Direktoriui

DIDŽIOSIOS RAIDĖS GEOGRAFINIUOSE PAVADINIMUOSE

Pasaulio šalių pavadinimai – rytai, vakarai, pietūs, šiaurė – paprastai rašomi mažąja raide: rytų vėjas, važiuojame iš vakarų į rytus, Lietuvos rytuose, šiaurės rytuose. Kai neturima galvoje regiono pavadinimo, rašoma ir šiaurės Lietuvoje, šiaurės rytų Lietuvoje.

Tačiau kai pasaulio šalių pavadinimai įeina į regionų pavadinimus, jie rašomi didžiąja raide: Vakarų valstybės, Artimieji Rytai, Pietų Amerika, Šiaurės Lietuva.

Dvi dažnos dokumentų rengimo problemos:

1. Aklas pasitikėjimas anksčiau parengtu tekstu.

Senesni dokumentai gali būti neaiškūs, neatspindėti pokyčių ar naujų teksto rengimo taisyklių. Stenkitės tekstą kiek įmanoma atnaujinti pagal naujausius reikalavimus.

2. „Karpymas“ ir „klijavimas“.

Kartais naujas tekstas rengiamas sujungiant daug įvairių dokumentų dalių. Nepamirškite, kad dėl to gali atsirasti terminų nenuoseklumo, teksto dalys gali būti be reikalo kartojamos arba praleidžiamos. Dokumentas gali tapti nelogiškas ir neaiškus.

 

Patarimai:

 

1. Paklauskite savęs, ar pastraipa, sakinys ar žodis iš tiesų reikalingi. Nereikalingus žodžius nedvejodami išbraukite. Kuo ilgesni sakiniai, tuo dokumentą sunkiau suprasti. Perdėm ilgus sakinius stenkitės suskaidyti į keletą trumpesnių. Kad tekstą būtų lengviau suvokti, sakinio dalis ar sakinius junkite jungtukais (o, bet, tačiau, arba, todėl, vis dėlto ir kt.).

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
Galutinė paraiškų priėmimo data, kurios reikėtų laikytis, yra 2010 m. kovo 31 d.	Galutinė paraiškų priėmimo data yra 2010 m. kovo 31 d. Paraiškos priimamos iki 2010 m. kovo 31 d.

 

2. Vartokite paprastesnius žodžius.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
atsižvelgiant į faktą, kad	dėl
tam tikras skaičius	kai kurie
sutinkamai su	pagal, remiantis
dėl šios priežasties	todėl
siekiant užtikrinti, kad	kad
tuo atveju, jei	jei

            

3. Venkite dviprasmybių.

Jei skirtingiems dalykams pavadinti vartosite tą patį žodį, skaitytojas susipainios. Apie kurias priemones kalbama antrajame sakinyje?

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
Vyriausybė imasi visų būtinų priemonių minėtoms apsaugos priemonėms iš rinkos pašalinti. Komisija privalo nuspręsti, ar tokios priemonės pagrįstos.	Vyriausybė imasi visų būtinų veiksmų, kad minėtos apsaugos priemonės būtų pašalintos iš rinkos. Komisija privalo nuspręsti, ar tokie veiksmai pagrįsti.

 

4. Venkite terminų sinonimikos.

Jei tą patį dalyką vadinsite skirtingais terminais, skaitytojas susipainios.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
Paraišką turite pateikti iki antradienio. Komitetas gali atmesti Jūsų prašymą…	Paraišką turite pateikti iki antradienio. Komitetas gali ją atmesti…

                     

5. Pakeiskite žodžių tvarką, kad būtų suprantama sakinio prasmė.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
Baltijos šalims Vakarų Europai belieka tik pavydėti.	Baltijos šalims belieka tik pavydėti Vakarų Europai.

                     

6. Naują informaciją pateikite sakinio pabaigoje.

Nauja informacija rašytina sakinio pabaigoje. Tai yra vienas iš aktualiosios skaidos reikalavimų.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
Nuspręsta, kad reikia naujo šios srities teisės akto. Komisija turėtų jį pasiūlyti.	Nuspręsta, kad reikia naujo šios srities teisės akto. Jį (žinoma informacija) pasiūlyti turėtų Komisija (nauja informacija).

 

7. Daiktavardines konstrukcijas pakeiskite paprastesnėmis arba veiksmažodžių išvestinėmis formomis (dalyviais, pusdalyviais, padalyviais).

        

Netaisyklinga	Taisyklinga
naikinimo būdu	naikinant, naikindamas
apgaulės būdu	apgaule
įvedimo keliu	įvedant, įvesdamas
atlikimo metu	atliekant, atlikdamas

 

8. Mintį išreikškite glausčiau ir aiškiau vartodami veiksmažodžius.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
atlikti vertinimą	įvertinti
įgyvendinti tyrimą	ištirti
pasiekti susitarimą	susitarti
vykdyti kontrolę	kontroliuoti
įvykdyti atnaujinimą	atnaujinti

 

9. Rinkitės konkretesnį žodį.

Abstrakti kalba neretai būna miglota ir sunkiai suprantama – skaitytojui gali pasirodyti, kad autorius pats nesuprato, ką rašo.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
užimtumo galimybės	galimybės įsidarbinti
neigiamas augimas	nuosmukis
atlygintinas užimtumas	apmokamas darbas

 

10. Vietoj tarptautinių žodžių vartokite tikslesnius lietuviškus.

 

Netaisyklinga	Taisyklinga
originalus mąstymas	savitas mąstymas
originalus sprendimas	neįprastas sprendimas
originalus parašas	tikras parašas
originalus renginys	išskirtinis renginys

                     

Pastaba. Atidžiai perskaitykite dokumentą kaip paprastas skaitytojas. Ar aiškios sakinių ir pastraipų sąsajos? Ar išlaikomi loginiai ryšiai? Tekste visada atsiras vietų, kurias galite patobulinti ar supaprastinti.

Paprašykite kolegų tekstą perskaityti ir pakomentuoti. Įsiklausykite į jų pastabas, atsižvelkite į jų pasiūlymus.

 

Parengta pagal Europos Komisijos leidinį „Rašykime aiškiai ir glaustai“ (http://publications.europa.eu/resource/cellar/725b7eb0-d92e-11e5-8fea-01aa75ed71a1.0003.03/DOC_1)

Rekomendacija, kaip rašyti telefono numerius

 

            Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus  (Žin., 2005, Nr. 152-5628; 2006, Nr. 88-3502), nustato nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo ir išdėstymo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamuose formuliaruose, raštuose, sąskaitose ir kituose dokumentuose.   Toliau pateikiamos aktualiausios rekomendacijų nuostatos.

1. Nacionalinį telefono ryšio numerį sudaro 1, 2 ar 3 skaitmenų paskirties kodas ir atitinkamai 7, 6 ar 5 skaitmenų tinklo galinio taško numeris.
2. Lietuvos Respublikos tarptautinį telefono ryšio numerį sudaro valstybės kodas ir 8 skaitmenų nacionalinis telefono ryšio numeris.
3. Žodžiai Telefonas, Faksas, Mobilusis telefonas ar jų santrumpos Tel., Faks., Mob. turi būti nurodyti telefono ryšio numerio kairėje (toliau teikiami sutrumpinimai).

Nurodant tarptautinį ryšio numerį, gali būti rašoma: Telephone arba Tel., Fax, Mobile arba Mob.

Vietoje žodžio Telefonas galima naudoti informacinį simbolį Å.

4. Simbolis + (pliusas) rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą.
5. Skliaustų simboliu „( )“ suskliaučiami tik nacionalinio kodo skaitmenys, nurodantys, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami.
6. Toninių parengties signalų simbolis ~ rašomas toje telefono ryšio numerio vietoje, kur galimas toninis signalas, ir iš abiejų pusių atskiriamas tarpais. Kadangi beveik visoje Lietuvos teritorijoje įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, praktiškai šis simbolis jau nevartojamas.
7. Tarpas naudojamas telefono ryšio numerio skaitmenims grupuoti. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
8. Telefono ryšio numerio skaitmenys gali būti grupuojami taip, kad juos būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir pamatyti:

 

1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567

 

9. Nacionaliniai telefono ryšio numeriai rašomi taip:

  Tel. (8 5)  000 0000                  arba             Tel. (8 41)  00 00 00 Faks. (8 5)  000 0000              arba             Faks. (8 41)  00 00 00

Mob. 8 686  00 000

 

10. Tarptautiniai ryšio numeriai rašomi taip:

 

Tel. + 370 5  000 0000                                  arba             Tel. + 370 41  00 00 00 Fax + 370 5  000 0000            arba              Fax + 370 41  00 00 00

Mob. + 370  686 00 000

                     

11. Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio numeriai nurodomi kartu, tarptautinis telefono ryšio numeris turi būti rašomas po nacionalinio telefono ryšio numerio, o atitinkami skaitmenys išdėstomi vienas po kito taip:

 

Nacionalinis (8 5)  000 0000                                            Nacionalinis (8 41)  00 00 00

Tel. ------------------------------------- arba                    ------------------------------------

Tarptautinis + 370 5  000 000                    Tarptautinis + 370 41  00 00 00

 

12. Telefono ryšio numerių grupavimo simbolis „/“ vartojamas keliems telefono ryšio numeriams atskirti, jei jie nesujungti automatinės paieškos rinkimo būdu. Simbolis „/“ iš abiejų pusių atskiriamas tarpais.

Nacionalinis:

 

Tel.: (8 5)  000 0000 / 000 0001 / 000 0002

arba

Tel.: (8 41)  00 00 00 / 00 00 01 / 00 00 02

 

Tarptautinis:

 

Tel.: + 370 5  000 0000 / 000 0001 / 000 0002

arba Tel.: + 370 41  00 00 00 / 00 00 01 / 00 00 02

 

13. Norint sutrumpinti užrašą, rašomas visas tik pirmasis telefono ryšio numeris, o kitų – tik paskutinieji besiskiriantys skaitmenys. Tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami.

Nacionalinis:

 

Tel.: (8 5)  000 0000/01/02

arba

Tel.: (8 41)  00 00 00/01/02

 

Tarptautinis:

 

                      Tel.: + 370 5  000 0000/01/02

arba Tel.: + 370 41  00 00 00/01/02

 

14. Informacinis simbolis rodo, kad surinkus telefono ryšio numerį atsilieps automatinis atsakiklis. Telefono ryšio numeriai su simboliu rašomi taip:

 

Tel. (8 5)  211 2293

Tel. (8 5)  211 2293

Tel. + 370 5  211 2293

Tel.+ 370 5  211 2293

Apie žodžių trumpinimą

 

Grafinis žodžių trumpinimas

 

Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu (žr. 3 grupę).

          Žodžiai grafiškai trumpinami pagal šias taisykles.

         

1. Rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, pvz.:

prof. – profesorius

sav., saviv. – savivaldybė

sen. – seniūnija, seniūnas

 

2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė, pvz.:
3. – aikštė
4. m. – mokslo metai
5. Kr. – prieš Kristų

 

3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo (šis trumpinimo būdas retai naudojamas), pvz.:

b-ka – biblioteka

b-vė – bendrovė

d-ja – draugija

 

Dažniau vartojami sutrumpinimai

 

a.	aikštė
a. k.	asmens kodas (asm. k., asm. kodas), gali būti ir AK
a. s.	atsiskaitomoji sąskaita (atsisk. sąsk., atsisk. sąskaita)
adv.	advokatas
akad.	akademikas
aklg.	akligatvis
akt.	aktorius
al.	alėja
apyg.	apygarda
aps., apskr.	apskritis
asist.	asistentas
asmv., avd.	asmenvardis
atsak.	atsakingasis, -oji
aut.	autorius
avd., asmv.	asmenvardis
biol.	biologija
b. k.	banko kodas
bkl.	bakalauras
bot.	botanika
bt.	butas
buv.	buvęs, -usi
chem.	chemija
d.	duktė
dail.	dailininkas
dek.	dekanas
dėst.	dėstytojas
dir.	direktorius
dirig.	dirigentas
doc.	docentas
dr.	daktaras (mokslų)
drp.	durpynas
dš.	dešinysis (intakas)
e. (el.) p.	elektroninis paštas, dar žr. el.
egz.	egzempliorius
eil.	eilutė
ekon.	ekonomika
el. (e.)	elektroninis (el. paštas, e. paštas; el. parašas, e. parašas, taip pat e. bankas, e. valdžia ir kt.)
etc.	lot. et cetera „ir kita, ir taip toliau“
ež.	ežeras
fak.	fakultetas
faks.	faksas
filol.	filologija
filos.	filosofija
g.	gatvė
G.	galininkas (paradigmoje)
gen.	generolas, generalinis (direktorius)
geol.	geologija
gerb.	gerbiamasis, -oji
gim.	gimęs, -usi
gyd.	gydytojas
gv.	gyvenvietė
įl.	įlanka
Įn.	įnagininkas (paradigmoje)
insp.	inspektorius
inž.	inžinierius
ir pan.	ir panašiai
ir t. t.	ir taip toliau
istor.	istorija
J. E.	Jo Ekscelencija
J. Em.	Jo Eminencija
k.	kaimas
K.	kilmininkas (paradigmoje)
k. a.	kaip antai
kand.	kandidatas
kat.	katedra
kyš.	kyšulys
kl.	klasė
kln.	kalnas
kn.	knyga
koresp.	korespondentas
kpt.	kapitonas
kr.	kairysis (intakas)
kt.	kitas, -a
kun.	kunigas
l. e. p.	laikinai einantis (-i) pareigas (pvz., l. e. direktoriaus pareigas J. Petraitis)
ltn.	leitenantas
m.	metai, dar žr. m. m.
m., mst.	miestas
m. e.	mūsų eros
m. m.	mokslo metai
mat.	matematika
med.	medicina
mgr.	magistras
mgnt.	magistrantas
mjr.	majoras
mln.	milijonas
mlrd.	milijardas
mok.	mokinys
mokyt.	mokytojas
moksl.	mokslinis, -ė
mot.	moteris
mst., m.	miestas
mstl.	miestelis
N.	naudininkas (paradigmoje)
nkt.	nekaitomas (žodis)
ntk.	neteiktinas (žodis)
Nr.	numeris
p.	ponas, -ia, panelė; puslapis; punktas
p. d.	pašto dėžutė (geriau nei abonentinė dėžutė)
p. m. e.	prieš mūsų erą
pav.	paveikslas
pavad., pav.	pavaduotojas
pirm.	pirmininkas
pl.	plentas
plg.	palygink
plk.	pulkininkas; pelkė
pr.	prospektas
pr. Kr.	prieš Kristų
prof.	profesorius
prok.	prokuroras
prot.	protokolas
pss.	pusiasalis
pšt.	paštas
pvz.	pavyzdžiui; pavyzdys
r.	rajonas
red.	redaktorius
rš.	raštų kalbos
s.	sūnus; sąskaita (žr. a. s.)
sąs.	sąsiuvinis
sav., saviv.	savivaldybė
sekr.	sekretorius
sen.	seniūnija, seniūnas
sk.	skaityk; skyrius
skg.	skersgatvis
skyr., sk.	skyrius
skv.	skveras
sp.	spauda; spaustuvė
spec.	specialistas, specialusis, -ioji
sr.	sritis
st.	stotis
str.	straipsnis
stud.	studentas
š. m.	šių metų
šnek.	šnekamosios kalbos
t.	tomas
t. y.	tai yra
t. p.	taip pat; ten pat
techn.	technika, techninis, -ė
tel.	telefonas
teol.	teologija
tir.	tiražas
tūkst.	tūkstantis
up.	upė
upl.	upelis
V.	vardininkas (paradigmoje)
vad.	vadinamasis, -oji
ved.	vedėjas
vet.	veterinarija
virš.	viršininkas, viršaitis
vyr.	vyriausiasis, -ioji; vyras
vyresn.	vyresnysis, -ioji
vlsč.	valsčius
vs.   Vt.	Viensėdis vietininkas (paradigmoje)
vtv., vv.	vietovardis
vv., vtv.	vietovardis
zool.	zoologija
žml.	žemėlapis
žr.	žiūrėk (žodynuose žr. paprastai nukreipia į pagrindinį, teiktinesnį variantą)
ž. ū.	žemės ūkis

 

Žodžių santrumpos

 

1. Keliažodžiai tikriniai pavadinimai ir dažnesni kanceliarinės kalbos pasakymai trumpinami didžiosiomis raidėmis, po jų taškai ne­dedami, pvz.:

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

JTO – Jungtinių Tautų Organizacija

EEB – Europos ekonominė bendrija

EAPB – Europos anglių ir plieno bendrija

PVM – pridėtinės vertės mokestis

 

2. Kartais žodžio pradžia žymima dviem raidėmis, pvz.:

LST – Lietuvos standartas

VšĮ – viešoji įstaiga

 

3. Jei dokumentuose ilgesnis įstaigos, teisės akto pavadinimas ar kitoks žodžių junginys minimas keletą kartų, pirmą kartą jis vartojamas nesutrumpintas, o skliaustuose nurodomas jo sutrumpinimas vienu iš kelių būdų, pvz.:

nevyriausybinės organizacijos (NVO)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija)

 

4. Oficialiuosiuose dokumentuose netrumpinami žodžiai: Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vy­riausybė.

Neoficialiojoje vartosenoje įstatymų, institucijų ir kt. pavadinimus galima vartoti ir su sutrumpintu valstybės pavadinimu LR, ir visai be jo, pvz.: LR valstybinės kalbos įstatymas, LR švietimo ir mokslo ministerija arba Valstybinės kalbos įstatymas, Švietimo ir mokslo ministerija.

 

5. Sudėtinių vietovardžių trumpinti nederėtų, pvz.: Naujoji Akmenė, Didžioji Britanija.

 

6. Žmonių vardai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat ir dviraidžius dz, dž), rečiau – pagal kitas trumpinimo taisykles, pvz.: J.Biliūnas, M. K. Čiurlionis, Just. Marcin­kevičius, Dž. Verdis.

 

7. Yra sutrumpinimų, kurie iš tradicijos rašomi su taškais: A. V. (antspaudo vieta), P. S. (Post scriptum). Beje, post scriptum santrumpa rašoma dvejopai: be taškų (PS) ir su taškais (P. S.).

 

Ženklų ir simbolių rašymas

 

1. Ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kiti matai žymimi tam tikrais sim­boliais, po kurių taškas nededamas, išskyrus sakinio galą, pvz.: Lt (litai), ct (centai), m (metrai), kg (kilogramai), g (gramai) ir kt. Kai kurie jų yra tarptautiniai. Prie tarptautinių priskiriami ir dažniausiai techninėje literatūroje vartojami valandos – h, minutės – min, sekundės – s simboliai.

 

2. Nevartotinos nelietuviškos santrumpos fax, e-mail. Turi būti faks., el. paštas arba el. p., e. paštas arba e. p.

          Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl rašyti e-verslas, e-parašas, e-bankas negalima, čia reikia taško. Taigi turi būti: e. verslas, e. parašas, e. bankas.

          Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės. Todėl ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. vyriausybė.

 

3. Trumpinant žodį numeris paprastai vartojamos dvi pirmosios priebalsės ir kalbos požiūriu pakaktų rašyti mažąją nr., tačiau kanceliariniame stiliuje nusistovėjo rašyba didžiąja raide – Nr.

          Sutrumpinimas Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. – tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: Pataisykite tvarkos aprašo 1 priedą. Įkainių sąrašas pateikiamas 3 lentelėje. Temperatūros svyravimai pavaizduoti diagramoje (žr. 5 pav.). Mokosi Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje. Gyvena Ramybės Sodų 1-ojoje g.

 

4. Numerio ir paragrafo simboliai rašomi prieš skaičių, pvz.: Nr. 5, § 8, § 15–20, §§ 15–20.

 

5. Dokumentų tekste prie skaitvardžių rašomas žodis procentas, o prie skaitmenų – arba žodis, dažniausiai sutrumpintas, arba simbolis %, pvz.: šimtas procentų, 100 proc., 100 %.

 

6. Tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t. y. išreikšti arba žodžiais, arba skaičiais.

 

7. Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Tačiau kartais dėl aiškumo sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai.

 

Parengta pagal VLKK informaciją (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba)

 

       

 

          Kontaktinė informacija – asmens, su kuriuo palaikomi ryšiai, įvardijimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai, darbo laikas, kiti panašūs duomenys –dažnai nurodomi tiek dokumentuose, tiek viešuosiuose reklaminiuose ir informaciniuose tekstuose, tiek žiniasklaidoje, tiek elektroninėje erdvėje. Šie duomenys dažnai pateikiami netaisyklingai, su kalbos klaidomis. Toliau išdėstyti patarimai, padėsiantys kontaktinę informaciją pateikti tinkamai ir taisyklingai.

 

1. Apie asmenį, į kurį kreipiamasi informacijos.

 

Žmogus, į kurį pirmiausia kreipiamasi informacijos, kuriam kas nors pranešama ar kaip kitaip palaikomi ryšiai, gali būti vadinamas asmeniu kontaktams ar kontaktiniu asmeniu. Teiktini ir šie pavadinimai: asmuo ryšiams, informacijos teikėjas, ryšių tarpininkas ar pan. Pareigų pobūdį galima nusakyti ir taip: pavaduotojas ryšiams, padėjėjas ryšiams, atstovas ryšiams palaikyti, atstovas ryšiams.

 

2. Apie adreso rašymą.

 

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448086&p_tr2=2), adresuojant laišką ar siuntą savo šalyje adresas rašomas taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui

AB „Spauda“

Laisvės pr. 60

05120 Vilnius

 

(Daugiau pavyzdžių žr. Lietuvos pašto svetainėje.)

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=236100), kurios „privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę“ priede nurodyti tokie adreso rašymo pavyzdžiai:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5

Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15

 

Tokia adreso rašymo tvarka, kai pirmiausia pateikiami platesnės reikšmės žodžiai (miesto ar rajono pavadinimas), ypač jei greta dar yra ir kitų duomenų ar vardijami kelių skirtingų būstinių adresai, o adresatas ir pašto kodas nenurodomi, gali būti naudojama ir informaciniuose užrašuose, skelbimuose ar reklamoje (žr. http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/), pvz.:

Kreiptis: Vilnius, Verkių g. 37, 2 aukštas, 30 kab., tel. 277 84 13

Firmos skyriai: Kaunas, Gedimino g. 47, 102 kab.; Klaipėda, S. Šimkaus g. 2, 54 kab.

 

Pagal Adresų formavimo taisyklių 13 punktą „pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija“, pvz., Pamėnkalnio g. 15A.

Gatvių pavadinimų ir pastatų numerių rašymo pavyzdžiai:

Jono Jablonskio g. 1-4                                                      

Aušros al. 30A-4

Gerosios Vilties skg. 5-6

 

Daugiau informacijos apie gatvių pavadinimų sudarymą ir rašymą žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 14 (R-2) patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/gatviu-pavadinimai.html).

 

          Kampiniai adresai oficialiai nebesudaromi nuo 2011 m. sausio 1 d. Jei prireiktų pavartoti tokį adresą, abipus pasvirojo brūkšnio paliekami tarpai, pvz.:

Gedimino pr. 39 / Ankštoji g. 1                          

Karo Ligoninės g. 6 / Kaunakiemio g. 38

 

Laisvuosiuose stiliuose pakanka trumpesnio varianto, pvz., Gedimino pr. 39 / 1.

 

          Vartoti junginį kreiptis adresu tikrai ne klaida, plg. kreiptis telefonu. Nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis, pvz.:

Kreiptis adresu: Vilnius, Verkių g. 37, 2 aukštas, 20 kab.

Kreiptis adresu: Kaunas, Gedimino g. 47, 102 kab. 

 

3. Apie telefono ir fakso nurodymą.

 

Vietoj pasakymo kontaktinis telefonas kur kas geriau vartoti telefonas pasiteirauti.

 

Telefono numeriai rašomi pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300743; http://edem.siauliai.lt/Kalbos%20konsultacijos989).

 

          Žodį telefonas trumpiname Tel. arba Telef.

          Žodį faksas trumpiname faks. (ne fax).

 

4. Apie interneto ar elektroninio pašto adresų pateikimą.

 

Elektroninis paštas (taip pat ir elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt.) yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl po pirmojo žodžio santrumpos reikia rašyti ne brūkšnelį, o tašką.

Junginį elektroninis paštas galima trumpinti taip: el. paštas, el. p., e. paštas arba e. p.

 

Prieš vieną interneto ar elektroninio pašto adresą dvitaškis paprastai nerašomas, pvz.:

          Daugiau informacijos žr. interneto svetainėje adresu www.vlkk.lt.

          Informaciją siųskite el. p. aaa@gmail.lt.

         

          Jei nurodomi keli interneto svetainių ar elektroninio pašto adresai, prieš juos rašomas dvitaškis, pvz.:

          Daugiau informacijos žr. interneto svetainėse: www.vlkk.lt,        www.lkz.lt.

          Informaciją siųskite el. p.: aaa@gmail.lt, bbb@gmail.lt.

         

          Pastaba. Lietuviškas nevartotinos svetimybės e-mailo, imeilo (angl. e-mail) atitikmuo yra elektroninis paštas arba elektroninis laiškas.                                            

 

5. Apie skyrybą.

 

          Pagal bendrąsias skyrybos taisykles, kai tarp veiksnio ir tarinio yra apibūdinamasis santykis, vietoj praleistos tarinio jungties nerašomas joks ženklas, pvz.:

PVM mokėtojo kodas 212

1. s. 2567123456

Kaina 2 Lt

 

Norint intonaciškai pabrėžti, gali būti rašomas brūkšnys (bet ne dvitaškis), pvz.:

Nuolaida – iki 50 procentų

Renginio data – 2014 m. lapkričio 19 d.

Renginio organizatorė – VšĮ „Teatro dienos“

 

Jeigu vardijama skaičių seka, rašomas dvitaškis, pvz.:

Spektaklio bilietų kaina: 7, 10 ir 15 Eur

Darbo laikas: I–IV 8:00–17:00, V 8:00–15:45

 

Kai nurodomas laikotarpis, rašomas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.:

1996–2005 m. programa

Akcija spalio 6–7 d.

Pietų pertrauka 13.00–15.00

 

Tarpai nepaliekami tarp žodžių ar ypač tarp skaičių, kuriais nurodomos tam tikros ribos, pvz.:           Šiauliai–Panevėžys

birželis–rugpjūtis

pirmadienis–penktadienis

2010–2015 m.

1–10 puslapis

 

Pastaba. Brūkšnelio nereikia painioti su brūkšniu. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys rašomas su tarpais, išskyrus atvejus, kai jis vartojamas riboms žymėti. Tarp žodžių ar skaičių ir brūkšnelio tarpas nepaliekamas.

 

Sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys (/), kuris lietuvių kalboje reiškia arba, pvz.: atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s), įmonės kodas – į. k. (ne į/k), asmens kodas – a. k. (ne a/k) ir pan. (žr. http://edem.siauliai.lt/Kalbos%20konsultacijos989). Tarp sutrumpinimų turi būti paliekami tarpeliai.

 

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai) (žr. http://www.vlkk.lt/lit/3761).

 

Tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų (žr. http://www.vlkk.lt/lit/10118), pvz.:

Konsultuojame 8.30–12.30 val.

tel. (8 5)  272 4520

 

6. Apie datos ir laiko žymėjimą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad įvairiose kalbos vartojimo srityse (išskyrus teisės aktus) datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.:

2014-06-12

2015 11 05

 

Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.:

2014 m. gegužės 7 d.,

2014 m. gruodžio mėn.

 

Pastabos:

1. Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2014 m. gegužės 7 d.
2. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2014 m. gegužės 7 d.

 

 

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val., arba tik 3.15. Pvz.:

Pradžia 19.30 val.

Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00, 11.30– 8.00)

18.00 – žinios

 

Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz., Žinios – 18:45.

7. Apie kainų nurodymą.

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

 

8. Apie skaitmenų galūnių rašymą.

 

Prie arabiškų skaitmenų galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.:

2-a kategorija

3-iasis (ne 3-asis) narys

 

Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, pvz.:

XXIV (ne XXIV-asis) Lietuvių kalbos diktanto konkursas

 

Pavyzdžiai

 

Gedimino pr. 60                                        

LT-01110 Vilnius

Tel. (8 5)  272 3358

Faks. (8 5)  272 5094

El. p. [email protected]

 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Juridinių asmenų registras, kodas 188771865

Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai

Tel.: (8 41)  500 510, 500 523, faks. (8 41)  524 115, el. p.

 

Tel. +370 41  52 20 45

Faksas +370  41 52 20 46

Įmonės kodas 144696375

PVM kodas LT446963716

1. s. LT59 4010 0442 0009 0590

AB DNB bankas

Banko kodas 40100

 

Informacija teikiama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame (Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai) prie 10 langelio arba tel.: (8 41)  50 05 20, (8 41)  50 05 19.

 

Priėmimas vyksta Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 62, I aukšte, 13 kabinete, tel. pasiteirauti (8 41)  50 05 20.

 

Gyventojai registruojami tel.: 500 519, 500 520, el. p. [email protected] arba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Vasario 16-osios g. 62) prie 10 langelio.

 

Šiaulių miesto gyventojai, kuriems reikia laikyti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, registruojami Šiaulių „Santarvės“ mokyklos raštinėje, Vytauto g. 113, I–IV nuo 8.00 iki 17.00 val., V nuo 8.00 iki 15.00 val. Telefonas pasiteirauti (8 41)  435 716.

 

Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku, pvz.:

rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda);

rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė);

rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija);

rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija);

rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova);

rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida);

rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa).

 

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

 

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

 

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);       išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);       per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);       pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).

 

Ar geras toks išsireiškimas?

 

          Dažniausiai taip kreipiasi dėl kalbos konsultacijų paskambinę žmonės, šis žodis ne retai išsprūsta iš viešai kalbančiųjų lūpų. Ir veiksmažodis išsireikšti, ir daiktavardis išsireiškimas yra vertalai iš rusų kalbos, o lietuviškai reikėtų sakyti: posakis, pasakymas, formulavimas, formuluotė, žodis, frazė, pvz.: Ar geras toks pasakymas? Ar taisyklingas šis žodis? Ar tinka tokia frazė? Ar galima vartoti šią formuluotę?

Apie simbolinių pavadinimų linksniavimą

 

 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (priimtas 2007 m. balandžio 5 d.) apibrėžtas bet kurio simbolinio pavadinimo (įmonės, įstaigos, organizacijos, knygos, žurnalo, renginio, daikto ir kt.) vartojimas (žr. http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-simboliniu-pavadinimu-linksniavimo).

 

1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“; Dirbu leidykloje „Vaga“; Įsigijau kortelę „Ežys“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Juodasis riteris“; Perskaičiau romaną „Dvasių namai“; Einu į filmą „Narsioji širdis“.
2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolės“ kailių saloną; Dirbu „Vagos“ leidykloje; Įsigijau „Ežio“ kortelę; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane.
3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Dirbu „Vagoje“; Įsigijau „Ežį“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“; Perskaičiau „Dvasių namus“; Einu į „Narsiąją širdį“.
4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“; Žaidžiu komandoje „Barcelona“.
5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“; Užsisakiau „Zebrą“; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Žaidžiu „Barcelonoje“; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulso“ sporto klubą; Žaidžiu „Barcelonos“ komandoje.

Kaip taisyklingai nurodyti laiką

 

Nurodant laiką – jo trukmę, ribą, momentą, paskirtį, intervalą – dažnai daroma klaidų.

 

Laiko trukmei (pasikartojimui per tam tikrą laiką) nusakyti nevartotinas galininkas su prielinksniu į:

Vaistus reikia gerti tris kartus į dieną (taisoma per dieną).

 

Kanceliarinėje kalboje netinka ir vietininkas:

Pažyma pristatoma du kartus metuose (taisoma per metus).

 

Konkretaus laiko ribai reikšti turi būti vartojamas kilmininkas su prielinksniu iki, o ne naudininkas:

Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) turime per 100 prašymų.

Tyrimų rezultatai šiandien dienai (taisoma šiandien; iki šios dienos; iki dabar; šiuo metu; iki šiol) dar neaiškūs.

Sausio pirmai dienai (taisoma Iki sausio pirmos dienos) su vykdytoju turi būti atsiskaityta.

 

Laiko momentui (ne ribai) reikšti naudininkas taip pat nevartotinas:

Gruodžio antrai dienai (taisoma Gruodžio antrą dieną) turėsime du renginius.

Pradžiai (taisoma Iš pradžių; Pirmiausia) susivok, kur esi.

 

Veiksmo pradžiai ar pabaigai reikšti, kai nėra paskirties, vartotinas vietininkas (naudininkas vengtinas):

Pažangumas trimestro pabaigai (taisoma trimestro pabaigoje; baigiantis trimestrui) buvo geras.

Mėnesio pabaigai (taisoma Mėnesio pabaigoje) sutartis dar nebuvo pasirašyta.

 

Laiko paskirčiai (t. y. laikui ar laiko tarpui, kuriam kas skiriama) reikšti naudininkas ne klaida:

Pastatas išnuomotas penkeriems metams.

Skirta pašalpa vienam mėnesiui.

 

Laiko tarpui nusakyti kaip prielinksnis ar polinksnis vietininkas nevartojamas:

Metų laikotarpyje (taisoma Metų laikotarpiu; Per metus) projektas bus įgyvendintas.

Laike pamokos (taisoma Per pamoką) mokytoja išėjo iš klasės.

Laiko bėgyje  (taisoma Laikui bėgant; Ilgainiui) konfliktas pasimirš.

 

Laiko tarpui reikšti gali būti vartojamas ir įnagininkas, ir galininkas, ir vietininkas:

Jis tik vidurnakčiu (vidurnaktį, vidurnaktyje) užmigo.

Ir akmuo darbymečiu (darbymetį, darbymetyje) kruta.

Pokariu (Pokaryje) teko išgyventi visokių sunkumų.

Tuo laikotarpiu (Tame laikotarpyje) suklestėjo amatai.

 

Nurodant laiko tarpą, kai paskirtis nepabrėžiama, vietoj naudininko geriau vartoti kilmininką:

Sudarytas veiklos planas 2016–2017 metams (taisoma Sudarytas 2016–2017 metų veiklos planas).

 

Nevartotina prieveiksmio  anksčiau aukštesniojo laipsnio konstrukcija su kilmininku:

Priemonių imtasi anksčiau laiko (taisoma pirma laiko, prieš laiką).

 

Nevartotinas prieveiksmis pirmalaikiai:

Planas įgyvendintas pirmalaikiai (taisoma pirma laiko, prieš laiką, anksčiau negu numatyta, anksčiau).

 

Laiko tarpas nusakomas su prielinksniais nuo... iki  arba  vien nurodant jo ribas:

Atostogavo nuo liepos 15 iki rugpjūčio 2 d.

Seminaras vyks spalio 16–17 dienomis.

 

Pastabos:

1. Prielinksnis iki nusakant intervalą gali reikšti tiek į jį įeinantį skaičių, tiek neįeinantį (paprastai paskutinė nurodyta diena įskaičiuojama į terminą). Todėl kanceliarinėje kalboje aiškumo dėlei vartojami žodžiai įskaitytinai, imtinai.
2. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis): 2015–2020 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00 val.

 

Šaltiniai:

1. A. Suslavičienė. Laiko nusakymo būdai // Biuro administravimas, 2006, Nr. 9, p. 34.
2. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 88, 116.
3. Kanceliarinės kalbos patarimai. Kn., Vilnius, 2002, p. 142–143.

 

 

Ne visada kalėdinis gali būti keičiamas žodžiu Kalėdų. Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena, Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan.        

Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė. Tad teiktini žodžių junginiai: kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas ir pan.

Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu sąskaita-faktūra. Reikėtų rašyti be brūkšnelio, t. y. sąskaita faktūra, nes faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis.

Užsienio šalių vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti 2006 metais pirmą kartą Lietuvoje išleistas „Pasaulio vietovardžių žodynas“.

Toliau pateikiama su Šiauliais draugaujančių miestų pavadinimų originali forma ir „Pasaulio vietovardžių žodyne“ pateikta lietuviška sukirčiuota forma, kuri ir turėtų būti vartojama viešojoje kalboje.

 

• Baranoviči (Baltarusija) – BARÃNOVIČIAI
• Częstochowa (Lenkija) – ČENSTAKAVÀ
• Etten-Leur (Olandija) –ÈTENAS-LÈRAS
• Fredericia (Danija) – FREDERÌSIJA
• Jelgava (Latvija) – JEL̃GAVA
• Kaliningrad (Rusija) – KARALIÁUČIUS
• Kristianstad (Švedija) – KRÌSTIANSTADAS
• Omaha (JAV) – ÒMAHA
• Pärnu (Estija) – PÈRNU
• Plauen (Vokietija) – PLÁUENAS
• Chmelnyckij (Ukraina) – CHMELNÝCKIS

Dalyvių vartojimo taisyklės, gyvuojančios ir aiškinamos mokyklose ne vieną dešimtmetį,  nustato, kad veikiamaisiais dalyviais (vadovaujantis (-i), įtikinantis (-i), aiškinantis (-i), vykdantis (-i), raminantis (-i), gaivinantys (-i) ir kt.) pasakoma, jog veiksmą atlieka pats veikėjas, o neveikiamaisiais (vadovaujamas (-a), įtikinamas (-a), aiškinamas (-a), vykdomas (-a), raminamas (-a), gaivinamas (-a) ir kt.) – kad veiksmą atlieka kas kitas iš šalies. Kad skirtumas būtų akivaizdus, galima palyginti: įvykį tiriantis specialistas ir tiriamasis įvykis, perkantis žmogus ir perkamas daiktas, pasiaukojantis gelbėtojas ir pasiaukojamas poelgis. Su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais daikto paskirčiai, rūšiai, tipui nusakyti veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai nevartotini, pvz.:

ne vadovaujantis, bet vadovaujamasis darbas;

ne įtikinantis, bet įtikinamas faktas;

ne aiškinantis, bet aiškinamasis raštas;

ne vykdančioji, bet vykdomoji valdžia;

ne raminantys, bet raminamieji vaistai;

ne gaivinantys, bet gaivinamieji gėrimai.

 

Be to, derėtų prisiminti, kad, kai neveikiamaisiais dalyviais nusakoma daiktų ar reiškinių rūšis, turi būti vartojamos įvardžiuotinės formos: vadovaujamasis darbas, aiškinamasis raštas, vykdomoji valdžia, raminamieji vaistai, gaivinamieji gėrimai.

 

Kalbos vartosena rodo, kad nurodant rūšį neveikiamųjų dalyvių vietoje neretai vartojamos veikiamųjų dalyvių esamojo laiko formos. Gal būtų lengviau taikyti minėtą taisyklę, jei suprastume, kad žodžiai darbas, faktas, raštas, valdžia, vaistai, gėrimai, ženklai ir pan. nereiškia veikėjo, todėl su jais turi būti vartojami neveikiamieji dalyviai. Taigi, kalbėdami apie Kelių eismo taisyklių ženklus, turime sakyti įspėjamieji, draudžiamieji, nukreipiamieji, nurodomieji ženklai.

Kompiuterijos terminas yra tinklalapis, ne tinklapis (angl. Web page). Šį variantą teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Vienas iš dažniausių paskutinius keletą mėnesių mūsų kalboje vartojamų žodžių – koronavirusas. Pastebėta, kad kartais klystama dėl šio žodžio rašybos. Pavyzdžiai iš interneto svetainių:

 Koronovirusas Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas vaikui: abu tėvai – užsikrėtę gydytojai.

Per naktį nustatyti 46 nauji koronoviruso atvejai.

Koronovirusas: Europos vyriausybės kuria paramos ekonomikoms planus

Visi turime silpnų vietų, tad kokia šiandieninio baubo – korona viruso silpnoji vieta?

 Šio sudurtinio žodžio šaknis jungia balsė a, todėl reikia rašyti koronavirusas.

VLKK svetainėje nurodoma, kad paprastai virusų pavadinimai rašomi vienu žodžiu – rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, koronavirusas, enterovirusas ir pan. Tik iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis žodis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide, pvz.: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan.

Pastebėta, kad įvairiai vartojama ir iš anglų kalbos atėjusi viruso pavadinimo santrumpa COVID-19. Ji turėtų būti rašoma didžiosiomis raidėmis, be kabučių.

 

Parengta pagal VLKK informaciją