Plėtojant Šiaulių apskrities jaunimo (14–9 m.) neformalųjį antikorupcinį ugdymą, dalyvavimą viešosios politikos formavime ir įsitraukimą į viešojo valdymo sprendimų priėmimą, skatinant tautinių mažumų integraciją ir išnaudojant NVO bendradarbystės potencialą vietiniu ir tarptautiniu lygiais, nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“ įgyvendina projektą „Šiaulių apskrities jaunimo antikorupcinis ugdymas didinant įsitraukimą į viešosios politikos formavimą” (K2-O1-IP-V-152)“. Suformuotos 4 viešojo valdymo pasiūlymų rengimo darbo grupės, į kurias įtraukti 48 Šiaulių apskrities jaunimo atstovai. Atsakingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms bus pateikti 8 viešojo valdymo pasiūlymai:
- Pasiūlymas dėl Šiaulių miesto Jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo konkurso prioritetų tvirtinimo: siūloma fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną įtraukti į Jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo konkurso 2025 m. prioritetų sąrašą. Taip pat siūloma išplėsti prioritetų siūlymo tvarką, įtraukiant ir įgalinant miesto jaunimo bendruomenę. Pasiūlymo gavėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
- Pasiūlymas dėl papildomo vairavimo įgūdžių tobulinimo: siūloma papildyti Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas ir numatyti, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo įgūdžius galėtų tobulinti ne tik su šeimos vairavimo instruktoriumi, bet ir su kitais asmenimis, kurie turi ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir galiojantį vairavimo pažymėjimą. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija.
- Pasiūlymas dėl LR Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio ir LR Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo: siūloma leisti tolimojo susisiekimo maršrutų trasoms sutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, taip užtikrinant didesnį rinkos konkurencingumą ir atliepiant gyventojų poreikius (dažnesnis tolimųjų maršrutų skaičius). Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio 3 dalį ir suteikti teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 procentų nuolaida mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas). Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
- Pasiūlymas dėl mokyklų regionuose išsaugojimo: siūloma panaikinti LR Vyriausybės 2023-12-20 nutarimo Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 <...> pakeitimo“ dalį, toje vietoje, kurioje nustatytas mažiausias mokinių skaičius (21 asm. klasėje), ir iš naujo nustatyti šį skaičių, jei tokį poreikį LR Vyriausybė mato, atsižvelgiant individualiai į kiekvieną mokymo įstaigą ir joje esantį bendrą mokinių skaičių ir regiono, kuriame yra mokymo įstaiga, specifiką. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
- Pasiūlymas dėl socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tobulinimo: LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ apibrėžia socialinei-pilietinei veiklai skirtą minimalų privalomą valandų skaičių ir jos įgyvendinimo turinį. Tačiau praktika rodo, kad ne visiems pagal pagrindinio ugdymo programą besimokantiems mokiniams yra sudarytos tinkamos sąlygos veiklai įgyvendinti: atokiau nuo regionų centrų besimokantiems asmenims nepavyksta pasiekti centruose esančių organizacijų (senelių namų, gyvūnų prieglaudų, labdaros organizacijų ir kt.), kuriose jie galėtų šią veiklą išbandyti. Tad praktikoje socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimas tampa deklaratyvus. Siūloma papildyti 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 9 priedo nuostatas. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
- Pasiūlymas dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo Nr. 24-2291 papildymo: siūlome papildyti aprašo II skyriaus „Pagalbos mokyklose organizavimas ir koordinavimas“ 14 straipsnį, įtraukiant nuostatą, kad pagalba mokiniui gali būti teikiama ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu, kai mokykloje dėl specialistų regionuose trūkumo nėra dirbančio psichologo. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
- Pasiūlymas dėl LR Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio papildymo: siūloma įtraukti, kad bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, mokinių skaičius valstybės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitiktų 50 proc. leistino mažiausio mokinių skaičiaus, kurį nustato Vyriausybė. Taip būtų užtikrinama, kad miestuose bei kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys turėtų galimybę mokytis gimtąja kalbą, kaip tai numatyta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos tautinių mažumų departamentas prie LRV.
- Pasiūlymas dėl rengiamo LR Tautinių mažumų įstatymo: Valstybinės kalbos įstatyme nurodoma, kad vidiniai įstaigų dokumentai turi būti pasirašomi valstybine – lietuvių kalba. Rengiant Tautinių mažumų įstatymą, siūloma į įstatymo nuostatas įtraukti straipsnį, kuris numatytų išimtį – tautinės mažumos teisę kreiptis į savivaldybę ir jos įstaigas savo gimtąja kalba, kai tautinė mažuma tos savivaldybės teritorijoje atitinka protingą gyventojų procento dalį. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, turi būti užtikrinta teisė kreiptis į valstybės institucijas ir gauti informaciją. Pasiūlymo gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Dauguma pasiūlymų rengime dalyvaujančių jaunimo atstovų ateityje patys ketina imtis lyderystės, ir dalyvauti viešąjame valdyme. Dalyvė Aušra džiaugėsi, kad turėjo galimybę išsiaiškinti, kaip realybėje taikoma advokacija, o rengdama pasiūlymą įsitikino, kad ji – kaip kiekvienas Lietuvos pilietis – gali turėti įtakos valstybės ir savivaldybės institucijų priimamiems viešojo valdymo sprendimams. Benas akcentavo, kad ateityje būtinai įsitrauks į viešosios politikos formavime aktyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklą. Dalyvės Milana ir Karyna pažymėjo, kad rengdamos viešojo valdymo pasiūlymus suprato, kad piliečių dalyvavimas viešosios politikos formavime yra vienas pagrindinių veiksnių siekiant valstybės ir savivaldybės institucijų priimamų viešojo valdymo sprendimų skaidrumo. Alan fiksavo, kad pilietiškai aktyvi visuomenė, kai “žmonės įsijungia į viešosios politikos formavimą”, yra vienas iš visuomenės demokratiškumo ir pažangumo požymių. Julija ypač džiaugėsi galimybe dirbti komandoje, dalyvauti diskusijose su kitais jaunuoliais, kartu ieškoti problemos sprendimo būdų ir argumentų, siekiant viešojo valdymo sprendimo bei teisės akto tobulinimo krypčių. Nojus džiaugėsi efektyvia bendradarbyste su darbo grupės moderatoriumi, kuris skatino tikslingai gilintis į viešojo valdymo sprendimo situaciją, palaikė darbo grupės iniciatyvas ir motyvaciją.
Projektas vykdomas pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų (Norvegijos FM) Aktyvių piliečių fondo programą (APF) Lietuvoje ir finansuojamas Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis.
