Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Pirminė teisinė pagalba

 

D Ė M E S I O

INFORMUOJAME, KAD PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA TEIKIAMA NUOTOLINIU BŪDU.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, prašome kreiptis tel. (8 41) 500 521.

 
 
   PIRMINĖ   TEISINĖ   PAGALBA  TEIKIAMA 
PRIĖMIMO LAIKAS:
 PIRMADIENIS   9 – 12 val.,  13 – 17 val.
 ANTRADIENIS   9 – 12 val.,  13 – 17 val.
 TREČIADIENIS   9 – 12 val.,  13 – 17 val.
 KETVIRTADIENIS   8 – 12 val.,  13 – 17 val.
 PENKTADIENIS   9 – 12 val.,  13 – 15 val.
 

SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMAS

 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296  numato galimybę nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims pasibaigus baudžiamajam procesui gauti žalos kompensavimą, jei šios žalos neatlygino kaltininkas. Dalis žalos gali būti kompensuojama avansu dar iki baudžiamojo proceso pabaigos. Nukentėjęs asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą arba per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba tiesiogiai Teisingumo ministerijai ir pridėti prašymuose nurodytus dokumentus. Maksimalūs kompensacijų dydžiai: turtinė žala dėl gyvybės atėmimo – iki 100 MGL, neturtinė žala – iki 120 MGL; turtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo arba dėl žalos nepilnamečiui – iki 80 MGL, neturtinė žala – iki 100 MGL; turtinė žala dėl kito smurtinio nusikaltimo – iki 60 MGL, neturtinė žala – iki 80 MGL.

 

Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tačiau svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).

Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai. Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.

Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. skiltį ,,Informacija asmenims, norintiems tapti mediatoriais“) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją.

Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Be to, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Jei mediacijos metu šalims nepavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai, šalys turi teisę teismui pateikti ieškinį dėl ginčo išsprendimo.